aA
Apie kardiologines problemas vis daugiau kalbama ir pandemijos kontekste – sveikatos specialistai įspėja apie tiesiogines ir netiesiogines COVID–19 pasekmes širdies ir kraujagyslių sistemai. Visgi, širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) tikrai galima išvengti vadovaujantis sveikos gyvensenos patarimais. Būtent tokius patarimus laidoje „Sveikatos receptas“ dalijo gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius.

– Ką šiuo metu žinome apie tai, kaip koronavirusas paveikia širdį, kokių naujausių duomenų turime?

– Dabar turime naują pacientų grupę, pagal varginančius simptomus galime įvardinti ir naują diagnozę – pokovidinis sindromas. Deja, nusiskundimai širdies ir kraujagyslių ligomis plečiasi, ateina kita grupė pacientų, kuriems po koronaviruso tam tikri simptomai nepraeina 4 savaites. Skundžiamasi širdies ir kraujagyslių ligų simptomais, tai yra įvairiais permušimais, migruojančio pobūdžio skausmai krūtinėje, padidėjusiu kraujospūdžiu.

Tai paprastai būna nuo 30 iki 50 metų žmonės. Dauguma simptomų per 6–7 mėnesius linkę mažėti, tačiau niekas nežino, ar jie paliks liekamųjų reiškinių vėliau. Deja, daugiau nei pusei pacientų, kurie skundžiasi tokiais simptomais, nustatomi mikroskopiniai širdies pakitimai. Net ir pasveikę pacientai turėtų sekti savo sveikatą.

– Virusų turėjome ir anksčiau, bet ar šis yra itin pavojingas? Kaip jūs jį vertinate?

– COVID–19 infekcija buvo labiau infektologų tyrinėjimo laukas ir objektas. Į šios infekcijos valdymą įsitraukia jau daugialypė komanda, nes ši liga pasireiškia labai įvairiai ir liekamieji reiškiniai gali būti įvairūs, simptomų gali būti daugiau nei 200. Dauguma pacientų po ligos praėjus keletui mėnesių nurodo, kad jie yra blogos arba vidutinės sveikatos būklės. Tai paslaptinga liga, kuri, galimai, yra lėtinė. Ypač, jei sukels mikroskopinius pokyčius širdies raumenyje, ilgainiui gali atsirasti širdies uždegimo požymiai.

Raimondas Kubilius
Raimondas Kubilius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Kaip save stebėti – kada reikia poilsio, reabilitacijos, o kada tyrimų, kad visa tai nesibaigtų tragiškai?

– Reikėtų suvokti, kad toks pažeidimas po koronaviruso gali įvykti, tačiau šiuo metu yra gana daug efektyvių receptų. Pirmiausia reikia prisiminti, kad dauguma simptomų per 6–7 mėnesius išnyksta, pacientas grįžta į tą pačią būklę, kurioje buvo prieš ligą. Antra, turime būti labai kantrūs ir vos simptomai susilpnėja, turėtume būti fiziškai aktyvūs. Niekada nereikia kažko daryti save verčiant, nes simptomai gali atsinaujinti.

Reikia įsivertinti fizinį pajėgumą ir pradėti kasdien judėti. Nereikia pernelyg jaudintis, jei po ligos negalite užlipti į pirmą aukštą, galima lipti etapais. Net ir darbingo amžiaus žmonėms rekomenduojama 35 dienų schema. Jei nedidelio krūvio metu kankina dusulys, veiklą galima išskirstyti po 5 minutes. Antrą savaitę jau galima pasivaikščioti, kitą savaitę dar labiau padidinti fizinį krūvį. Paprastai 4–5 savaitę pacientas gali grįžti į artimą fizinį krūvį tam, kuris buvo prieš ligą.

– Dar vienas rodiklis, apie kurį kalbama po koronaviruso ligos, tai kraujo krešumas. Ar verta atlikti kokius nors krešumo tyrimus po COVID–19?

– Jei nekyla įtarimų, kad gali varginti krešumo sistemos sutrikimai, atlikti tyrimų nebūtina. Tačiau pokovidiniam sindromui būdinga tai, jog aktyvesnės tampa lėtinės ligos, kurios iki tol buvo gerai kontroliuojamos. Labai svarbus paciento įsitraukimas į širdies ir kraujagyslių ligų valdymą. Itin svarbus fizinis aktyvumas, tai yra vaistas, apie kurį turime vis daugiau kalbėti.

Mankšta
Mankšta
© Shutterstock

– Ką sveikatai reiškia ilgesnis buvimas namuose karantino laikotarpiu?

– Kardiologai ir Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad kiekvienam pacientui per savaitę reikia vaikščioti bent 300 minučių, tai turėtų būti vidutinis ar intensyvus fizinis aktyvumas. Jei per dieną, karantino laikotarpiu, žmogus vidutiniškai namuose pasyviai praleidžia 55 minutes, sveikatai nepadėsime. Aš dar norėčiau atkreipti dėmesį į skersaruožį raumenyną. Fizinis aktyvumas yra vaistas širdies ir kraujagyslių ligoms, bet mūsų taikinys turėtų būti skersaruožis raumenynas. Apie 50 proc. jo yra sutelkta kojose. Kuo didesnį krūvį duosime kojoms, tuo labiau stabilizuosime raumenis, didinsime jų ištvermę, jėgą. Kai tik atsiranda fizinis krūvis, skersaruožiai raumenys iškart keičia savo struktūrą, jų paviršiuje atsiranda mitochondrijų, kurios pasisavina deguonį. Kojų skersaruožis raumenynas yra antroji širdis, ji labai padeda išvarinėti kraują.

Tai padeda pacientui jaustis geriau ir kompensuoti tą deficitą, kurio neteko dėl širdies raumens. Kojos turėtų būti mūsų taikinys, jas sustiprinti galime vaikščiodami, aerobiškai treniruodamiesi, važiuodami dviračiu. Fizinis aktyvumas bus naudingas tada, jei per savaitę bus juo užsiimama bent 300 minučių, jei padidės pulsas 30–40 proc. lyginant su ramybės būsena, treniruosimės bent 5–6 kartus per savaitę, tai bus labai efektyvi, prilygstanti vaistams priemonė.

Mėšlungis
Mėšlungis
© Shutterstock

– Tikriausiai paprastas pasivaikščiojimas netinka, reikia eiti sparčiau, kad pakiltų širdies ritmas?

– Taip, anksčiau pacientams sakydavome, kad bet koks fizinis aktyvumas yra geriau nei jokio. Tačiau dabar dažniau sakome, kad didesnis fizinis aktyvumas yra geriau nei mažesnis. Fizinį aktyvumą, kaip ir tabletę, atspindi 4 parametrai. Vienas – tai intensyvumas. Vaikščiodamas turiu padidinti greitį, kad pulsas būtų bent 30–40 proc. didesnis nei ramybės būsenoje. Antra – trukmė. Fizinis aktyvumas, išlaikant greitą tempą, turėtų trukti bent 30 minučių.

Trečia, per savaitę reikia vaikščioti bent 5–6 kartus. Ketvirta, sporto pasirinkimas. Unikaliausia sporto rūšis yra vaikščiojimas, o pats vertingiausias pratimas, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, yra šiaurietiškas ėjimas su lazdomis. Jei pacientas nebesimankština, nebėra šios rūšies vaisto poveikio.

– Sakėte, kad žmonės dažniau kreipiasi dėl padidėjusio cholesterolio. Kiek svarbus yra šis rodiklis ir kuo pavojingas per aukštas cholesterolis?

– Dar prieš dešimtmetį Europos sveikatos politikai sutarė, kad jei bendroje populiacijoje pavyktų sumažinti 1 milimoliu litre, tai valstybės sutaupytų labai daug lėšų, kurias būtų galima nukreipti prevencijai. Apie cholesterolį visuomenėje sklando daugybė mitų, visi turi savo nuomonę. Kardiologai sutaria, kad cholesterolio padidėjimas yra pats reikšmingiausias ŠKL rizikos veiksnys. Mes jo nejaučiame ir dėl to dauguma nesupranta, kam reikia vartoti vaistus.

Antra, sveikatos politika tampa vis labiau negailestinga padidinto cholesterolio parametrams. Kai mokiausi, pacientams, patyrusiems ūminį miokardo infarktą, cholesterolio vertė turėjo būti mažesnė nei 2,6. Praėjo keleri metai, cholesterolio vertė turėjo būti mažesnė nei 1,8. Prieš du metus vertė turėjo būti mažinama iki 1,4. Kuo labiau sumažiname blogojo cholesterolio kiekį, tuo labiau paveiksime paciento, sergančio ŠKL, galimybes. Organizme cirkuliuoja labai nedidelis kiekis cholesterolio, bet turime dėti labai daug pastangų, kad jį sumažintume.

Širdis
Širdis
© Shutterstock

– Kiek mes patys galime valdyti savo cholesterolį? Prie jo tikriausiai smarkiai prisideda mityba ir stresas.

– Pagrindinis aspektas, kai atvyksta dar nesergantis jaunas pacientas ir jam įvertiname riziką, vienas iš komponentų būna cholesterolis. Kai nustatomas padidėjęs cholesterolis ar per didelis kraujo spaudimas, pirmiausia reikia imtis ne medikamentinių priemonių. Pacientas iš esmės turėtų keisti savo gyvenimo būdą. Pastebėjome, kad ypač vyrai, persirgę ūminiu miokardo infarktu, nori keisti savo gyvenimo būdą. Vaistai yra kraštutinė priemonė, kuri padeda valdyti padidėjusį cholesterolį. Kai įvyksta miokardo infarktas, vaistai nuo cholesterolio tampa neatsiejamu palydovu iki pat mirties. Tokie vaistai veikia ne tik cholesterolį, bet ir saugo kraujagysles.

– Koks jūsų paties sveikatos receptas?

– Stengiuosi kovoti su angliavandeniais ir jų nevartoti, turiu tikslą kasdien vaikščioti, dalintis teigiamomis emocijomis.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(90 žmonių įvertino)
4.2222

Miokardo infarktas dažniausiai ištinka netikėtai: kardiologas įspėjo, kokių požymių jokiu būdu neignoruoti (34)

Oro temperatūrai viršijant 30 laipsnių, greitosios medicinos pagalbos stoties medikai sulaukia...

Manoma, kad šiemet sergamumas erkiniu encefalitu bus rekordinis: ligoninės pildosi jau dabar (126)

Ligoninėse daugėja pacientų, sergančių erkiniu encefalitu. Nors erkės platina ir daugiau ligų,...

Gydytojas Morozovas išvardijo kelias klaidas, dėl kurių kiekvienas gali priprasti prie vaistų (2)

Prie gero greitai priprantama, net jei tas geras – viso labo tabletės ir lašiukai. Ar tikrai prie...

Nė nežinodamos kartojate intymios higienos klaidas – taip atsiranda grybelis (47)

Makšties grybelis – itin dažna moterų liga, kuri linkusi kartotis. Mokslų daktarė,...

Tyrimas Lietuvoje suteikė naujų žinių apie vakcinų nuo koronaviruso veiksmingumą: paaiškėjo, kodėl jos apsaugo ne visus (330)

Tyrimai, siekiant nustatyti registruotų vakcinų nuo koronaviruso efektyvumą, buvo atlikti su...

Top naujienos

Europai – dar vienos pabėgėlių bangos grėsmė: keičiasi net Merkel pozicija (60)

JAV ir sąjungininkams pasitraukus iš Afganistano, kyla naujos pabėgėlių bangos grėsmė....

Atlyginimai ir nedarbas neteisėtų migrantų šalyse: dėl ko bėgama į Europą (43)

Irake gyventojai uždirba beveik dešimt kartų mažiau nei Švedijoje ar Vokietijoje, kas aštuntas...

Kauno klinikų tyrimas parodė, kada po vakcinos nuo koronaviruso antikūnų pasigamina daugiausia (16)

Sutikti gatvėje žmonės vardina pojūčius, kurie užklupo po vakcinos nuo koronaviruso . Dauguma...

Į ieties metimo finalą užtikrintai žengusi Jasiūnaitė palieka intrigą: apetitas auga bevalgant (4)

Lietuvos lengvaatletė Liveta Jasiūnaitė prasibrovė į Tokijo olimpinių žaidynių ieties metimo...

Arti trigubo dublio likęs Dončičius ir slovėnai – per žingsnį nuo olimpinių medalių (13)

Tokijo olimpinių žaidynių debiutantai slovėnai turnyro ketvirtfinalyje 94:70 (25:14, 19:23, 22:17,...

Žinių radijas | D+

Dar neatrasta niša lengvai užsidirbti – investicijos į gėrimus ir maistą

Ar investicijos į maistą ar gėrimus yra dar neatrasta niša lengvai užsidirbti? Kiek vertas vyno...

Šių specialistų trūkumas garantuoja, kad darbą tikrai gausite: jokių viršvalandžių ir vidutinis 2000 eurų atlyginimas (77)

Ar pamenate, kai jūsų klausdavo, kuo norėsite būti užaugę? Ką darėte, kai atėjo laikas...

Tokijo karščio ir drėgmės pristabdyta Šerkšnienė atrankos barjero neįveikė, bet nenusiminė: ypatingo tikslo ir neturėjau specialiai Delfi iš Tokijo (27)

Antradienio Lietuvos lengvaatlečių pasirodymą Tokijuje anksti ryte pradėjo Agnė Šerkšnienė ,...

Kasčiūnas: tarnybos įpareigotos neteisėtus migrantus nedelsdamos grąžinti į Baltarusijos teritoriją papildyta 21:53 (1696)

Šiandien valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė Agnė Bilotaitė priėmė...