– Ar galima teigti, jog širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirčių priežastis?
– Tikrai taip. Manoma, kad daugiausiai žmonių miršta nuo įvairių vėžio formų, tačiau statistika rodo, jog visgi didžioji dalis mirčių – kiek daugiau nei pusė – įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
– Ar sergamumas visada toks buvo, ar kažkuriuo metu pradėjo augti?
– Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra didėjantis. Taip gali būti ir dėl žmogaus genetikos ypatumų. Žmogaus genotipas egzistuoja jau pora tūkstančių metų. Pirmykštis žmogus buvo sutvertas judėjimui, medžioklei. Nuo to laiko žmogaus genotipas nepakito, o štai gyvenimo būdas – labai. Padidėjo sėslumas, atsirado daugiau streso, pasikeitė mitybos ypatumai. Dėl to didėja ir sergamumas.
– Galbūt galite dešimtmečių etapais išskirti, kada sergamumas išaugo labiausiai?
– Sunku pasakyti. Nėra taip, kad jo visiškai nebuvo, o kažkuriuo momentu atsirado. Sergamumas visada buvo iš lėto didėjantis ir tik paskutiniais metais šiek tiek stabilizavosi.
– O ar galima išskirti šias pacientų grupes: tie, kurie žino, kad serga, ir rūpinasi savimi ir žmonės, kurie serga, nesirūpina ir net nežino, kad serga?
– Taip. Įsivaizduokime du greitkelius – medicinos progresas ir žmogaus rūpinimasis savimi. Labai gaila, kad šie keliai juda skirtingais greičiais. Medicina progresuoja, gydymo galimybės gerėja, tačiau žmogaus rūpinimasis savimi to nepasiveja.
– Koks tuomet yra atsilikimas?
– Atotrūkis sunkiai išmatuojamas, tačiau gerėjantis. Pastaraisiais metais žmonės daugiau dėmesio skiria savo sveikatai, žinoma, norėtųsi, kad būtų dar geriau.
– Tikriausiai nemažu skaičiumi mirčių prisideda ir tie lietuviai, kurie žino, kad serga, bet prastai savimi rūpinasi. Kokias pagrindines klaidas daro šie žmonės?
– Žmogus niekada neturėtų vaizduoti didvyrio ir nekankinti savęs. Jei žinote, kad turite problemą, darykite pauzę. Eikite pas medikus, tikrinkitės sveikatą ir išvengsite daug nemalonių dalykų.
– O su kokiais atvejais darbe susiduriate būtent jūs?
– Mūsų darbe dažniausia problema yra jauni vyrai, įsivaizduojantys, kad niekada niekuo nesirgo ir nesirgs. Jų rūpestis savo sveikata atsiranda tik nutikus nelaimei. Vidutinis šių vyrų amžius – apie 40 metų. Į mūsų skyrių šie pacientai dažniausiai atkeliauja jau įvykus miokardo infarktui. Miokardo infarktą lemia nemodifikuojami veiksniai – lytis, amžius ir žmogaus genetinės savybės. Taip pat yra keliolika rizikos veiksnių, kuriais žmogus pats gali pasirūpinti. Tai – rūkymas, antsvoris, kraujospūdis, normalaus cholesterolio kiekio palaikymas. Ne veltui tokio amžiaus vyrams yra sukurtos prevencinės programos. Tokiu atveju reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, pasitikrinti kraujospūdį, cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje. Pagal tai ir galima spręsti apie tolimesnius veiksmus.
– Baisiausia yra turbūt tada, kai širdies ligos užklumpa netikėtai, stipriai ir skaudžiai. Dar neseniai išgirdome apie jauno ir darbingo žmogaus širdies smūgį. Dėl kokių priežasčių tai atsitinka?
– Šiems atvejams yra atskiras terminas – staigi kardialinė mirtis. Didžiąją dalį šių mirčių sudaro ūmūs širdies ritmo sutrikimai, kuriuos dažniausiai lemia miokardo infarktas – išeminė širdies liga. Visgi yra tam tikras procentas atvejų, kai net ištyrus žmogaus organizmą, nėra randama priežasčių, dėl kurių įvyko nelaimė.
– Ar įmanoma tam užbėgti už akių?
– Staigiai kardialinei mirčiai užbėgti už akių beveik neįmanoma. Žmogus gali būti niekada nejutęs simptomų, konsultavęsis pas gydytoją ir tokį žmogų vis vien gali užklupti netikėta kardialinė mirtis.
– Kai kurie sekmadienį vykusio masinio bėgimo dalyviai kone gyrėsi, kad niekada nėra bėgioję, kad dieną prieš šventė ir vis vien yra pasiryžę nubėgti 5 ar net 10 kilometrų. Kuo taip elgdamiesi jie rizikuoja?
– Būsiu šiek tiek grubus, bet tai tik rodo žmogaus kvailumą. Rizikuoti savo sveikata – dėl ko? Ką tu sieki įrodyti? Jeigu pasiruošei dalyvauti sporto varžybose, bėgime, reikia pradėti treniruotis, o ne atėjus ryte nuspręsti, jog prabėgsi 5 kilometrus.
– Ką tokiems žmonėms patartumėte?
– Nedalyvauti tokiose varžybose. Taip elgdamiesi jūs pakenksite ne tik sau, bet ir sudarysite problemų artimiesiems, medikams, kurie turės dėl jūsų kovoti. Ir tai bus tik jūsų kaltė, niekieno kito. Tokiuose bėgimuose turėtų dalyvauti nuolat sportuojantys ir tam besiruošiantys žmonės. Tokie žmonės turi būti fiziškai aktyvūs ir pasiruošę bėgimui.
– Ar bėgant negera gali pasidaryti tik tiems, kas turi rizikos susirgti širdies kraujagyslių ligomis, ar tai gali atsitikti bet kam?
– Tai gali nutikti bet kam – ir treniruotam, ir netreniruotam žmogui. Staigių mirčių, varžybų metu, yra net profesionalaus sporto istorijoje. Tam pasiruošti, tai nuspėti – neįmanoma, bet visada galima saugotis. Dalyvaujant bėgime svarbu reguliariai vartoti skysčius, prieš bėgimą valgyti daugiau angliavandenių, bėgant karštu oru dėvėti kepuraitę. Yra priemonės, kurių laikantis, yra įmanoma sumažinti riziką.
– Dėl kokių priežasčių, užsiimant fiziniu krūviu, gali sustreikuoti širdis?
– Viena iš priežasčių – netinkamas širdies raumens prisitaikymas jūsų pasirinktam fiziniam krūviui. Taip pat organizme gali būti sutrikusi elektrolitų pusiausvyra. Tai gali nulemti tiek netaisyklinga mityba, tiek nepakankamas tam tikrų maisto produktų ar skysčių vartojimas.
– Ar prieš bėgimą galime justi, kad kažkas bus negerai?
– Jei prieš bėgimą jaučiate, kad kažkas negerai, geriau net nebėkite. Jei bėgimo metu pradeda mausti širdies plote, skausmas plinta link kairiojo peties, žandikaulio, pradeda tirpti ranka, geriau sustokite ir pasitraukite iš varžybų. Save nugalėti yra labai sunku. Ir neverta.
Žmogus turi pažinti visus organizmo jam siunčiamus signalus. Jei jums pradės skaudėti koją, jūs, žinoma, bėgsite kitaip. Taip pat turėtumėte elgtis ir kai pajuntate maudimą širdies plote. Niekas jūsų nesmerks, kad pasitraukėte iš varžybų dėl sveikatos problemos.
– Visgi gydytojai kalba, jog sportas – viena iš prevencijos priemonių širdies ir kraujagyslių ligoms. Tad kaip atrasti aukso viduriuką?
– Taip, sportas yra prevencija numeris vienas, tačiau reikia pradėti nuo nedidelių krūvių. Prieš pradedant sportuoti patartina net apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti sveikatos būklę. Vėliau, jau sportuojant, labai svarbu krūvį didinti tolygiai, per daug savęs neapkrauti.
– Pastarosiomis dienomis yra pakankamai karšta. Ar verta tokiu metu pradėti sportuoti ir ruoštis kitiems bėgimams?
– Nebūtina fizine veikla užsiiminėti visiškoje saulėkaitoje. Sportuoti galima vakare, taip pat tuo užsiimti sporto klubuose, kurie yra puikiai kondicionuojami. Blogo oro nebūna. Visgi ligonių per karščius mūsų skyriuje dažniausiai padaugėja. Tai daugiausiai lemia būtent karštas oras ir per mažas žmonių skysčių vartojimas. Svarbu prisiminti, jog karštyje žmogus daugiau prakaituoja, netenka daugiau skysčių, kartu ir elektrolitų ir tai iškart lemia širdies ritmo sutrikimus bei kitas problemas.
– Kokie būtų 3 jūsų patarimai karštoms vasaros dienoms?
Vartoti daug skysčių, vengti tiesioginės saulės spindulių ir karštu paros metu neužsiiminėti aktyvia fizine veikla, o prisitaikyti prie aplinkos.
Visas pokalbis su gydytoju laidoje „DELFI diena":
