Laidoje „Delfi diena“ infektologas daugiau papasakojo apie visus tipinius ir netipinius koronaviruso simptomus, apie galimą ilgalaikę koronaviruso žalą plaučiams, pagrindinius gripo bei koronaviruso skirtumus. Taip pat A.Ambrozaitis atsakė, ar šiomis dienomis nėra pavojinga sportuoti, bėgioti lauke.

– Kodėl mes girdime apie atvejus su netipiniais simptomais ir ar galima taip vadinti – tipiniai ir netipiniai simptomai?

– Šie simptomai, nusiskundimai (uoslės ir skonio pojūčio sutrikimai) rodo, kad šis virusas vis tik gali pažeisti ir nervų ląsteles. Tai yra nerimą kelianti informacija ir, kaip rodo duomenys, Šiaurės Korėjoje apie 30 proc. ligonių, kurie sirgo lengva koronavirusinės infekcijos forma, jie skundėsi uoslės sutrikimais, medicinos terminas – anosmija, kai sutrinka kvapų pojūtis. Kaip tai galėtume paaiškinti?

Arvydas Ambrozaitis

Manoma, kad šis virusas patenka per gleivinę į uoslės organus, kurie yra smegenų priekyje ir toliau gali patekti į pailgąsias smegenis ir netgi yra hipotezė, kad jeigu virusas patenka į pailgąsias smegenis, o jos kaip tik yra atsakingos už gyvybines funkcijas, pavyzdžiui, kvėpavimą, galbūt dėl to žmonės ir miršta taip staiga, ypač rizikos grupėse esantys žmonės, turiu omenyje būtent dėl kvėpavimo nepakankamumo, nes yra pažeidžiami centrai smegenyse, kurie atsakingi už kvėpavimą.

Manoma, kad šis virusas patenka per gleivinę į uoslės organus, kurie yra smegenų priekyje ir toliau gali patekti į pailgąsias smegenis ir netgi yra hipotezė, kad jeigu virusas patenka į pailgąsias smegenis, o jos kaip tik yra atsakingos už gyvybines funkcijas.
A.Ambrozaitis

– Jeigu simptomai yra labai lengvi, ar gali būti, kad tuomet ilgalaikės žalos ir neliks?

– Kol kas mes neturime tokių duomenų, kad persirgus lengva ar vidutinio sunkumo forma, kai nereikia hospitalizacijos, nereikia gydymo ligoninėje, kad liktų kažkokios pasekmės ar liekamieji reiškiniai. Mes žinome, kad tie asmenys, kurie perserga sunkesne forma ir kuriems reikia intensyvios terapijos taikymo, dirbtinės plaučių ventiliacijos, jiems, deja, išsivysto plaučių fibrozė. Tai yra plaučių audinio surandėjimas, lieka randai plaučiuose visam gyvenimui, tai reiškia, kad plaučiai nebegali pilnavertiškai atlikti savo funkcijų, nes dalis to audinio vietoje alveolių pakeičia jungiamasis, arba susidaro randas. Dar įdomu, kad yra pastebėjimų iš literatūros, kad kai kurie žmonės, kurie serga lengva forma arba neturi simptomų, jie praktiškai gali niekuo nesiskųsti, gali nebūti kosulio, temperatūros, bet jie jaučia vien tik uoslės sutrikimą. Tai gali būti vienas iš požymių, padedančių diagnozuoti lengvas koronavirusinės infekcijos formas.

– Ar žmogui įmanoma atskirti, kada yra gripas, o kada koronavirusas?

– Mes iš patirties žinome, kad gripo metu būna ne tik kosulys ar gerklės skausmas, bet gali būti ir išskyros po kelių dienų gripo infekcijos, gali būti ir sloga, bet ką mes žinome apie koronavirusinę infekciją, tai jai nebūdinga sloga, drėgnas kosulys ir dažniau būna kvėpavimo nepakankamumas, nežymus karščiavimas, gripo metu karščiavimas būna labai ryškus.

Mes iš patirties žinome, kad gripo metu būna ne tik kosulys ar gerklės skausmas, bet gali būti ir išskyros po kelių dienų gripo infekcijos, gali būti ir sloga, bet ką mes žinome apie koronavirusinę infekciją, tai jai nebūdinga sloga, drėgnas kosulys ir dažniau būna kvėpavimo nepakankamumas, nežymus karščiavimas, gripo metu karščiavimas būna labai ryškus.
A.Ambrozaitis

Taip pat būna stipresnis silpnumas, rečiau būna sutrikęs kvėpavimas, bet reikia pažymėti, kad vien pagal simptomus praktiškai per daug būtų drąsu atskirti gripą nuo koronavirusinės infekcijos. Vis tiek tik tyrimai nulemia tai, kad mes galime atskirti gripą nuo koronaviruso infekcijos, vien simptomų neužtenka, nors iš esmės jie yra skirtingi.

– Jeigu jaučiame kosulį, nuovargį, kaulų laužymą, uoslės sutrikimus, skonio praradimą – mes turime eiti tirtis?

– Kadangi Lietuvoje vis daugiau registruojama vietinių atvejų, užsikrėtimų neišvykus, manau, kad dabar visus, kurie karščiuoja, turi gerklės skausmą, kosulį, raumenų skausmą, uoslės sutrikimus, be abejo, reikėtų juos tirti ir dėl gripo, ir dėl kitų infekcijų, o taip pat ir dėl koronavirusinės infekcijos. Visiškai nesvarbu, ar jis buvo išvykęs ar ne, ar turėjo kontaktą su žmogumi, kuris sirgo, manau, kad tai turėtų būti daroma ir bus.

– Daugelis tų žmonių, kurie buvo pratę užsiimti mėgstamomis veiklomis, pavyzdžiui, sportuoti ir bėgioti, to dabar daryti nelabai gali. Bėgiojimas – ar mes saugūs taip sportuodami?

– Manyčiau, kad bėgiojimas parke ristele ar greitesniu tempu tikrai nėra pavojingas, jeigu aplink nėra žmonių, manau, tai protingas laisvo laiko praleidmo būdas, kaukė tikrai nėra reikalinga, nes kaukė duotų tik sunkumų bėgiojant, bet bėgiojimas tikrai nėra pavojingas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (189)