Gali nutikti bet kam ir bet kada
Kaip pasakoja gydytojas kardiologas prof. Remigijus Žaliūnas, staigi širdinė mirtis gali ištikti bet kokį žmogų, bet kur ir bet kada.
„Klastingiausia yra tai, kad žmogus gyvena įprastą gyvenimą, o mirtis ištinka staiga. Pagrindinės priežastys yra miokardo infarktas ir jo komplikacijos, kita priežastis – aortos plyšimas, gyvybei pavojingi ritmo sutrikimai. Staigi širdinė mirtis yra iššūkis ir profesionalams, nes, norint išgelbėti žmogų, visos grandys turi funkcionuoti tobulai. Visos jos labai svarbios, nuo diagnostikos, gydymo iki reabilitacijos“, – TV8 laidai „Sveikatos medis“ sakė prof. Remigijus Žaliūnas.
LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius, profesorius Renaldas Jurkevičius sako, kad būtent kardiovaskulinės mirtys yra didžiausias žmonijos žudikas.
Gydytoja kardiologė prof. Gintarė Šakalytė pastebi, kad iki 65 metų dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta beveik trečdalis žmonių. Trys ketvirtadaliai staigių mirčių įvyksta ne gydymo įstaigoje.
„Todėl inicijuojame mokymus, kaip elgtis ir ką daryti, jei artimajam įvyko staigi širdies liga. Tokia gyvybės grandinė turi keletą svarbių punktų. Pirma – reikia atpažinti, kada įvyksta staigi mirtis, plyšta aorta, trombas patenka į plaučius, registruojami ritmo sutrikimai. Antra, atpažinus staigią mirtį, svarbiausia neišsigąsti ir suvokti, kad dabar svarbiausia yra pagalba“, – pasakojo prof. Gintarė Šakalytė.
Trečia, išorinio automatinio defibriliatoriaus panaudojimas. Grandinę užbaigia medikų pagalba reanimacijoje.
„Galima pasidžiaugti, kad vis dažniau girdime, kaip praeivis gatvėje išgelbėja gyvybę kitam žmogui, kurį ištiko klinikinė mirtis. Ir dėl tokios pagalbos pacientas lieka gyvas“, – sakė prof. Gintarė Šakalytė.
Gyvybę išgelbėjo oro uoste
Prieš 8 metus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos narys prof. Vilius Grabauskas patyrė staigią širdinę mirtį. Kaip pats pajuokavo, likimas nežiūri, kas esi.
„Skridau į pasaulio sveikatos asamblėją. Reikėjo persėsti iš vieno lėktuvo į kitą, buvome Frankfurte. Staiga viskas dingo. Įvyko klinikinė mirtis. Pabudau po savaitės ligoninėje“, – TV8 laidai „Sveikatos medis“ sakė prof. Vilius Grabauskas.
Šiame oro uoste nuolat budi speciali medikų komanda ir yra įrengta ligoninės palata. Vos tik profesoriui suteikus pirmąją pagalbą, jis buvo pradėtas gaivinti.
„Mano istorija yra sėkmės istorija, nes infarktas taip ir neišsivystė. Pagrindinis rizikos veiksnys, kodėl taip nutiko, buvo mano atsakingos pareigos, dėl kurių patyriau labai daug streso“, – pasakojo pašnekovas.
Profesoriaus laimei, jam buvo laiku atverta aorta ir implantuotas išmanus prietaisas su defibriliatoriumi ir stimuliatoriumi.
Kaip sako LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. Aras Puodžiukynas, toks sprendimas sugrąžina žmogų į normalų gyvenimą. Tačiau tai jau pasekmė, todėl labai svarbu stengtis užbėgti staigiai širdinei mirčiai už akių. Ypač, jei žmogų jau kamuoja įvairūs širdies ritmo sutrikimai.
„Tai gali būti lengvi ir nepavojingi ritmo sutrikimai, su kuriais galima nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą. Kai kurie tikrai gali kelti grėsmę gyvybei“, – sakė prof. Aras Puodžiukynas.
Pirmus simptomus galime pajusti
Prof. Ramūnas Urnikas pabrėžia, kad, kai užsikemša širdies vainikinė arterija, svarbi tampa kiekviena minutė.
„Atkimšimas vyksta naudojant specialius kateterius, per juos įvedamos specialios vielos, balioniniai kateteriai. Atkimšus arteriją toliau implantuojami stentai – metaliniai tinkleliai, kurie palaiko arterijos praeinamumą ilgą laiką. Dėl tokių procedūrų smarkiai sumažėjo pacientų mirtingumas susirgus miokardo infarktu. Kardiologų darbas turi būti atliktas per pirmą pusvalandį nuo paciento patekimo į ligoninę“, – sakė prof. Ramūnas Urnikas.
Pasak gydytojos kardiologės prof. Olivijos Gustienės, neretai žmogų infarktas ištinka prieš tai perspėjęs.
„Kai atsiranda gniaužiantis, spaudžiantis skausmas už krūtinkaulio ar kairėje krūtinės ląstos pusėje, plintantis į kairę, lydimas šalto prakaito, dusulio, kartais mirties baimės – simptomų ignoruoti negalima. Tokiam ar panašiam skausmui užtrukus 15-20 minučių, reikia kviesti greitąją pagalbą, kad miokardo infarktas būtų diagnozuotas kaip galima greičiau“, – patarė prof. Olivija Gustienė.
Gydytoja kardiologė doc. Diana Žaleduonytė įvardija ir dar vieną labai svarbų faktorių, neretai atvedantį iki staigios širdinės mirties. Tai išsivystęs širdies nepakankamumas.
„Mes, gydytojai, dažnai sakome, kad širdies nepakankamumas yra galutinė stotelė sergant bet kokia širdies liga. Jo metu keičiasi visa širdies struktūra, jos funkcija. Kuo širdis labiau pažeista, kairysis skilvelis labiau išsiplėtęs, tuo pacientas turi didesnę riziką nepalankiai baigčiai“, – kalbėjo doc. Diana Žaleduonytė.
Norint apsisaugoti nuo širdies ligų, svarbiausia imtis prevencijos iš anksto – nerūkyti, sveikai maitintis ir sportuoti.
Kaip gaivinti žmogų:
