aA
Pakeliui į rinką kelią skinasi dar viena vakcina nuo COVID-19 – „Novavax“. Kaip laidoje „Sveikatos receptas“ pasakojo imunologas dr. Marius Strioga, ši vakcina tikriausiai sukels stiprų imuninės sistemos atsaką, nes jos sudėtyje yra imuninio atsako stipriklio, kuris padeda organizmui pagaminti daugiau antikūnų. Tad tokios galimos kūno reakcijos tikrai nereikėtų baimintis.

– Per šiuos metus su jumis ne kartą kalbėjome apie koronavirusą. Šiek tiek grįžkime ir prisiminkime – ką tada galvojote, į ką ši liga pavirs, ir ar sukėlė kokių nors netikėtumų šis virusas?

– Kadangi turėjome šiek tiek žinių apie ispaniškąjį gripą, buvo minėta, kad tikimės kelių koronaviruso bangų. Puikiai žinome, kad „ispanka“ irgi per pasaulį perėjo trimis bangomis ir tada išsisėmė. Ir tada teko kalbėti, kad, ko gero, keletą metų turėsime šią problemą. Kaip tada kalbėjome, taip ir dabar, kad, norėdami suvaldyti šią pandemiją, turime sukurti žmonėms apsaugą. Kad susidarytų kolektyvinis imunitetas, reikia, kad 70–80 proc. visuomenės turėtų imunitetą. Bet šis procentas priklauso ir nuo to, kiek vakcinos apsaugo ne tik nuo ligos, bet ir nuo platinimo. Kuo greičiau vyks skiepijimas, tuo greičiau galėsime suvaldyti pandemiją. Vakcinacija yra pats efektyviausias būdas suvaldyti pandemiją. Po vakcinacijos iki 11 kartų susidaro didesnis antikūnų titras, nei persirgus natūralia infekcija.

– Nors jau yra įrodyta, kad „AstraZeneca“ vakcina nėra susijusi su kraujo krešumo problemomis, tačiau kai kurie vis dar atsisako ja skiepytis. Kokie argumentai turėtų įtikinti žmones, kad ši vakcina yra gera?

– Šios vakcinos efektyvumas, ypač jei kalbame apie sunkius ir mirtinus atvejus, yra pakankamas. Dabar naujausias amerikiečių tyrimas rodo, kad nuo sunkių ir mirtinų atvejų ji apsaugo 100 proc., nuo simptominės ligos apsaugo 79 proc. Dėl saugumo – nesakau, kad tuos nuogąstavimus dėl trombozių geriau slėpti ir užglaistyti, bet ar tokiu įtemptu metu reikia tokią informaciją, kol nėra jokių patikimų duomenų, taip platinti. Buvo iškilusi diskusija dėl krešėjimo sutrikimų, kai susiformuoja giliųjų venų trombozė. Kai trombas atitrūksta, jis gali nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių tromboemboliją. Buvo įrodyta, kad tarp vakcinuotų „AstraZeneca“ žmonių šių atvejų pasitaiko, bet dažnis yra mažesnis nei bendrojoje populiacijoje.

Marius Strioga
Marius Strioga
© DELFI / Andrius Ufartas

Kitas dalykas yra reta patologija – galvos smegenų sinusų trombozė. Tai labai reta patologija, 1 mln. žmonių – 2–5 atvejai. Ji dažniau pasitaiko jaunesnio amžiaus, 30–40 metų, moterims. Kol nebuvo geriamųjų kontraceptikų, tarp vyrų ir moterų šis skaičius buvo daugmaž vienodas, dabar 75 proc. atvejų serga moterys. Taip, tarp vakcinuotų moterų tas dažnis lyg ir didesnis. Ar yra priežastinis ryšys, ar sutapimas, sunku pasakyti. Neatmetama, kad gali būti galimybė, bet jokių įrodymų nėra. Šią vakciną saugu naudoti. Nepasitikėjimas „AstraZeneca“ vakcina sukelia bendrą nepasitikėjimą visomis kitomis vakcinomis. Viruso plitimas ir užsikrėtimas juo sukelia daug didesnių komplikacijų ir jų tikimybė daug didesnė.

– Pažiūrėkime į kitas vakcinas. Netrukus Lietuva turėtų gauti „Johnson & Johnson“ vakciną. Kuo ji išskirtinė?

– Ji yra „AstraZenecos“ „pusseserė“. „AstraZeneca“ vakcinoje naudojamas šimpanzių adenovirusas, padarytas, kad būtų nekenksmingas, o „Johnson & Johnson“ naudoja vieną iš žmogaus adenovirusų, jos reikalinga viena dozė. Bendras jos efektyvumas apsaugant nuo vidutinės ir sunkios ligos yra 66 proc., bet jis skiriasi tarp regionų. JAV – 72–74 procentai. Labai svarbu, kad tyrimas buvo atliktas ir Pietų Afrikos respublikoje. Joje tyrimo metu dominavo Pietų Afrikos atmaina. Ten vakcinos efektyvumas, apsaugant nuo vidutinės ir sunkios ligos, yra 64 proc. Nuo braziliškojo varianto – 61 proc. Ir pakeliui yra dar viena labai įdomi vakcina – „Novavax“.

Kauno Ledo rūmuose pradėjo veikti vakcinavimo centras
Kauno Ledo rūmuose pradėjo veikti vakcinavimo centras
© DELFI / Nerijus Povilaitis

– Papasakokite, kuo ši vakcina išskirtinė.

– Na, jei kas nors pasigilins į jos gamybą, irgi gali kilti įvairių pasvarstymų ir gąsdinimų. Buvo paimtas bakulovirusas, padarytas nekenksmingas, iš jo iškirptos tos vietos, kurios daro jį pavojingą ir dėl kurių jis gali daugintis, vietoje to įterptas genas, kuris koduoja koronaviruso S baltymą. Ir tuo modifikuotu bakulovirusu buvo užkrėsta drugelio kukurūzinio dykrinuko kiaušidžių ląstelių linija. Ta linija veikė kaip gamintojas. Baltymas buvo išgrynintas ir turime ne apie tą baltymą suteikiančią genetinę informaciją, o patį baltymą. Bet tokiu atveju reikalingas imuninės sistemos atsako stipriklis. […] Kadangi šis imuninės sistemos adjuvantas, stipriklis, yra labai stiprus, jis imuninę sistemą skatina reaguoti stipriai, agresyviai. Tai reiškia, kad nepageidaujamų poveikių bus. Pakilusi temperatūra, šaltkrėtis, kaulų, raumenų, sąnarių skausmai. Bet imuninis stipriklis tam ir naudojamas.

– Kaip suprantu, jis bus nepavojingas, tik sukels daug klausimų visuomenėje?

– Taip, gali kilti visokių klausimų. Prieš tai gąsdino, kad pavirsime šimpanzėmis, dabar gąsdins, kad pavirsime drugeliais. Bet tokia technologija, kokia yra pagaminta vakcina, taikoma jau dešimtmečius. Tokiu pat būdu gaminamas ir insulinas, ir daugelis biologinių vaistų. Kalbant apie originaliąją viruso atmainą, be mutacijų, šios vakcinos efektyvumas yra pats didžiausias – 96 proc. Britiškąjį variantą veikia maždaug apie 86 proc. Tiriant Afrikoje, kur dominavo Pietų Afrikos atmaina, bendras efektyvumas yra 55 proc. Pastebėta, kad tie žmonės, kurie perserga britiškąja arba įprasta forma, įgyja daug mažesnį atsparumą Afrikos atmainai. Bet tie, kurie perserga Afrikos atmaina, įgyja atsparumą ir britiškajam, ir originaliam variantui.

Kauno Ledo rūmuose pradėjo veikti vakcinavimo centras
Kauno Ledo rūmuose pradėjo veikti vakcinavimo centras
© DELFI / Nerijus Povilaitis

– Ką žinome apie „Sputnik V“ vakciną? Jei neklystu, Vengrija, Slovakija jau turi jos įsigijusi. Gal iš tiesų politika neleidžia jos patvirtinti?

– Pasakysiu savo nuomonę – čia ne tiek politinis, kiek paskutinių metų įvykių klausimas. Pati vakcinos technologija ir idėja yra labai gudri. „Johnson & Johnson“ naudoja tik vieną adenoviruso variantą. Bet daugelis iš mūsų ne kartą per gyvenimą buvome užsikrėtę adenovirusais, jau yra juos veikiantis imuninis atsakas, dėl to šis virusas nešėjas gali būti sunaikintas imuninės sistemos, ypač po antrosios dozės. Kaip šią problemą sugalvojo spręsti rusai, gamindami „Sputnik V“? Pirmą vakciną skiria su adenovirusu, lygiai taip pat, kaip „Johnson & Johnson“. Imuninė sistema yra aktyvinama ir susidaro imuninis atsakas, veikiantis patį nešėją. Antrajai dozei jie pasirinko adenoviruso kitą variantą. Idėja labai protinga. Efektyvumo rezultatai, apsaugant nuo simptominės ligos, yra beveik 92 proc. Iš to, kas pateikta, atrodo, kad viskas gerai.

Bet visi šie duomenys yra tokie, kokius juos pateikia Rusija. Tiek „Lancet“ žurnalui, kuris recenzavo, tiek Europos vaistų agentūrai. Kas gali paneigti, kad tie efektyvumo rezultatai nėra suklastoti? Žinant Rusijos dopingo skandalus, kai valstybės lygio tarnyba dalyvavo keičiant sportininkų mėginius, žinant Malaizijos lėktuvo numušimą. Tad tie rezultatai, kurie buvo neva patys pirmi ir patys geriausi, mėgstant pažeminti kitas vakcinas, sukelia abejonių, ar jie yra tikri.

Imunologas Strioga aptarė visas vakcinas nuo koronaviruso: į vieną iš jų imunitetas reaguos audringai
© Zuma Press / Scanpix

– O kaip yra su Europos vaistų agentūra, jie tiesiog gauna duomenis?

– Taip, klinikinius tyrimus atlieka tos valstybės, kurios gamina vakcinas. Kai vyksta klinikinis tyrimas, jis yra stebimas, yra atskira institucija, kuri tikrina, kad viskas būtų pagal protokolą. Bet tą darė Rusijos institucija.

– Virusas mutuoja ir žinome, kad to buvo galima tikėtis. Ar vakcinos, kurias dabar turime, apsaugo nuo braziliškosios ir afrikietiškosios atmainų? Ir ar gali gamintojai jas modifikuoti?

– Lietuvoje apie braziliškąją atmainą kol kas mažai kalbama, nors ji irgi plinta. Lengviausia modifikuoti, ir tai jau vyksta, RNR vakcinas. Ir visas kitas galima modifikuoti, bet procesas yra ilgesnis. […] Tikėtina, kad modifikuotos vakcinos mums padės. Bet vėlgi, svarbu tai, kaip sparčiai atliksime vakcinaciją, nes virusas nesnaudžia ir gali vėl mutuoti.

Imunitetas
Imunitetas
© Shutterstock

– Kaip manote, kaip gyvensime artimiausius mėnesius, kaip gyvensime vasarą?

– Jei viskas bus taip pat ir nepradės smarkiai plisti kitos atmainos, ypač afrikietiškoji, koronavirusui būdingas sezoniškumas. Nežinome, ar afrikietiškajai būdingas sezoniškumas. Sunku prognozuoti. Bet reikia apsispręsti, nes dabar žmonės nenori nei karantino, nei vakcinacijos. Girdėjome iš Dainiaus Kepenio Seime klausimą, kodėl netreniruojame natūralaus imuniteto. Kas tas natūralus imunitetas? Norėčiau kursus išklausyti. Nieko prieš sveikuolius neturiu, auksinės taisyklės, kad reikia grūdintis, sveikai maitintis, judėti. Bet kaip jie įsivaizduoja tą natūralų imunitetą, kaip jis gali veikti koronavirusą? Gal jie kokių slaptų duomenų apie tai turi sukaupę?

– Labai ačiū už pokalbį ir tikiuosi, kad kai kitą kartą susitiksime, didžioji Lietuvos dalis jau bus pasiskiepijusi.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(290 žmonių įvertino)
4.2138

Šią vasarą nelaimingų atsitikimų skaičius išaugo net 20 proc.: gydytojas pasakė, kas ypač blogina padėtį (2)

Nors vasara pamažu ritasi į pabaigą, šilti orai vis dar lepina. Deja, kartu su šiltais orais ir...

Čaplinskas pasakė, kas būtų, jeigu išsipildytų blogiausias beždžionių raupų scenarijus

Beždžionių raupai per kelis mėnesius apėmė skirtingus kontinentus, o vakar pirmasis atvejis...

Gydytojas atsakė, kodėl rytais atsikeliate pavargę, ir kas gali padėti (1)

Ryte atsikeliate iš lovos, tačiau net ir po visos nakties miego jaučiatės pavargęs. Kodėl taip...

Atkreipė dėmesį į siaubingą situaciją Lietuvoje: kai kam tai gali kainuoti gyvybę

Net kas penktas žmogus atsiduria situacijoje, kurioje jam ar kitam žmogui reikalinga pirmoji...

Pastebėję šiuos požymius tėvai turėtų nedelsti ir vežti vaiką pas gydytojus

Vasara – linksmybių ir atostogų metas, tačiau specialistai įspėja: kad vasara neapkarstų,...

Top naujienos

Laukia pokyčiai: svarstoma griežtinti techninę apžiūrą, planuoja gatvėse tikrinti senus automobilius (33)

Aplinkos ministerija ryžtingai nusiteikusi per 5 metus iš gatvių išimti senus, taršius...

Naujame Kauno viešbutyje išskirtinė paslauga: susidomėjo net turtuoliai iš Kanados

Nakčiai galima užsisakyti visą viešbutį, tik sau ir savo draugams – tai išskirtinė naujo...

Kraupi avarija Vilniuje: motociklininkas užmušė į kelią išėjusį pėsčiąjį, vairuotojo būklė sunki susidarė spūstis (2)

Ketvirtadienį 22.23 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112...

Maksvytis turėjo ir gerą, ir prastesnę žinią: keičiasi rinktinės puolėjų situacija pergalinga Brazdeikio ataka – improvizacija

Mindaugo Kuzminsko ir Eigirdo Žukausko keliai Lietuvos rinktinės atsarginių suolo gale...

Iš Erdogano – naujas perspėjimas JT vadovas: bet koks Zaporižios AE apgadinimas būtų savižudybė (5)

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė Turkijos paramą Ukrainai ir...

Karas Ukrainoje. Ukrainos žvalgyba: Rusija nurodė Zaporižios AE darbuotojams nedirbti baiminamasi, kad Rusijos pajėgos planuoja įvykdyti teroristinį išpuolį (7)

Ketvirtadienio naktį Rusijos pajėgos galingai atakavo Charkivą – smogta bendrabučiui, kurio...

Po karščiausios savaitės dienos laukia atokvėpis: trumpalaikis lietus ir vėsesnės naktys

Penktadienį Lietuva išliks anticiklono poveikio sferoje. Vyraus mažai debesuoti arba giedri, be...

Vartininko ir fortūnos Bulgarijoje gelbėtas „Žalgiris“ Vilniuje turės naikinti minimalų deficitą

Ketvirtadienį Vilniaus „Žalgiris“ pradėjo kovą dėl vietos Europos lygos grupių etape:...