Net 40 proc. visų atvejų galėtų būti pavėlinta ir išvengta
Pasak R. Mazaliauskienės, kalbant apie smegenų sveikatą, reikia prisiminti ir tai, kas visą laiką aktualu, pavyzdžiui, degeneracinės ligos, reakcija į stresą, ir vertinti tai, kas vyksta dabar. Vykstant karui Ukrainoje, žmonės net būdami Lietuvoje patiria didelį stresą.
„Manau, kad už kokių 6 mėnesių mes turėsime daugybę streso sutrikimų. Išlieka ir įprastinės problemos, ir atsiranda naujų“, – sakė pašnekovė bei pridūrė, kad patiriamas stresas daro tiesioginę įtaką smegenų sveikatai.
I. Petkutės teigimu, rizikos veiksniai, lemiantys demenciją, yra labai įvairūs.
„Psichikos sveikata yra vienas iš rizikos veiksnių, bet yra ir kitų. Pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, klausos negalia, piktnaudžiavimas alkoholiu, galvos trauma, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas. Šie rizikos veiksniai didina tikimybę, kad išsivystys demencija. Ji visiems vystosi skirtingai.
Visuomenėje šis žodis labai baisus, žiūrime į tai su didele baime, kaip į kokią rykštę. Mažai žinome, kad gyvenime galime daryti daug sprendimų, kurie sumažintų riziką“, – sakė I. Petkutė.
Pasak jos, didelė gyventojų dalis nė nežino, kad serga demencija, arba jiems ši liga diagnozuojama per vėlai. Kuo vėliau liga nustatoma, tuo mažesnė tikimybė, kad pavyks ligą sustabdyti gyvensenos pokyčiais.
„Kuo daugiau žinotume apie demenciją, tuo daugiau palankių savo sveikatai sprendimų priimtume, tuo anksčiau galėtume sureaguoti, pavėlinti demencijos diagnozę ar net jos išvengti. Dėl demencijos situacija nėra gera, bet pagrindinė problema yra visuomenės per mažas informavimas“, – sakė pašnekovė.
Nuo demencijos nesame apsaugotas nė vienas, tačiau galime koreguoti rizikos veiksnius ir sumažinti tikimybę susirgti. 60 proc. visų demencijos atvejų neturi aiškios priežasties. Tačiau, pasak I. Petkutės, net 40 proc. visų atvejų galėtų būti pavėlinta ir išvengta, jei žmonės koreguotų savo gyvenseną.
Riziką didina ir vienišumas
Sprendimai yra gana paprasti – visų pirma, reikia užsiimti fizine veikla. Ji skatina kraujotaką, taip pamaitiname savo smegenis, nes jos gauna daugiau deguonies. Atsisakyti piktnaudžiavimo alkoholiu ir rūkymo, atsikratyti antsvorio, reguliuoti lėtines ligas.
„Riziką dvigubai padidina vienišumas. Tai nėra sveikatos būklė, bet vienišumas turi didelį neigiamą poveikį sveikatai. Vienišumą dažniausiai patiria vyresnio amžiaus žmonės, tautinės mažumos, imigrantai, pabėgėliai dažnai susiduria su šia problema“, – kalbėjo I. Petkutė.
Pasak R. Mazaliauskienės, žmonės greičiausiai į specialistus kreipiasi tada, jei juos kankina nemiga arba nerimas.
„Nerimas yra simptomas, kuris neleidžia tau ramiai būti, tu pats nerandi vietos niekur, tai labai prastai toleruojama būsena, todėl dažniausiai dėl jo kreipiamasi į specialistus. Žinoma, jei nepradedama eiti bloguoju keliu, vartoti alkoholį ar vaistus ne pagal paskirtį.
Trečia simptomų grupė, į kurią atkreipčiau dėmesį, tai labiau būdinga žmonėms, kurie neatpažįsta savo emocijų, tai įvairūs fiziniai simptomai. Galvos skausmai, svaigimai, pykinimas, nevirškinimas, širdies permušimai, oro stygius. Jei simptomų daug, labai dažnai tai gali signalizuoti apie psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, reakcija į lėtinį stresą. Mažas, bet ilgas stresas, gali sukelti didelius padarinius. Kartais net didesnius, nei staigus ir didelis stresas“, – sakė Mazaliauskienė.
