Medikas prisipažino šiomis dienomis jautęs daug emocijų, tarp jų ir pykčio: dėl kontakto su kolega, kuriam laiku nebuvo padarytas testas, jis turėjo izoliuotis. Bet atlikti tyrimai nuramino, paaiškėjo, kad V. Morozovas koronavirusu neserga. „Sąžinė rami, nei pacientų, nei šeimos tikrai neužkrečiau“, – sakė jis.
Interviu laidai „Delfi rytas“ davęs premjero patarėjas Giedrius Surplys teigė, jog apsauginės priemonės medikams jau keliauja, pasiekti juos turėtų po kelių savaičių. „Kiek bus užsikrėtusių medikų per tas kelias savaites, kol lauksime apsauginių priemonių?“, – teiravosi gydytojo laidos vedėja, žurnalistė Kristina Pocytė.
V. Morozovas prognozavo, jog užsikrėtusiųjų gali atsirasti labai daug. Medikas rėmėsi statistika: jei vienas žmogus užkrečia vidutiniškai 2-3 kitus žmones, ir jeigu tai įvyksta kas penkios dienos – po trijų savaičių užsikrėtusiųjų skaičius gali siekti trisdešimt.
Išeitų, jog medikai iki šiol išvis neturėjo jokių apsaugos priemonių, nebent patys arba ligoninių vadovai sugebėjo jų susirasti? „Viskas priklausė nuo įstaigų administracijos, ir nuo to, kaip ilgai jie laukė leidimo „iš viršaus“. Kaip matome, „iš viršaus“ tylėjo, tik dabar užsakoma – apsauginės priemonės medikus pasieks po gerų dviejų savaičių“, – konstatavo V. Morozovas.
Jis pridūrė, jog tik privačios įstaigos, kurios nesitiki, ko nors gauti iš ministerijos, suskirstė srautą, turėjo reikalingas apsaugos priemones. Daug kas esą priklausė ir nuo pačių medikų. Visgi tenka pripažinti – medikas negirdėjo, kad kur nors būtų organizuojami centralizuoti apmokymai ar būtų paaiškinta, kaip reiktų reguliuoti srautus.
Pernelyg paviršutiniškas požiūris
V. Morozovas sulaukia skambučių iš kolegų, kurie šiuo metu dirba Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje. „Jie perspėja: nežaiskite, į viską žiūrite labai paviršutiniškai“, – pasakojo pašnekovas.
Nėra uždrausta lankytis parkuose, būti gryname ore. Žmonės vaikšto būriais, nesilaikydami saugaus atstumo. Ir pačiam gydytojui, iki saviizoliacijios, teko matyti tokius vaizdus. Eidamas gatve, apsipirkdamas parduotuvėje dėvėjo kaukę ir pirštines – sulaukė pašaipių žvilgsnių. „Laikykimės socialinės distancijos. Ne vieną kartą sakiau – karantinas nėra vien buvimas namuose, tai švarus kontaktas su aplinka. Įsivaizduokime, kad visur purvas – nieko nereikėtų liesti“, – vaizdžiai kalbėjo V. Morozovas ir dar kartą įspėjo laikytis rekomendacijų. Socialinė distancija – 2-2,5 metrai, stengtis nečiupinėti bendro naudojimo paviršių. Atsakingai elgdamiesi užsikrėtusiųjų skaičių po mėnesio esą sumažinsime dešimtimis.
Anot gydytojo, reiktų rimtai pasvarstyti, ar vietoje apsikabinimo, pasibučiavimo nevertėtų pabendrauti šiek tiek saugesniu atstumu. Taip pat, ar leisti vaikams laipioti per vieną ir tą pačią laipynę.
Respiratoriai – infekcinių ligoninių personalui
Yra nuomonių, kad kaukės nepadeda, neva efektyvūs yra tik respiratoriai. V. Morozovas pastebėjo, jog respiratoriai reikalingi tiems žmonėms, kurie tiesiogiai dirba su infekuotais asmenimis, infekcinių ligoninių, reanimacijos personalui. „Jeigu kalbame apie gyventojus, užtenka paprastos medžiaginės, kelių sluoksnių arba storesnio audinio kaukės. Tai viskas, ko reikia, norint sustabdyti oro lašelinę infekciją“, – patikino gydytojas.
Pasak jo, tokių kaukių visiškai užtenka išeiti į parduotuvę ar keliolika minučių pavedžioti šunį. Paskui ją galima išskalbti karštame vandenyje. „Vienintelis dalykas – kaukė pati savaime nieko neapsaugos. Turime paisyti rekomendacijų: neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti, laikytis higienos, socialinio atstumo. Tada ir kaukė padės apsisaugoti“, – kalbėjo V. Morozovas.
V. Morozovo žodžiais tariant, nėra vieno būdo, kurio laikantis galima būtų 100 proc. apsisaugoti – nebent nebendrauti su išoriniu pasauliu. Visos kitos priemonės, tokios kaip rankų plovimas, kaukės, ar nedėvėjimas namuose tų rūbų, su kuriais būta lauke – veikia kompleksiškai. Tada šansas užsiktėsti, anot gydytojo, bus minimalus.
Per vėlai imta kalbėti apie saviizoliacijios būtinybę
Ar baudų įvedimas – vienintelis būdas sudrausminti saviizoliacijoje esančius žmones? Gal reikėtų tai daryti per kalbėjimą ir informavimą? „Daug kalbame, formuojame nuomonę. Ne kartą sakiau, mes per vėlai pradėjome tai daryti. Čia politikai dalyvauja ir fotografuojasi arenoje per „Žalgirio“ rungtynes, vėliau Kaziuko mugėje, Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio renginiuose ir staiga – niekam niekur negalima, reikia uždrausti. Manau, kad įtakingi asmenys stipriai pavėlavo su kalbėjimu, prieš tai rodė kitokį pavyzdį. Belieka draudimai, juolab kad šitai valdžiai tai daryti sekasi geriausiai. Nežinau, kodėl jie to dar neįvedė“, – kritikos negailėjo V. Morozovas.
Pagrindiniai koronaviruso simptomai – sausas kosulys ir karščiavimas. Išskirti būdingus koronavirusui požymius, pasak gydytojo, sudėtinga – tai naujos struktūros virusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. „Galbūt mūsų tautos genotipas sąlygos kitokius, skirtingus simptomus. Realiai, jei jaučiamės prastai ir įtariame gripą (vaizdžiai tariant, jei nevarva nosis, bet skauda gerklę, galvą, suka sąnarius, kamuoja sausas kosulys ar pakilo temperatūra) – turėtume galvoti ir apie koronaviruso atvejį“, – sakė V. Morozovas.
Gydytojas pabrėžė, jog ir pavieniai simptomai, tokie kaip vien aukšta temperatūra, ar vien tik gerklės skausmas gali sukelti abejonę dėl koronaviruso – todėl tiriamųjų ratą, anot jo, vienareikšmiškai reikia plėsti.
