Taip, sutinku su kiekvienu teiginiu. Bet ir kiekvienam galiu paprieštarauti. Ir netgi apskritai – nustebinti ir nuliūdinti.
Taip, profilaktika reikalinga visiems. Ir būtent tada, kai nieko niekur neskauda ir neniežti. Kai pradės skaudėti – jau bus nebe profilaktika, o gydymas. Taip, nesmagu, kai tau duria su adata, nurenginėja ir kiša pirštus, kur nereikia. Ir – taip, nerimas ir baimė, kad kažką atras, ko nenorėtum žinoti ir savyje nešiotis, – visiškai normali emocinė reakcija. Profilaktika apskritai turi dvi neigiamas savybes, tai – finansai ir nerimas. Kuo daugiau tyrimų, tuo daugiau kainuoja ir tuo daugiau nerimo kelia.
Verslavimo simptomų čia irgi rasime – kai darome ne gydytojo rekomenduotus, o populiarius tyrimus (arba gydytojo rekomenduotus populiarius tyrimus). Na, kaip čia neištyrus sau visų vitaminų kiekio ar nepadarius maisto netoleravimo testo... Juk dėl svorio nesėkmingos kontrolės tikrai kalti kotletų ingredientai, o ne suvalgomų per kartą kotletų kiekis.
Taigi, pritarimo ir paprieštaravimo sulaukėte.
Dabar – apie kitą dalį, bandysiu nustebinti ir nuliūdinti.
Periodiškai atlikti tyrimus – tai jokia ne profilaktika. Tai – tik viso labo atlikti tyrimai ir sužinotos savo rizikos. Taip, tai yra profilaktikos dalis, bet toli gražu ne pati profilaktika.
Profilaktika – tai visos priemonės, kurios padeda išvengti ligų. Visos priemonės – tai ir mityba, ir judėjimas, ir aplinkos pritaikymas, ir skiepijamasis, o jau susirgus – ir vaistų vartojimas, ir net operacinis gydymas.
Dažna reakcija gavus cholesterolio tyrimo rezultatus „O! Ne taip viskas ir blogai, galiu ir toliau viską valgyti“ yra visiškai neteisinga ir net žalinga. Jei jau gydytojas pradeda tirti Jūsų cholesterolį, tai reiškia, kad rizika jo sukeliamų ligų jau čia pat, ir laiko dar tinginiauti ir valgyti nebelabai yra. Nutukusiems dažnai tiriama gliukozė jau nebe profilaktiškai, o būtent todėl, kad jie nesilaikė vienos iš profilaktikos sudedamųjų dalių – sveikos mitybos – principų.
Rūkančius dažniau „fotografuoja“ rentgeno spinduliais būtent dėl to, kad jie nesilaiko plaučių vėžio profilaktikos, traukia į save tą skanų svaiginantį dūmą ir sukelia sau riziką numirti anksčiau nuo N+1 ligų.
Ir visuotinis čipavimas skiepais – irgi profilaktikos dalis. Pats savaime čipas nepadės, kol nebus Geitso suprogramuotas sveikai gyvensenai, bet šalia jo esančios visokių zarazų dalelytės jau dabar apsaugo nuo tų infekcijų. O, išvengus pastarųjų, galima apsisaugoti ir nuo tam tikros rūšies vėžio, ir nuo skausmingo juosiančiosios pūslelinės bėrimo, ir nuo paralyžiaus, ir nuo pernelyg ankstyvo išėjimo į kitą pasaulį.
Tačiau. Paskiepijome vaiką, sergantį bronchine astma, nuo pneumokokinės infekcijos, nes jis turi didesnę riziką susirgti plaučių uždegimu, – šaunu. Bet dar prieš tai tėčiui reikia nustoti rūkyti ir nuodyti jautraus vaiko aplinką dervomis ir smalkėmis. Sudaryti sveiką aplinką – labai svarbi profilaktika.
Vaikas, kurio netaisyklinga laikysena nustatoma tikrinant prieš darželį ir mokyklą, nesilaiko profilaktikos – siūlomų sėdėjimo rekomendacijų. Ir mankštos, kurios skiriamos tokiai nesimetriškai atžalai, yra ne gydymo kursas, o profilaktinė priemonė, ją reikia kartoti jei ne kasdien, tai bent jau kelis kartus per savaitę. Pageidautina, kad mankštos mokytųsi ne tik nepritaikyto suolo ir kedės kamuojamas mokyklinukas, bet ir tokių pat kėdžių ir darbastalių išvarginti tėvai. Vaikas nenorės daryti mankštos be paskatinimo, o tėvų elgesys – geriausias pavyzdys. O ir tėtis vargu ar sėdi prie kompiuterio balno formos kėdutėje, tad ta mankšta jam irgi yra reikalinga.
Tad jei jau pradedame galvoti apie profilaktiką, tai vienkartinis adatos dūris yra geriau nei nieko, tačiau būkime nuoseklūs ir paklauskime gydytojo apie tai, ką daryti, kad tų dūrių ir pirštų įvairiose mūsų angose būtų kuo mažiau.
Tą patį pasakysiu ir savo kolegoms, ir sau: geras procentas įvykdytų profilaktinės patikros programų yra gerai, tačiau prisiminkime, kad visur prie nurodytos tyrimų apimties yra ir sakinys apie gyvensenos korekcijos ir mitybos aptarimą bei mokymą. Taip, to pokalbio į ligos istoriją neįsegsi ir langelio apskaitos formoje neužpildysi, bet visgi, nepaisydami visų institucijų pastangų, mes ne apskaitininkai, o medikai. Ne tik gydome, bet padedame ir apmokome, kaip išvengti ligų.
Todėl užsiimkime visi profilaktika plačiąja prasme ir ištempkime laukan viską: pusfabrikačius – iš šaldytuvo, dviračius – iš sandėliuko, vaikus – iš kambario, sofą ir cigaretes – iš savo galvos.
Mylėkime save ir pasirūpinkime tuo, ką mylime.
Gražios Jums vasaros ir neskausmingos visomis prasmėmis profilaktikos.
