Išskiriamos kelios teorijos, kodėl senėjame
Visas Vakarų pasaulis, pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) patenka į labai stipriai senėjančias visuomenes, sako gydytojas D. Barkauskas. Stipriai senėjanti visuomenė yra ta, kurioje vyresnių nei 65 metai žmonių yra daugiau nei 21 proc.
„Tokiai grupei priskiriama ir Lietuva, todėl milžiniškos lėšos yra skiriamos vadinamajai ilgaamžiškumo industrijai. Tos šalys, kurios sugebės išspręsti šią problemą ir integruoti pagyvenusius žmones į darbo rinką, iškart įgis didžiulį ekonominį pranašumą“, – sakė gydytojas.
Šiais laikais galima išskirti keletą sričių, kurios domisi senėjimo klausimais. Visų pirma, tai yra gerontologija – mokslas apie žmogaus senėjimo procesus ir geriatrija, kaip dalis šio mokslo. Tai mokslas apie senstančio žmogaus ligas.
„Atskirai išskirčiau biohakerius – žmones, kurie stengiasi apgauti savo fiziologiją ir stengiasi padaryti taip, kad jie senėtų jaunėdami. Tai nieko naujo, nes, jei pažiūrėsime į senovės Kiniją, vienuoliai, kurie gyveno gamtoje, stengėsi atrasti jaunystės eliksyrą, kad pasiektų amžinybę. Jau tada tie klausimai žmogui buvo labai aktualūs“, – pasakojo pašnekovas.
Senėjimo teorijos yra kelios. Pirma – hormoninė teorija. Ji sako, kad dėl to, jog prarandame tam tikrus hormonus – daugiausia žmogaus augimo ir lytinius hormonus – mūsų kūnas praranda gyvybiškumą.
Tačiau tyrinėtojai kelia diskusiją, ar tai priežastis, ar pasekmė. Todėl ši teorija buvo atmesta.
Tada iškelta kita teorija – susidėvėjimo teorija. Žmogus, kaip ir visos judančios sistemos, pagal fizikos dėsnius turi sudilti.
„Kita įdomi yra telomerų teorija. Ji kalba apie apsauginius baltymus, kurie saugo mūsų genetinį potencialą – chromosomas. Kuo dažniau ląstelė dalinasi, tuo dažniau telomerai, savotiškos kepurėlės ant chromosomų trumpėja. Kai telomerai visiškai sutrumpėja, atsiranda mutacijos ir kūnas pradeda visiškai dilti nesugebėdamas savęs atstatyti. Vėlgi, klausimas, ar tai priežastis, ar pasekmė“, – sakė D. Barkauskas.
Yra ir laisvųjų radikalų teorija. Mūsų kūnas funkcionuodamas generuoja laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląstelės membranas ir kūnas po truputį ima susidėvėti nesugebėdamas likviduoti pažeidimų.
Keletas gyvenimo pokyčių gali apsaugoti nuo daugybės ligų
„Populiariausia šiuo metu yra mitochondrijų teorija. Tai ląstelės jėgainės, kurios gamina universalią energiją žmogui. Apskritai ši energija universali žinduolių pasaulyje. Mitochondrijos, gamindamos tam tikras medžiagas, gamina ir laisvuosius radikalus“, – kalbėjo gydytojas.
Kalbant paprastai, jei mūsų mitochondrijos galingos ir sveikos, gaminame mažiau laisvųjų radikalų, geriau jaučiamės ir geriau prisitaikome. Jei jos tampa silpnos, gyvybiškumas pradeda silpnėti.
„Nekokybiškos mitochondrijos šiuo metu yra iš esmės daugumos ligų priežastis: neurodegeneracinių, tokių kaip Alzheimeris, Parkinsono liga, taip pat širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų, antro tipo diabeto“, – sakė pašnekovas.
Tad suprantama, kad kiekvienam kyla labai paprastas klausimas: ką galime padaryti, kad mitochondrijos būtų sveikos, ir ko turėtume vengti?
„Jei norite užbaigti gyvenimą greičiau ir anksčiau, tam padės keletas dalykų. Visų pirma, tai rūkymas. Taip pat nesaikingas alkoholio vartojimas, greitas maistas, persivalgymas ir per didelis neadekvatus fizinis krūvis. Prisideda ir aplinkos užterštumas“, – kalbėjo D. Barkauskas.
Tačiau mitochondrijoms galime ir padėti. Visų pirma, pasak gydytojo, joms pagelbės kalorijų deficitas.
„Šiuolaikinis mokslas aiškiai sako, kad bet kurio žinduolio gyvenimas prailgėja, jei jis gyvena kalorijų deficito sąlygomis. Tai nėra badavimas, čia du skirtingi dalykai, – sakė gydytojas.
– Taip pat gelbėja protarpinis badavimas. Mitochondrijoms padeda, kai funkcionuojame arba atliekame treniruotes esant nedideliam deguonies stygiui. Dėl šios priežasties dauguma jūros žinduolių gyvena ilgai, nes daug laiko praleidžia deguonies trūkumo sąlygomis.“
Pasirodo, mūsų kūnui palankus yra ir šaltis, todėl šaltas dušas ryte yra sveikintinas. Taip pat gydytojas išskiria ciklinę ilgą treniruotę jei ji yra aerobiniame režime, nes tai didina mitochondrijų skaičių.
„Įvertinus visus šiuos veiksnius, manau, kiekvienas iš mūsų, galime pakeisti savo gyvenimo būdą ir padaryti taip, kad būtume žvalesni ir sveikesni“, – kalbėjo D. Barkauskas.
