Šiuo metu Lietuvoje teiginį „išvalo parazitus“ galime girdėti kone kasdien. Tačiau, pasirodo, tai viso labo puikus būdas užsidirbti pinigų. Kaip laidoje sakė gydytojas V. Morozovas, tikriausiai nei vienas homeopatas savo klinikoje nepradėjo gydymo prieš tai neišvaręs iš organizmo parazitų.

„Lietuvoje parazitai yra labai pelningas ir patogus būdas, kaip užsidirbti. Žmonės yra tiriami įvairiais metodais, biorezonansais, kažkokiais kitokiais paskaičiavimais, akių apžiūra. Prišnekama įvairiausių dalykų ir tada siūlomi organizmo valymai, gydymai nuo parazitų ir panašiai. Tik visą laiką kyla klausimas, kaip tai yra nustatoma. Kai pradedi gilintis, iš kur žmogus gavo informaciją, kad organizme yra krūva parazitų, kaip teigiama, tada tampa labai įdomu“, – laidoje „Sveiki! Su gydytoju V. Morozovu“ sakė L. Svetikas.

Koks iš tiesų yra žarnyno parazitų paplitimas, jei kalbame apie kirmėles, ir kokie parazitai dažniausiai pasitaiko?

Jei remsimės oficialia statistika, kurią turime, tai yra 2018 metų ataskaita, nurodoma, kad dažniausios ligos buvo spalinukės, jų registruota beveik 700 atvejų ir apie 150 atvejų buvo nustatyta askaridozės. Jei kalbėtume apie kitas parazitines ligas, tai tų susirgimų skaičius nėra didelis. Kai kurių ligų atvejų statistika netgi yra abejotina, nes remiamasi netiesioginiais nustatymo metodais.

Bet visgi, jei turime pacientą su visiškai bendrais nusiskundimais, tokiais kaip silpnumas, galvos skausmas, prakaitavimas ir, jeigu dar yra vienokia ar kitokia virškinamojo trakto simptomatika – viduriavimas, pilvo skausmas, nevirškinimas, tai labai dažnai pacientai ir patys jaudinasi dėl galimų parazitų. Kiek iš tiesų realu, kad toks žmogus turės parazitų?

Jei žmogus turi kokių nors žarnyno nusiskundimų, koprologinį tyrimą vis tiek reikėtų atlikti. Ir tą tyrimą atliekant laboratorija gali padaryti tyrimą ir dėl parazitų. Kartais dėl žarnyno nusiskundimų tikrai yra kalti pirmuonys. Tik nereikėtų galvoti, kad kiekvienas pilvo skausmas yra sukeltas parazitų, nes tikrai taip nėra. <...> Nuolat tirti vaikus ir kas keletą mėnesių girdyti jiems antihelmintinius preparatus, tai tikrai nėra racionali praktika.

Linas Svetikas

Bet iš tikrųjų, tai populiarus vaikų profilaktikos būdas. Vaikui po vasaros arba, jei namuose yra kačiukas, šuniukas, tiesiog suduodi tabletę ir nereikia nieko tirti.

Visų pirma, reikia įvertinti, ką tas vaikas veikia. Jei turime vaiką, kuris gyvena kaime, turi nuolatinį kontaktą su namų ūkio gyvuliais, žaidžia daržuose, soduose ir, kadangi vaikai neturi tikrai tvirtų higienos įpročių, galbūt tada svarstytinas sprendimas dažniau ištirti ar paskirti vaistus nuo kirmėlių keletą kartų per metus. Bet kiekvienas atvejis turėtų būti individualus.

Bet jis vakar paglostė šuniuką.

Problema yra tokia, kad nuo šuniuko taip neužsikrėsi kirmėlėmis. Tam, kad užsikrėstum dažniausia kirmėle, kuri būna šunų organizme, reikia, kad to šuns išmatos, patekusios į žemę, pereitų visą gyvybinį ciklą.

Bet tada smėlio dėžės, kur vakar tėtis matė kačiuką?

Čia kitas klausimas. Dalis kirmėlinių infekcijų kyla dėl sanitarinių problemų. Vienas iš gamtos teršimo objektų ir yra gyvūnų išmatos. Jei visuomenė nesupras, kodėl reikia susirinkti gyvūnų išmatas, tai mes nuolat turėsime problemų. Rinkti išmatas po gyvūno – privaloma. Smėlio dėžes reikia dengti.

Žarnynas

Vienas iš tokių mitų, o galbūt ir tikrovė, kad mums nereikia per daug steriliai gyventi ir tas pats nedidelis kiekis parazitų netgi paskatina mūsų imunitetą. Periodinis tabletės ar dviejų išgėrimas per metus netgi gali pabloginti mūsų situaciją, nes nedidelis kiekis parazitų, kuriuos kontroliuojame, kaip tik mažina šansus susirgti kokiomis nors alergijomis. Tiesa ar ne?

Man visada įdomiai skamba „kontroliuojami parazitai“. Kaip tu kontroliuoji tą parazitą? Kur yra ta riba, kai kažkoks kiekis parazito yra gerai, o kitaip jau – ne? Yra aiškiai nustatyta, kad tie ligų sukėlėjai, kurie yra parazitiniai, tai jie ir yra parazitiniai. Reiškia, iš jų naudos jokios nėra. Taip, mūsų organizme gyvena milijonai bakterijų, kai kurie net pirmuonys, kurie nesukelia jokių problemų žmogui, jie yra naudingi. Bet visa kita yra parazitai ir nėra jokios normos, kuri yra gera. Tai klaidinga nuomonė.

Kiek realu Lietuvoje turėti egzotinių parazitų? Nes prieš metus ar du, kažkam rado bamboje po oda įsikabinusią kirmėlę, tai pusė Vilniaus bijojo eiti prie vandens telkinių.

Jei apie tą kirmėlę kalbėsime, tai yra dirofilija ir jos pavieniai atvejai Lietuvoje vis nustatomi. Tai yra uodų pernešamas susirgimas. Jis pas mus dar kol kas nėra paplitęs, registruojami tik pavieniai atvejai. Klausimas, kaip viskas bus toliau. Jei klimatas ir toliau šiltės ir priminsime Pietų Europą, tai tikrai gali susidaryti sąlygos, kai turėsime sukėlėjus ir ligas, kurios iki šiol mums buvo nebūdingos. Žmonės keliauja. Keliaudami mes parsivežame ne tik suvenyrus, bet galime parsivežti ir ligų sukėlėjus, kurie nėra būdingi mūsų klimatui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)