Ar nieko tokio, kad panaudojau tokį terminą „rudenėjimas“, kalbant apie mūsų žaviąsias moteris?
Kadangi esame gamtos dalis, tai tas palyginimas labai prasmingas. Kaip žinome, mes gimstame, augame, bręstame, senstame, atsiranda įvairiausių ligų ir galiausiai mirštame, tai neišvengiama. Bet galime savo gyvenimą pagerinti ir antroje pusėje, priklauso nuo to, kaip gyvensime.
Iš tiesų, ir ruduo gali būti labai gražus ir šiltas. Labai dažnai, bent jau mano praktikoje, moterys ateina pas gydytoją ir gėdijasi apie tai kalbėti, priima šiuos pokyčius kaip duoklę, taip lietuviškai katalikiškai – kaip kryžių, kurį reikia nešti. Bet ar iš tikrųjų galime padėti mes moterims ar jos pačios sau gali padėti?
Vėlgi, nieko naujo nepasakysiu, ir pats, Valerijau, žinai, kad nuo gydytojo ir nuo medicinos žmogaus sveikata priklauso maždaug 10 procentų. Likę 90 proc. priklauso nuo paties žmogaus, kaip jis gyvena, kaip jis bando sau padėti išlikti sveikam. Moterys šiaip yra sveikesnės nei vyrai, jos gyvena ilgiau. Jei kalbame apie antrą moters gyvenimo laikotarpį, kuris dažnai susiejamas su menopauze, tai yra labai ilgas moters gyvenimo laikotarpis. Nuo mėnesinių pabaigos moteris gyvena dar maždaug 20-30 metų ir gali gyventi visiškai pilnavertį, gerą gyvenimą. Mes, gydytojai, stengiamės tą ir akcentuoti, kad kentėti nereikia. Jei yra kažkokių sveikatos sutrikimų, ar susijusių su senėjimu, ar su hormonų nepakankamumu, tikrai esame pasiryžę padėti.
Kokios dažniausios klaidos? Kaip suprantu, viena iš jų yra išvis nesikreipti pagalbos.
Galbūt nesakyčiau, kad čia klaida. Tiesiog kiekvienas žmogus pasirenka savo kelią. Žinome, kad žmogaus sveikata paremta 3 kolonomis – mityba, gyvensena, tai yra fizinis aktyvumas, judėjimas ir trečia kolona yra streso valdymas. Nuo to labai priklauso, kaip tu sutiksi, kaip žengsi į tą savo antrą etapą, į gyvenimo rudenį.
Ar moteriai kentėti – tai tikrai ne. Gydytojas gali padėti. Yra tam tikrų specifinių moters gyvenimo etapų ir mes, kaip gydytojai, tikrai galime padėti. Svarbu, kad moteris ateitų ir nebijotų pasakyti, o ne slėptų. Tas pasakymas „ai, man čia nieko nėra“, iš tiesų slepia tam tikras problemas, kurių moteris nedrįsta įvardinti ir pasakyti ne tik savo gydytojui, bet ir artimiesiems, savo draugėms. O pasisakius gydytojui kartais būna taip lengva padėti, kad net moteris to nesitiki. Ir be jokios kažkokios didesnės rizikos sveikatai.
Kokių simptomų nereikėtų ignoruoti?
Visų pirma atsiranda karščio bangos, kurios kyla nepriklausomai nuo situacijos ir sukelia didelį diskomfortą. Atsiranda naktiniai prakaitavimai, kurie pažadina moterį iš miego, sutrinka miegas ir būna domino efektas: naktinis prakaitavimas, tada miego sutrikimai, lėtinis nuovargis, dieną karščio bangos ir tai gali tęstis net ir keliolika metų.
Tai jokiu būdu nėra liga – tai moters fiziologija. Kas įdomiausia, kad tie dalykai vargina apie 2/3 visų moterų. Apie 25-30 proc. moterų tų dalykų nepatiria. Labai būtų įdomu paanalizuoti, kaip gyvena tos moterys, kurios nepatiria tų simptomų. Todėl noriu nuraminti, kad tikrai ne visos jaus simptomus, kai kurios menopauzę išgyvena labai lengvai, o kai kurios – labai sunkiai. Tad gydytojo pagalba yra labai svarbi.
Praėjus 4-5 menopauzės metams moterys pastebi, kad atsiranda tam tikri šlapinimosi sutrikimai, tam tikri išorinių lytinių organų nemalonūs pojūčiai, tai yra sausumas, deginimas. Gali sukelti diskomfortą lytiniai santykiai. Moterys, pradėjusios taikyti gydymą, per mėnesį labai smarkiai pagerintų savo gyvenimą.
Užsiminėte apie tokį dalyką, kuris daugeliui mūsų vis dar yra tabu – tie patys seksualiniai santykiai. Seksualiniai santykiai po menopauzės – gali būti visiškai normalūs ir kokybiški?
Galima koreguoti ir padėti, kad tas lytinis gyvenimas per menopauzę gali būti irgi visiškai komfortiškas. Tiesiog tą reikia pasakyti specialistui. Yra gydymas, kuris tikrai nesukelia jokio ypatingo diskomforto, nesukelia baimių dėl onkologinių susirgimų ir panašiai.
Bet gyvenimo kokybė gerėja ir, kalbant apie bendrą senėjimo procesą, pilnatvė yra didesnė.
Be abejonės. Būtent tai ir noriu akcentuoti. Kiaušidžių funkcija vis silpnėja ir tai priklauso nuo daug dalykų. Kiaušidžių funkcija labai priklauso nuo mūsų smegenų struktūrų, streso lygio. Žmoguje nuolat konkuruoja tam tikri hormonai ir, jei moteris gyvena patirdama didelį stresą, turi daug ambicijų, lūkesčių, nori visiems patikti, moters organizmui reikia pasirinkti: gaminti lytinius hormonus ar streso.
Organizmas, aišku, pasirenka streso hormonus, nes tai susiję su išlikimu. Kai kalbame apie moters rudenį, neišvengiamą senėjimo procesą, svarbu prisiminti, kad moterų lytiniai hormonai – estrogenas, yra pagrindinis moters hormonas ir, jei moteris jų turi pakankamai, gyvena ilgiau už vyrus ir jaučiasi laimingesnė. Estrogenai paveikia kraujagysles ir joje kaupiasi mažiau blogojo cholesterolio, kraujotaka išlieka sveikesnė. Nuo jų labai priklauso smegenų aktyvumas, jie padeda formuotis naujoms jungtims.
Bet, vėlgi, estrogenų terapija nėra visiškai saugi ir tai nėra vienintelis sprendimas.
Taip, menopauzė nėra liga, bet moteriai galime padėti, kai ankstyvuoju menopauzės laikotarpiu vargina karščio bangos, naktinis prakaitavimas, visas diskomfortas. Jei paskiriame gydymą tų komponentų, kurių moteriai trūksta, ji pagerėjimą pajaučia per mėnesį. Ir moteris nebenori grįžti į tą būklę, dėl kurios ji kreipėsi. Kalbant apie augalinius preparatus, pavyzdžiui, sojos papildus, efektyvumas yra labai ribotas, prilyginamas maždaug placebo poveikiui. Labai reta, kuri pasako, kad sojos papildai labai padėjo. Jei dėl kažkokių indikacijų moteris hormonų vartoti negali, tada suprantu, kad vartoja tai, ką gali.
Jei estrogenas toks nuostabus hormonas, kiek galima jo skirti? Iki gyvenimo pabaigos?
Kiek dabar yra žinoma, jei moteriai atsiranda tie vadinamieji ankstyvieji menopauzės simptomai, menopauzinę hormonų terapiją rekomenduojame pradėti kaip galima anksčiau. Vartoti galima tiek, kiek reikia. Kas nerekomenduojama – hormonų terapiją pradėti vartoti moterims, kurioms jau praėjo menopauzė ar yra virš 60 metų, tada rizikos atsiras daugiau nei naudos. Jei moteris hormonus pradeda vartoti apie 50-uosius savo gyvenimo metus, tai daugiau naudos nei rizikos, o jei pradeda vyresnė, labiau rizikuoja savo sveikata.
Kas labiausiai stabdo moteris nuo veiksmingo gydymo, tai krūties vėžio baimė. Moterys teisios – iš tikrųjų, menopauzės hormonų terapija yra viename rizikos lygyje su antsvoriu. Tai tarkime, ateina moteris ir sako, kad nebegali gyventi dėl simptomų. Pasiūlau gydymą, bet ji jo nenori, nes skaitė, kad sukelia vėžį. O moteris yra apkūni. Tai ji nepagalvoja, kad jos antsvoris sukelia lygiai tokią pat riziką. Yra pastebėta, kad moterys, kurios yra nutukusios, žymiai labiau jaučia karščio bangas nei tos, kurios lieknesnės. Jei pradedi savimi rūpintis, žiūri, ką valgai, pradedi judėti, atsisakai ar smarkiai sumažini alkoholio kiekį, tai gali padėti. Bet iš tikrųjų yra visas kompleksas. Tačiau tabletę išgerti daug paprasčiau.
Jei nenori turėti ankstyvos menopauzės simptomų, turi susirūpinti savimi jau dabar.
Taip, reikėtų pradėti rūpintis jau tada, kai esi sąmoninga, nuo 20-30 metų.
Aktyvus gyvenimas, gyvenimo pilnatvė, lytinis gyvenimas, antsvorio, miego kontrolė, streso vengimas. Bet, kai tą sakai pacientams, jie to nesupranta, nes nori greito ir veiksmingo būdo – lengvos tabletės. Ir – standartiškai, palinkėjimas mūsų žiūrovams.
Pasitikėkite gydytojais, bet labiausiai pasitikėkite savimi. Kuo daugiau informacijos turėsite ir kuo daugiau dėsite pastangų į sveiką gyvenimą, tuo būsite sveikesnės ir galbūt pavyks išvengti tabletės.
