Vienas iš dažniausių žolelių panaudojimo būdų medicinoje yra nemigai ir neramumui gydyti.
Taip, bet vaistai, prie kurių priprato mūsų žmonės, yra labai stiprūs ir dabar pereiti prie augalinės terapijos, kuri irgi gali veikti, nėra taip paprasta. Geriau išgerti vieną tabletę ir kurį laiką pamiegoti.
Senovės medicina arba ajurveda įsivaizdavo žmogaus nervus kaip kanalus, per kuriuos teka vėjas. Ajurvedoje yra ta vatos sąvoka, kuri kalba, kad išbalansuota vata yra viena pagrindinių nervų sutrikimo priežasčių. Pagrindiniai augalai, kurie maitintų nervinį audinį, būdavo aromatiniai augalai, kurie kvepėdavo.
Valerijonas, pavyzdžiui.
Taip, vienas pagrindinių. <...> Jei matome tokį neramų, isterišką žmogų, dažniausiai jam reikia duoti tą patį valerijoną iki šaknies.
Prisimenu, kad seniai seniai, kai per praktiką dar teko dirbti rajono ligoninėse, visi pacientai gaudavo sukatžolės trauktinės. Jokio kito migdomojo tuo metu rajone nereikėjo ir visi sėkmingai vartodavo sukatžolę. Jei valerijonas labiau migdo, tai sukatžolė – ramina?
Ramina ir gerina kvėpavimą, širdies veiklą. Ji pristatoma kaip širdies ir kraujagyslių augalas. Sukatžolė kokius 2 kartus stipresnė savo poveikiu nei valerijonas. Sujungiame sukatžolę su valerijonu ir galime naudoti. Dabar atliekami tyrimai dėl sukatžolės ir valerijono poveikio aterosklerozei, blogajam cholesteroliui. Vis atrandama daugiau teigiamų savybių dėl to paties blogojo cholesterolio, nes lėtinius uždegimus kraujotakoje irgi mažina. Vadinasi, kraujas bus galbūt geresnis, žmogus bus ramesnis ir geriau miegos.
O geriau ilsėsis – įrodyta, kad mažesnis šansas, jog kils cholesterolis, kad numirs nuo infarkto. Vėl turime uždarą ratą holistiniu požiūriu.
Vis norėčiau priminti avižas, kurios turi labai daug silicio dioksido, kuris yra ir smėlyje. Jis yra jungiamasis audinys, kuris yra visuose mūsų organuose.
Bet smėlio gal nevalgysime.
Ne, bet valgome augalus, kurie turi smėlio. Paimkime bet kokį grūdą – jei sudėliotume visą šaknį į vieną atkarpą, išeitų pusantro kilometro. Rugys iš pusantro kilometro paima mineralines medžiagas. Jos gerina nervų sistemą, virškinimą, kraujotaką. Vadinasi, gaudami gerą duoną, galime nusiraminti ir gerai jaustis.
Grįžkime prie raminančių žolelių ir recepto, kaip pagaliau užmigti. Valerijonas, sukatžolė, avižos, grūdai ir duonos?
Be abejo, visi aromatiniai augalai – melisa, mėta, katžolė. Ypatingai įdomus augalas, Žemaitijoje ji vadinosi keritžole. Tai reiškia apiplauti moterį po gimdymo, kad bloga akis nenužiūrėtų, tad ji apipinta ir magijos elementais. Katžolę reikėtų vartoti kaip bendrą raminantį augalą ir gerti jos arbatas. Jei žiūrėtume klasikinius receptus, padedančius užmigti, tai yra 4 dalys valerijono, 1 dalis ajero šaknies ir 1 dalis saldymedžio šaknies. Jos sumaišomos, valgomas šaukštas užpilamas puse litro karšto vandens ir žmogus geria po 1 ar 2 stiklines per dieną. Bet visgi, pasakyti, kad išgersite šiandien ir gerai miegosite, būtų šiek tiek naivoka po visų stiprių cheminių vaistų. Tačiau nuo to reikia pradėti. Paminėjome aromatinius augalus, bet žmogus turi suprasti, kad reikia pavaikščioti, nusiraminti. Nedirginti savęs koronaviruso nuolatine statistika ar vakarinėmis laidomis. Turi būti miego higiena.
Iš tikrųjų, prieš skiriant cheminį preparatą reikėtų pakalbėti apie miego kokybę. Bet mūsiškiai to nenori, jie nori labai paprasto sprendimo.
Vienos didelės raudonos tabletės.
Arba alkoholinis gėrimas. Kaip fitoterapija į tai žiūri?
Tai yra tirpiklis, naudojamas vaistų gamyboje. Gal nebūčiau toks griežtas dėl augalinių trinktūrų, kurių įsilašinama 15 lašų ir vartojama, kai sutrikęs virškinimas, kai reikia geresnio įsisavinimo pačiame žarnyne.
Bet 15 lašų toli gražu ne 150 ml.
Reikėtų praskiesti vandeniu. Tas įsivaizdavimas, kad aš iš buteliuko išgersiu pagal savo dozę vakare yra neteisingas. Praskiedimas vandeniu pagerina įsisavinimą ir gali padėti. Ta senoji vaistų forma yra ne tik bobučių vaistas, bet ir kitų žmonių. Tik mes kantrybės neturime.
Nuo cheminių vaistų gali išsivystyti didelė priklausomybė. Kaip yra su žoliniais preparatais?
Irgi gali išsivystyti priklausomybė. Tą puikiai galime įsivaizduoti vartodami kavą. Augalai turi narkotinių arba haliucinogeninių savybių. Bet mišiniai ilgalaikiam vartojimui yra visada saugesni, nes tiek daug cheminių junginių, kurie yra augaluose, nebesuformuoja priklausomybės.
Kada žmogus turėtų sunerimti dėl savo žolelių vartojimo? Tada, kai nori didinti dozes?
Tokių augalų vartojimo ciklas yra 3 mėnesiai. Po jų reikėtų pagalvoti, ar galime visai atsisakyti, ar galime vartoti kitus augalus.
21 dieną vartojame, 21 dieną pertrauka.
Taip, nes pertraukos leidžia nepriprasti ir suteikia efektyvų veikimą ir toliau, kad nereikėtų didinti dozių. Vis tiek organizmas ieško apsaugos, bando prisiderinti prie kiekvieno augalo. Tokiu būdu mažėja poveikis tų medžiagų.
Ar yra koks nors geriausias receptas nusiraminimui ir geram miegui?
Man labiausiai patinkantis yra 2 skirtingų augalų milteliai – valerijonas sumaišytas su muskato riešutu. Jie labai gerai dera tarpusavyje. Geriama ne arbata, o tiesiog suvalgome arbatinį šaukštelį šių miltelių ir užsigeriame vandeniu.
