Ar normalu, kad svoris vis svyruoja?
Pasak V. Kurpienės, nors dauguma įsivaizduoja, kad žiemą priaugti svorio ne tik normalu, bet ir reikia, iš tiesų taip tikrai nėra. Vis dėlto nedideli svorio svyravimai yra visai įprasti.
„Natūralu, kad gyvo žmogaus svoris svyruoja. Tarkime, vakare pavalgėme sūriau, kad ir vertingų produktų, išgėrėme arbatos ar vandens, kitą rytą gali atrodyti, kad tas svoris užaugęs, nors faktiškai tai bus susikaupę skysčiai. O kitą dieną – karšta, gėrėme per mažai vandens, gėrėme alkoholio ir tada svoris bus mažesnis, bet skysčių sąskaita“, – laidoje kalbėjo pašnekovė.
Tad ir svertis kiekvieną dieną tikrai nevertėtų.
„Dėl to tiems, kurie meta svorį, labai nerekomenduoju svertis kiekvieną dieną dėl emocinių priežasčių. Gali būti, kad žmogus tvarkingai valgė, bet vakare pavalgė sūriau ir pamatė priaugusį svorį. Atrodo, juk tiek laikiausi, o vis tiek priaugau – tada jau geriau eisiu pavalgyti. Todėl svertis kartą per savaitę – per akis“, – sakė dietistė.
Protarpinis badavimas – ne visiems
Vienas iš populiariausių mitybos būdų šiuo metu yra protarpinis badavimas. Jei pasirenkamas maistas yra vertingas ir tinkamai apdirbtas, tokiu atveju protarpinio badavimo nauda siejama su greitesniu kūno masės mažėjimu, gliukozės koncentracijos svyravimų mažėjimu, uždegiminio proceso mažinimu organizme, greitesniu ląstelių atsinaujinimu, ilgesniu gyvenimu.
„Kokį būdą žmogus pasirenka – ar protarpinį badavimą, ar mažesnius kiekius maisto, tai jau paties pasirinkimas. Kai kuriems žmonėms protarpinis badavimas netinka, ypač tiems, kurie yra linkę priaugti svorio ir vėl jį numesti. Tokie žmonės dėl protarpinio badavimo netgi gali priaugti svorio, kadangi, kai pradeda valgyti, nebegali sustoti ir suvalgo kelias porcijas. O per paskutinį valgymą suvalgo daugiau nei turėtų, kad neišalktų vėliau, – pasakojo V. Kurpienė.
– Dar vienas klaidingas mąstymas, kad besilaikant protarpinio badavimo per tas 8 valandas galima valgyti bet kiek ir bet ką. Taip tikrai nėra ir tai gali vesti prie atvirkštinio rezultato. Taip pat kai kuriems nerekomenduojama dėl ligų, pavyzdžiui tiems, kuriems pašalinta tulžies pūslė ar tiems, kurie serga cukriniu diabetu.“
Jei nesate tikri, ar konkretus svorio metimo būdas jums tinka, mitybos specialistė rekomenduoja dvi savaites pabandyti vieną mitybos būdą, o kitas dvi – kitą.
„Reikia sąmoningai fiksuoti, kaip jaučiuosi, ypač vakare po darbo. Kaip jaučiu alkį, ar tai padeda siekti tikslų. Tada galima pajausti, tinka ar ne. Bet tiems, kurie turi emocinio valgymo sutrikimų, net nerekomenduoju bandyti, nes tai yra stiprus ribojimas, o yra jei labai griežtos ribojančios taisyklės, tokiems žmonėms kurį laiką dažniausiai labai gerai sekasi, bet po to prasideda persivalgymas“, – kalbėjo mitybos specialistė.
Geriau atsisakyti vakarienės nei pusryčių
Dalis žmonių, kurie laikosi protarpinio badavimo, atsisako pusryčių. Ar tai geras pasirinkimas?
„Reikėtų pasižiūrėti, kodėl žmogus nenori pusryčių. Dažnai taip nutinka dėl to, kad valgoma per vėlai vakare, todėl ryte skrandis dar būna pilnas, o miegas naktį prastas. Reikėtų savęs paklausti, ar per 10-20 metų pusryčių nevalgymas padėjo sulieknėti, nepersivalgyti ir gerai jaustis vakare. Nes labai dažnai tie patys grūdai ryte susiję su mūsų poreikiu mažesniam maisto kiekiui vakare. Bet, jei galite valgyti vakare saikingą vakarienę, galima praleisti pusryčius“, – patarė dietistė.
Dažna klaida, pasak dietistės, kai per dieną valgoma 8 valandas, yra labai vėlyva vakarienė. Nevalgyti po 19 valandos – labai geras pasirinkimas.
„Jei daug valgome vakare, dieną jaučiamės sunkiau, norime daugiau kavos, dirginame nervinę sistemą, daugiau norime maisto, sunkiau mąstome“, – perspėjo dietistė.
Taip pat reikėtų vengti valgyti labai dideles maisto porcijas vieno valgymo metu. Pripildyti viso skrandžio maistu – tikrai nereikia, nes virškinimo traktui bus sudėtinga susitvarkyti su tokiu dideliu jo kiekiu.
„Žmonėms, kurie turi didelį antsvorį, nutukimą, rekomenduoju valgyti 5 kartus per dieną, nes jie dažniausiai nežino, kada jie yra alkani ar kada sotūs. Ir toks valgymas per kelias savaites ar mėnesį padeda jiems jausti alkį arba sotumą. Vėliau priklauso nuo žmogaus – vieni renkasi valgyti 5 kartus per dieną, kiti 3 kartus. Šie variantai geri, jei tik žmogui tai tinka, – sakė V. Kurpienė.
– Lietuviai, kiek matau mitybos dienoraščiuose, valgo nuo 5 iki 10 kartų per dieną. Žmogus nesupranta, kad kelių sausainių suvalgymas atėjus pas kolegą irgi yra valgymas. Viskas, kas yra ne vanduo ir arbata be priedų, yra valgymas.“
Svarbiausia – kramtyti ir mėgautis
V. Kurpienė prisimena, jog pati yra numetusi 24 kilogramus, todėl dabar daug lengviau kalbėti ne tik iš teorinės, bet ir iš praktinės pusės.
„Kodėl sunku numesti svorio? Priklauso nuo to, kokį būdą pasirenkame. Ar labai kraštutinį ir ribojantį, ar labiau įsiklausantį į save. Taip pat, kokie yra mūsų motyvai, ar jie tinkamai parinkti. Kiek esame pribrendę keistis“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak mitybos specialistės, kai kurios šalys turi mažesnį kūno masės indeksą ir iš dalies tai susiję su tuo, kad jie turi valgymo kultūrą.
„Pavyzdžiui, dažnai stebimasi, kad italai vakare valgo makaronus ar prancūzai turi ilgas vakarienes. Bet vėlgi, gerai išauklėto italo ar prancūzo nepamatysime užkandžiaujančio gatvėje. Jų valgymo grafikas yra labai griežtas. Lietuviams nuvykus į Italiją būna labai keista, kodėl tam tikru metu restoranai visai nedirba. Yra ir kiti dalykai – kramtyti, mėgautis maistu, neskaityti knygos ir nežiūrėti televizoriaus tuo metu, kai valgoma“, – sakė V. Kurpienė.
Žinoma, taip pat svarbu, ką renkamės valgyti – greitą maistą ar ruoštą namuose.
„Lietuva, deja, tos valgymo kultūros neturi. Be to, dažnai esame auklėti tėvų ar senelių, kurie vaikystėje patyrė didelį maisto nepriteklių. Tada atsiranda taisyklė – greit viską suvalgyk, kas yra lėkštėje. Mūsų meilė rodoma irgi per maistą, nors tai gali net žaloti. Tos taisyklės, kurios buvo ir tos, kurios yra dabar, turėtų būti visai skirtingos“, – kalbėjo pašnekovė.
Jokiu būdu negalima mesti svorio greitai
Nemažai žmonių karantino metu priaugo bent keletą kilogramų. Tačiau, pasak pašnekovės, šiuos kilogramus numesti nėra taip sunku, jei greitai susiimame ir grįžtame prie gerų įpročių, kurie buvo prieš karantiną.
Taip pat, pasak specialistės, svorio metimas jokiu būdu negali būti greitas procesas. Numesti keletą kilogramų per savaitę – per daug ir tikrai nerekomenduotina.
„Nedarykite taip. Tokiu atveju organizmas sparčiai šalina vandenį ir suardo tik nedidelę dalį riebalų. Tas vanduo iš organizmo dingsta dar ir todėl, kad didelę dalį raumenų suskaido. Ką tai reiškia? Kad po tokios dietos ar ribojimo, mūsų medžiagų apykaita bus lėtesnė ir galėsime suvalgyti mažiau nei iki tol“, – perspėja pašnekovė.
Negana to, jei labai stipriai ribosime kalorijas, pasikeis mūsų hormonų pusiausvyra, padaugės išskiriamo alkio hormono.
„Tad, jei iki dietos mums pakakdavo dviejų maltinukų, tai po dietos reikės trijų maltinukų, kad būtų patenkintas tas pats alkio poreikis. Tai išlikę iš senų laikų – organizmas supranta, kad buvo badas, todėl iki kito bado reikia prisikaupti atsargų“, – paaiškino V. Kurpienė.
Todėl verčiau nė nesitikėti, kad dietai pasibaigus numesti kilogramai negrįš. Pasak mitybos specialistės, tokie atvejai yra visiškai išimtiniai.
„Svoris beveik visada vėl grįžta, o kas blogiausia, grįžta su kaupu. Jei nuolat tokiame rate sukamės, didėja apimtys, nes raumuo užima 5 kartus mažiau nei riebalai, tai svoris gali gali būti toks pat, bet drabužių dydis didesnis“, – sakė V. Kurpienė.
Vienas dažniausių svorio metimo būdų yra kalorijų apribojimas, kai žmogus konkrečiai skaičiuoja, kiek kalorijų gali suvartoti per dieną. Tačiau šis būdas – ne visiems.
„Šis būdas tinka žmonėms, kurie yra tiksliukai, mėgsta skaičiuoti, kuriems patinka aiškūs skaičiai, konkretumas. Tada žmonės jaučiasi saugiai ir mielai tą daro. Žmonėms, kurie ne taip mėgsta skaičiuoti, tai atrodo kaip didžiulis darbas ir kančia. Tada jie suvartojamas kalorijas įvertina iš akies ir vis kažką praleidžia. Todėl svorio numesti nepavyksta“, – kalbėjo dietistė.
Vienam, pasak pašnekovės, tinka tikslus mitybos planas, o kitam geriau įsiklausyti į save ir valgyti sąmoningai. Kartais gali būti derinami abu būdai.
