- Ar tokia statistika, jog kas penkta moteris nelaiko šlapimo, jūsų nuomone, yra teisinga?
- Taip, teisinga. Literatūroje ir praktikoje mes pastebime, kad apie 20-30 proc. moterų nelaiko šlapimo. Tos, kurios gimdžiusios, pagyvenusios, tačiau tai nėra vien vyresnių moterų problema. Apie 10 proc. vyresnių nei 25 metai moterų taip pat susiduria su šlapimo nelaikymo problema, dažniausiai ji atsiranda dirbančioms sunkų fizinį darbą, labai daug sportuojančioms ar gimdžiusioms.
- Kodėl moterys nesikreipia ar bijo kalbėti apie tai? Vis dar jaučiama, kad ši tema yra tabu?
- Taip, tai tikrai jaučiasi. Daug kas gėdijasi kalbėti apie vadinamus „apatinius“ reikalus, nors tai sukelia socialines, psichologines, ekonomines, sveikatos problemas. Tačiau kadangi vis daugiau žmonių skaito ir domisi, daugiau apie tai rašoma internete, atsiranda daugiau moterų, kurios kreipiasi, todėl svarbu laiku diagnozuoti ir suteikti pagalbą.
- Kur dažniausiai kreipiasi pacientai – iš pradžių pas šeimos gydytoją?
- Taip, iš pradžių pas šeimos gydytoją, jis nukreipia pas urologą. Neretai būna taip, kad moterys registruojasi privačiose klinikose, nes nenori bendrauti su pažįstamu gydytoju, be to, slepia ligą nuo artimųjų. Ir atėjusios pas gydytoją jos kalba nedrąsiai, gėdijasi, bet vėliau, kai supranta, kad bus suteikta pagalba, viskas eina tik geryn.
- Dabar žmonės darosi vis atviresni, bet kaip būdavo anksčiau?
- Anksčiau ateidavo tik vyresnio amžiaus moterys, kurias atvesdavo vaikai. Dabar ateina ir jaunos, papasakoja, kad nebegali sportuoti, šokinėti ant batuto, pakelti kūdikio.
- Kokios šios ligos priežastys?
- Moterims yra 3 pagrindinės šlapimo nelaikymo grupės: nelaikymas fizinio krūvio metu, hiperaktyvi pūslė ir mišrus variantas. Nelaikymas fizinio krūvio metu atsiranda dėl tarpvietės pažeidimo, kuri gali būti pažeidžiama gimdymo metu, po ginekologinių, tiesiosios žarnos operacijų, menopauzės. Dar viena priežastis – šlapimo pūslės rauko nepakankamumas. Hiperaktyvi šlapimo pūslė yra toks reiškinys, kai žmogus šlapinasi labai dažnai, atsiranda skubus noras šlapintis. Tai sukelia neurologinės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, parkinsonas, stuburo, galvos traumos, bet gali sukelti ir urologinės ligos. Pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija, kliūtys, kurios susidaro šlapimo takuose, genitalijų nusileidimai ir pan.
- Šlapimo nelaikymas – ligų pasekmė ar dažniau signalas, kad kažkuo sergame?
- Šlapimo nelaikymo rizikos veiksniai, kurie jį gali sukelti, yra keli: nutukimas, senėjimas, hormoninės pusiausvyros pokyčiai, rūkymas, sunkus fizinis darbas, gimdos pašalinimas, didelis sporto intensyvumas, ypač gimnastika, nervinės ligos, cukraligė, kai kurios neurologinės ligos. Rizikos faktorių iš tiesų yra labai daug. Todėl reikia nustatyti, dėl ko kyla ši bėda, koks šlapimo nelaikymo tipas, laipsnis ir paskirti atitinkamą gydymą.
- Vienas iš rizikos veiksnių – sportas. Tačiau kiek gydytojų kalbinome, visi teigia, kad sportas yra sveikata. Vis dėlto kažkokios sporto rūšys tikriausiai gali pakenkti?
- Kalbama apie moteris, kurios sportuoja profesionaliai ir turi didžiulius fizinius krūvius. Daugiausiai su tokiomis bėdomis susiduria šuolininkės, aerobika, gimnastika užsiimančios moterys, nes joms dažniau pažeidžiami tarpvietės raumenys.
- Kalbant apie jaunesnio amžiaus moteris, su kokiomis problemomis jos dažniausiai susiduria? Ar tai tik gimdžiusios jaunos moterys ar ne tik?
- Gimdžiusios dažniausiai susiduria su problema, kad šlapimo nelaikymas pasireiškia fizinio krūvio metu. Ypač, jei sunkiai gimdo ar gimsta didelio svorio kūdikis. Kita problema, tai hiperaktyvi pūslė, kai labai dažnai šlapinamasi ir dieną, ir naktį, kartais net nespėja nubėgti į tualetą. Tai išprovokuoti gali neurologinės ligos, kurios siunčia signalus šlapimo pūslei. Jei žmogus patiria didelį stresą ar yra pervargęs, pūslė susitraukia ir taip atsiranda noras nuolat šlapintis.
- Kartais visi pajuokaujame, kad štai šita mergina niekada nenuvažiuos ilgesnio atstumo nesustojus nubėgti į tualetą. Juokas juokais, tačiau ar negali būti taip, kad tai signalizuoja apie kitas organizmo problemas?
- Kai pas mane ateina pacientė, visada klausiu, kiek kartų šlapinasi. Jei dieną šlapinasi dažniau kaip 6 kartus, o naktį dažniau nei 2 kartus, galima įtarti, kad kažkas negerai. Tada aiškinamės priežastis ir skiriame gydymą.
- Ar tai lengvai išgydoma ar yra didelė rizika, kad liga taps tik sunkesnė?
- Dažnai rekomenduojame mažinti skysčių kiekį prieš naktį, taip pat kavos. Skiriami vaistai, kurie reguliuoja šlapinamasi, o reabilitologai paskiria atitinkamą fizioterapiją.
- Išvardinote daug simptomų, bet kaip atrodo pati ligos pradžia? Ar ištekėjęs lašelis šlapimo besijuokiant jau gali signalizuoti, kad tai liga?
- Yra liaudies patarlė, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Jei taip pasitaiko tik kartą, tikriausiai nieko tokio, bet jei tai kartojasi ir reikia įklotų, reikia kreiptis. Iš pradžių niekas nepuola operuoti, stengiamės to išvengti, bet svarbu kreiptis laiku.
- Nekalbant apie trauminius įvykius, bet kitas šlapimo nelaikymo priežastis – kokia prevencija galime užsiimti?
- Žinoma, reikia stengtis išvengti šios ligos. Moterys, besiruošdamos gimdyti, jau turėtų pradėti dar nėštumo metu treniruoti tarpvietės raumenis, užsiimti Kėgelio pratimais. Tiksliai treniruojantis, galima išvengti šios vėliau atsirandančios problemos. Sportuojant savo malonumui, ne profesionaliai, taip pat mažėja šlapimo nelaikymo rizika.
- Ar tam turi įtakos stresas?
- Jei žmogus jaučia nuolatinę įtampą, yra pervargęs, dirba keletą metų be atostogų, neretai tokiems pacientams nustatome hiperaktyvią šlapimo pūslę.
- Žinome, kad rūkymas sukelia labai daug problemų, bet, pasirodo, net ir skatina šlapimo nelaikymą. Kodėl?
- Rūkančios moterys dažnai kosti, joms padidėja organų spaudimas, keičiasi anatomija, todėl taip ir nutinka.
- Apibendrinant, norint to išvengti, reikia nerūkyti, saikingai sportuoti, daryti Kėgelio pratimus ir stengtis išvengti streso. Ar mitybos įpročiai tam turi įtakos?
- Jei žmogus normalaus kūno svorio, neturi didelės reikšmės. Bet tai svarbu moterims, kurios turi viršsvorį, nes tai daro įtaką šiai ligai.
- Kokie yra gydymo būdai?
- Kai šlapimo nelaiko fizinio krūvio metu, kosint, čiaudint, dirbant – visada pradedame nuo konservatyvaus gydymo: skysčių, kavos mažinimo, tarpvietės treniruočių, siunčiame reabilitologo konsultacijai, skiriame vaistus. Jei po 3 mėnesių gydymas nepadeda, pradedame svarstyti operacijos galimybes. Dabar operuojame minimaliai invazinėmis priemonėmis. Hiperaktyvios šlapimo pūslės atveju taip pat skiriame vaistus, kuriuos reikia vartoti 3 mėnesius. Jiems nepadėjus, taikome naują gydymo metodą – leidžiame botulino toksino injekcijas į šlapimo pūslę. Esant mišriam šlapimo nelaikymui, pradedame nuo vaistų ir treniruočių, jei tai nepadeda, pradedame galvoti apie chirurginį gydymą.
- Akivaizdu, kad moterys dažniau susiduria su šia problema. O kaip yra su vyrais?
- Vyrai su ja irgi susiduria ir tai jiems būna netgi skaudžiau nei moterims. Moterys yra įpratusios nešioti higieninius paketus, o vyrams tai būna didelis iššūkis, jie pradeda vengti viešų renginių ar susitikimų. Dažnai taip nutinka po prostatos operacijos, šlaplės plastikos, traumų ir kitokių susirgimų. Vyrams gydymas panašus – pradedame nuo vaistų, treniruočių, jei nepadeda, implantuojame dirbtinius sfinkterius.
- Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kalbant apie šlapimo įpročius?
- Jei vaikystėje vaikas šlapinasi į lovą, reikia nuvežti jį pas urologą, kuris nustatytų, kodėl tai vyksta ir kad tai netaptų įpročiu. Suaugusiems reikia laikytis higienos ir treniruoti tarpvietę.
- Kiek kartų dieną ir naktį šlapintis yra normalu?
- 1-2 kartus naktį keltis šlapintis yra normalu. Dienos metu 4-5 kartai. Jei daugiau, reikia kreiptis pas gydytoją.
