Abejoja, kiek laiko toks purškalas gali padėti
Estijoje į prekybą paleistas eksperimentinis purškalas, kuris prevenciškai turėtų padėti apsisaugoti nuo koronaviruso. Gydytojas, kaip pasakojo, apie šį preparatą taip pat sužinojo neseniai.
„Mes, medikai, kai ateina naujas vaistas į rinką, ar kažkoks preparatas, turime jį išbandyti praktikoje, bet turime remtis ir moksliniais tyrimais. Klinikinių studijų su šiuo vaistu dar nedaryta, tad objektyviai vertinti sudėtinga. Preparato principą bandoma pagrįsti iš karvės imunizuoto pieno paimami antikūnai. Supurškus juos į nosį tikimasi, kad jie padės sumažinti viruso dauginimosi skaičių ir greitį“, – sakė laidos pašnekovas.
Pasak jo, panašios metodikos yra bandomos ir taikomos jau ne pirmą kartą. Nosies gleivinė, kaip kalbėjo D. Rauba, pati turi daug fermentų, kurie veikia prieš virusus ir iš dalies nuo jų apsaugo.
„Mokslininkai, kurie atliko mokslinius tyrimus, bandė interferoną, kuris yra priešvirusinis preparatas, įlašinti į nosį lašiukų forma, o į kitą nosies pusę įdėti vatos tamponėlį, suvilgytą interferonu. Paskui, po kelių valandų paėmė nosies gleivinės mėginius ir apkrėtė virusu. Pasirodo, kad sulašintas interferonas visiškai nepadėjo gleivinės ląstelėms apsisaugoti nuo viruso ir viruso dauginimosi skaičius buvo toks pat, kaip nepaveiktoje gleivinėje“, – pasakojo gydytojas.
Gleivinė, kuri buvo paveikta vatos tamponėliais, sugebėjo labiau apsisaugoti nuo viruso. Tad preparato veikimas labai smarkiai priklauso nuo jo formos. Pasak D. Raubos, kyla abejonių, kiek ilgai gali veikti toks purškalas, mat nosis linkusi išsivalyti.
Gydytojo teigimu, Lietuvoje taip pat turime įvairių preparatų, kurie, neva, stiprina imunitetą. Visgi, tokie preparatai dažniausiai lieka paskutinis pasirinkimas, kai kitų pasirinkimų jau nebėra. Tačiau mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų preparato naudingumą, dažnai nebūna.
Tuo metu naujojo purškalo kūrėjai skelbia, kad jis suteikia 99 proc. apsaugą 4 valandoms.
„Tikriausiai tai bus kaip medicininė priemonė, nereikalaujanti griežtų taisyklių, o ne vaistinis preparatas. Pavadinimas irgi įdomus – jį naudoja kompanijos, kurios gamina ortopedinius implantus, burnos įvairius prietaisus. Tai populiarus pavadinimas, dėl to neaišku, ar firma neprisidengia kažkokiu ryškesniu pavadinimu, kad greičiau ateitų į rinką“, – kalbėjo pašnekovas.
Kokia jo sudėti ir ar tai saugus preparatas?
„Kaip ir motinos piene, taip ir karvės piene yra antikūnų, kurie palaiko kūdikių imunitetą. Naujagimių imuninė sistema yra silpna ir visą antibakterinę, antivirusinę pagalbą gauna iš motinos pieno. Tokių medžiagų veiklumas yra įrodytas. Vaikai, kurie maitinami motinos pienu, serga daug mažiau.
Čia principas tas pats – imunizuotas karvės pienas, galbūt kažkaip tos medžiagos išgryninamos. Tik, kaip ir pabrėžiama preparato kūrėjų, jo nereikėtų vartoti tiems, kurie alergiški pieno baltymams. Sunku pasakyti, kiek jis nosyje veikia“, – sakė D. Rauba.
Įdomu ir tai, kad, kaip skelbiama, šis purškalas veikia prieš naująsias koronaviruso atmainas. Tačiau gydytojas tokiais teiginiais abejoja ir pasiūlė labiau patikrintą būdą.
„Tas pats nosies plovimas – yra įrodyta, kad jis efektyvus apsisaugant nuo bet kurios virusinės infekcijos. Išplovus nosį su jūros vandeniu ar virintu vandeniu su druskos tirpalu ir dar įlašinus jodo lašelį, tai aiškiai įrodyta, kad viruso kiekis gleivinėje sumažėja drastiškai. Tai tikrai padeda sumažinti viruso dauginimąsi. Dėl to jis tampa mažiau pavojingas kitoms organų sistemoms“, – kalbėjo gydytojas.
D. Rauba pabrėžė, kad nosies gleivinė pati gali išsivalyti, jei tik aplinkoje yra pakankamai drėgmės ir gleivinė nėra išdžiuvusi.
„Geriau drėkinti patalpas, drėkinti nosies gleivinę, valgyti sveiką maistą, gerai išsimiegoti ir tai jau bus gera priemonė apsisaugoti nuo viruso. […] Nepulčiau iškart ieškoti tokio preparato“, – kalbėjo pašnekovas.
Gydytojo teigimu, tokie nosies purškalai galbūt gali padėti tuo metu, kai žmogus turėjo rizikingą kontaktą su sergančiuoju. Visgi, profilaktiškai toks produktas, vargu, ar tiks.
