– Nuo laboratorijos ėminių taip pat galima užsikrėsti. Gal galėtumėte šiek tiek paaiškinti, kaip tai gali įvykti?
– Gyvas žmogus, ypač, kai su juo bendrauji, kai jis kalba, kai jam atliekamos tam tikros procedūros, yra labiau pavojingas. Tuo metu ėminiai, kurie tiriami laboratorijoje, tai yra ta pati terpė, kuriuose gyvena virusas. Todėl pavojus yra toks pat, ypač, kai ėminys atidaromas, perkeliamas.
– Šio mūsų pokalbio tikslas yra šiek tiek paaiškinti žmonėms, kuo skiriasi tam tikri tyrimų metodai ir kiti medicininiai terminai. Ar pastebite, kad žmonės vis dar painioja įvairius medicininius, su koronavirusu susijusius terminus? O gal taip nutinka ir žiniasklaidoje?
– Visko pasitaiko. Svarbu atskirti 3 pagrindinius tyrimų metodus. Tiriant PGR metodu nustatoma viruso genetinė medžiaga. Antigeno tyrimas – antigenas yra viruso struktūros dalis, kurį organizmas priima kaip svetimą. Prieš jį pradedami gaminti antikūnai. Taigi galime nustatyti genetinę, struktūrinę medžiagą ir jau paties žmogaus pagamintus antikūnus.
– Neseniai buvo paskelbta, kad valdžia skatins verslą nuo vasario mėnesio testuoti darbuotojus greitaisiais antigenų testais. Gal galime išskirti, kokie šiuo metu Lietuvoje yra pasiekiami testai?
– Lietuvoje jau nuo pavasario pradėtas naudoti taip vadinamasis auksinis standartas – PGR metodas. Juo nustatoma viruso genetinė medžiaga. Paprastai yra tiriami 3 genai, kartais apsiribojama 2 genais. Tai yra medžiaga, kuri koduoja atskirus viruso baltymus. Jie yra antigenai. Patekus viruso ląstelei į žmogaus organizmą, jie atpažįstami kaip svetima medžiaga ir mūsų organizmas ima gaminti antikūnus. Taigi, yra 3 tyrimai: pirmasis yra genų nustatymas, antrasis, kuris atėjo anksčiau, yra antikūnų nustatymo tyrimas – tai yra tų medžiagų, kurias mūsų organizmas pagamina kovodamas su virusu. O trečiasis, kurio labai laukiame, yra antigeno tyrimas.
– Pakalbėkime apie visus plačiau. PGR tyrimas yra tas, kuris pradėtas naudoti anksčiausiai. Per kiek laiko galime sulaukti atsakymo, atlikę šį testą? Tikriausiai tai ir yra pagrindinis greitųjų ir PGR testų skirtumas.
– Kaip šiandien žinoma, didžiausia tikimybė nustatyti virusą yra po 5–7 parų užsikrėtimo. Žinoma, tas laiko intervalas gali būti didesnis ir aptinkamas virusas gali susidaryti ir tik per 14 dienų nuo kontakto. Tačiau jei, tarkime, vakar turėjote kontaktą su sergančiuoju COVID–19, o šiandien atliekate tyrimą, tai nenustatysite nieko. Kiekvienam tyrimui yra savas laikas. Panašiai yra ir su antigeno tyrimu, tačiau šiuo atveju laikas skaičiuojamas ne nuo kontakto, o nuo simptomų pradžios. Kai atsiranda pirmieji COVID–19 ligai būdingi simptomai, praėjus 5 ar daugiausia 7 dienoms po to yra tinkamas laikas tikrintis. Ne nuo kontakto, o nuo simptomų pradžios. O antikūnai atsiranda vėliau, maždaug po 2 savaičių nuo simptomų pradžios, juos galima nustatyti ir greitaisiais testais, ir laboratorijoje.
– Greituosius antikūnų testus buvo galima įsigyti jau nuo pavasario. Kiek jie yra patikimi?
– Iš esmės tai priklauso nuo gamintojo. Bet tie, kurie nupirkti šalies mastu, kaip parodė bandymai, yra patikimi ir jais drąsiai galima remtis.
– Jei žmogus pasidaro tokį testą ir jis yra teigiamas, bet nėra jokių simptomų – ką jam daryti? Ar bėgti darytis PGR testą?
– Jei jau nustatomi antikūnai, PGR testo tikrai nebėra prasmės atlikti. Tai rodo, kad buvo kontaktas su virusu, galėjo praeiti visiškai be simptomų arba galbūt net nebuvo atkreiptas dėmesys į nedidelius simptomus. Tačiau yra gana nedaug žmonių, kurie turi antikūnų, bet nežino, kad buvo susirgę ar nežino, kada turėjo kontaktą.
– Prieš pokalbį žiūrėjau privačių laboratorijų siūlomus testus. Vienas iš tokių buvo greitasis PGR testas, kai atsakymą gauni per 1,5–5 valandas. Ar tai ir yra tas greitasis antigeno testas?
– Tradicinis PGR tyrimas po ėminio paėmimo susideda iš 2 dalių. Pirma yra išskiriama viruso ribonukleorūgštis. Antrasis tyrimo etapas yra išskirtų rūgščių padauginimas. Jei jos pasidaugina, daroma išvada, kad virusas organizme yra. Tyrimo trukmė yra nuo 3 iki 6 valandų. Greitieji PGR tyrimai į vieną vietą sujungė abu etapus ir dėl to atsakymas gaunamas daug greičiau. Tačiau iš esmės tai tie patys tyrimai.
– Kiek skiriasi greitųjų PGR testų tikslumas ir įprastų?
– Jie yra identiški savo tikslumu.
– O kaina?
– O kaina skiriasi nuo 2 iki 10 kartų ne greitųjų naudai. Deja, greitųjų testų nėra rinkoje tiek, kiek reikėtų. Ir Lietuva nėra kažkuo išskirtinė šalis, tai viso pasaulio problema. Dėl to pagrindinė vieta, kur atliekami greitieji PGR testai yra didžiųjų klinikų priėmimo kambariai, į kuriuos patenka sunkiausi pacientai.
– Šiuo metu daug kalbama apie greituosius antigeno testus. Kiek teko bendrauti su verslu, galimybė nusipirkti tokius testus būtų didelis palengvinimas. Ar reikia specialaus darbuotojo, kad būtų galima juos atlikti? O gal galima juos atlikti sau pačiam?
– Pasidaryti patį greitąjį antigeno testą nėra sudėtinga, tai gali atlikti bet kuris asmens sveikatos priežiūros specialistas be kažkokio labai specialaus pasirengimo. Tačiau svarbus etapas yra ėminio paėmimas, nes jis, kaip ir PGR tyrimo metu, imamas iš nosiaryklės. Tam turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, nes svarbu turėti kokybiškai paimtą mėginį. Todėl iš vienos pusės labai pritariu, kad ten, kur atsiranda kažkokia rizika, tai būtų puiki priemonė. Bet ėminį turi paimti gerai apmokytas žmogus. Kad sužinotume rezultatą, šiam tyrimui nereikia laboratorijos – jį galima atlikti ten, kur yra pacientas, niekur vykti nereikia. Tačiau vis tiek reikia laikytis apsaugos priemonių.
– Dar vienas testas yra antikūnų. Pas vienus pakankamai jų būna ir po 9 mėnesių, kitiems jie dingsta daug greičiau. Ar žinome kodėl pas vienus jie laikosi ilgiau, o pas kitus trumpiau?
– Deja, kol kas niekas to nežino. Kas yra jau gerai žinoma, tai, kad antikūnai prieš vieną iš viruso baltymų išsilaiko tik apie 3–4 mėnesius. Tuo metu antikūnai, kurie susiformuoja prieš spyglio baltymą išsilaiko gerokai ilgiau. Šiuo metu plačiausiai tiriami yra antikūnai prieš spyglio baltymą, nes, tikėtina, kad jie išlieka ilgiausiai, nepriklausomai nuo to, ar persirgote, ar pasiskiepijote.
– Kai kurios šalys pasirinko ištirti didžiąją dalį gyventojų, kad suvaldytų pandemiją. Ar tai yra realu? Ar tai padėtų suvaldyti pandemiją?
– Manau, kad priklauso ir nuo to, kokio dydžio šalis ir kokie jos pajėgumai. Kuo didesnė šalis, tuo sunkiau įsivaizduoti, kaip tai būtų įgyvendinta. Vis dėlto tai būtų tik momentinis pjūvis, tam tikrą laiko intervalą atspindintys duomenys.
– Ar kada nors ateityje gali būti taip, kad nueisime į vaistinę, nusipirksime testą, jį atliksime ir sužinosime, sergame ar ne?
– Manau, kad tai gali būti realu. Pirmieji tokie metodai jau yra, nors dar nėra pakankamai ištyrinėti. Tačiau tikiu, kad ateityje tokia galimybė bus.
