Tinkamai gydoma gali nepasireikšti ilgai
Kaip sako gydytoja, astma yra lėtinė bronchų gleivinės, sienelės uždegiminė liga. Ji tęsiasi visą gyvenimą ir turi du periodus – remisiją ir paūmėjimą, kai žmogus kosėja, dūsta, švokščia krūtinėje, skrepliuojasi, negali miegoti.
Vis dėlto ši liga gydoma, todėl tinkamai ją prižiūrint žmogus gali jausti pakankamai ilgą remisiją, kai astma nekelia beveik jokių problemų.
Pasak gydytojos, Lietuvoje astma serga apie 2-4 proc. suaugusiųjų ir dvigubai daugiau vaikų. Šiai ligai įtaką daro paveldimumas, taip pat kenkia ir tarša. Be to, mažų vaikų kvėpavimo takai yra siauresni, todėl bronchų sienelės uždegimas, susiaurėjimas vaikams greičiau pasireiškia kosuliu, dusuliu.
„Jei neturėsi genetinės informacijos, kad gali sirgti astma, ja ir nesirgsi. Kita vertus, jei genų neaktyvins alergenai ar infekcija, procesas taip pat neįvyks. Jei laikysimės dienos režimo, jei gydysime gretutines ligas, pavyzdžiui, šienligę, refliuksą, jei nesirgsime virusinėmis infekcijomis, bronchų sienelė bus stabili ir simptomų žmogus nejus ir nesirgs“, – sakė doc. V. Kvedarienė.
Dažnai būna taip, kad vaikystėje pasireiškia alerginė sloga, dažni bronchitai, o kiek vėliau atsiranda dusulio priepuoliai, kurie būdingi astmai.
Gydytoja pateikia svarbiausius simptomus, kuriuos pajutus reikia susirūpinti:
- Jei žydint medžiams, pievoms visada tuo pačiu metu atsiranda sausas, varginantis kosulys;
- Jei atsiranda kosulio priepuoliai ir sunku iškvėpti orą;
- Jei dėl kosulio, dusulio naktį tampa sunku miegoti.
Pajutus šiuos simptomus pašnekovė pataria kreiptis į gydytoją ir klausti, ar toks kosulys yra paprastas bronchitas, ar tai bronchinės astmos pradžia.
„Visoms lėtinėms kvėpavimo takų ligoms būdinga tai, kad virusas provokuoja bronchų padidintą jautrumą. Žmogus tai jaučia kosulio, dusulio epizodais. Esant bronchinei astmai, bronchinėje sienelėje vystosi uždegimas dėl tam tikro imuninio disbalanso. Vyksta uždegimas, bronchų sienelė gamina skreplius, jei uždegimas lėtinis, bronchų spindis siaurėja ir žmogui trūksta oro. Todėl labai svarbu vengti dirgiklių, alergenų ir tvarkingai gydyti šią ligą. Tokiu atveju būsime sveikesni ir ne taip dažnai sirgsime virusinėmis ligomis“, – kalbėjo doc. V. Kvedarienė.
Neišgydytos gretutinės ligos eigą tik apsunkins
Kaip sako gydytoja, astmą galima skirstyti į dvi rūšis: sunkiai kontroliuojamą ir sunkią. Pirmoji – tai ir dieniniai, ir naktiniai dusulio priepuoliai, kurie susiję su daugybe kitų neišgydytų ligų, pavyzdžiui, nuolatine alergine sloga. Tokiu atveju nesvarbu, kaip gerai gydysime astmą, dėl nuolatinės slogos vis tiek atsiras dusulio priepuoliai.
„Kitas pavyzdys – suaugęs žmogus rytais jaučia skrandžio rūgštis ir turi refliukso ligą. Tokiu atveju, jei rūgštingumas padidėjęs, minimali rūgšties dalis patenka ir į kvėpavimo takus, jiems tai yra svetimas turinys, bronchai į tai reaguoja, todėl žmogui taip pat pasireikš dusulio priepuoliai.
– Nekontroliuojama astma yra ta, kuri vis kyla dėl kitų gretutinių ligų, taip pat dėl nepašalinto iš aplinkos alergeno, kurio pašalinti negalime. Taip pat galėtų būti dėl to, kad netvarkingai vartojami vaistai. Jei paūmės kita liga, tikėtina, kad paūmės ir bronchinė astma.“
Sunki astma – tai dažni dusulio priepuoliai, nors gretutinės ligos išgydytos, o vaistai vartojami tvarkingai. Visgi sunkios astmos atveju net ir besilaikant visų gydytojų nurodymų, lieka ligos simptomai. Tokie pacientai patiria dažnus vizitus pas gydytojus, gulėjimą ligoninėje.
„Bet dažniausiai astma gydoma ir galima ją kontroliuoti taip, kad dusulio priepuolių būtų vienas kitas per mėnesį ar net per metus. Jei kosulio, dusulio priepuoliai yra kelis kartus per dieną, dėl dusulio žmogus prabunda naktį, tai reiškia, kad reikia tartis su gydytoju“, – kalbėjo doc. V. Kvedarienė.
Dusulio priepuolis gali baigtis mirtimi
Pacientai, pasak gydytojos, neretai jaučia stresą dėl savo ligos ir dažnai būna sunku atskirti, ar prasidėjęs dusulys dėl ligos, ar dėl streso.
„Paprastas požymis, kaip tai atskirti – jei patiriate stresą ir jaučiate oro trūkumą, sunku įkvėpti, jaučiamas spaudimas kakle, tai yra streso dusulys – kalbėjo pašnekovė.
– Jei streso sukeltas astmos paūmėjimas, tokiu atveju žmogui sunku įkvėpti ir krūtinėje švokščia, tai yra emocinis dusulys.“
Be to, jei žmogus dūsta, jam reikalingi inhaliatoriai, jis gali jaustis nevisavertis visuomenėje, nes negali greitai bėgti, greitai dirbti, vaikas negali sportuoti kaip jo bendraamžiai. Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad tai yra išskirtiniai atvejai, nes gydant ligą galima to išvengti.
Tačiau ši liga žmogų lydės visą gyvenimą. Ji gali nepasireikšti ir metus, ir 10 metų, tai dažnai priklauso nuo to, kaip mes ją gydome.
Beje, dusulio priepuolis gali baigtis ir mirtimi, bet, jei žmogus turi vaistų ir juos vartoja, taip nutinka itin retai.
„Astma sergantiems pacientams šis metas yra ypač pavojingas, jiems būtina likti namuose, naudoti kaukes, nes jos apsaugos nuo žiedadulkių. Tai svarbu tiems, kas serga alergine bronchine astma“, – kalbėjo doc. V. Kvedarienė.
Gydytoja pabrėžia – visos prevencinės priemonės – mityba, sportas, sveika gyvensena gerina imuninę sistemą ir žmogus serga mažiau.
