NVI vadovė, genetikos profesorė Sonata Jarmalaitė laidoje sakė, kad šiuo metu institute nuotaikos gana įtemptos, nes tenka dirbti su labai jautriais pacientais.

„Esame susikaupę. Visi karantino punktai turi apsaugines kaukes: ne tik darbuotojai, bet ir pacientai, padidėjęs budrumas jau nuo pat pirmos dienos. Aišku, yra ir kitų priemonių: dezinfekciniai skysčiai, laikomasi saugaus atstumo, saugaus žmonių skaičiaus patalpose, – daug prevencinių priemonių, stengiamės neįsileisti viruso, kur yra jautriausi pacientai“, – sako pašnekovė.

Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja Rasa Sabaliauskaitė patikslino, kiek mėginių jau yra atlikta.

„Šiuo metu jau esame ištyrę daugiau nei 800 mėginių. Tarp jų pradėti tirti ir NVI gydytojų, slaugytojų mėginiai. Jie atkeliauja per kurjerius, toliau tiriame saugioje laboratorijoje, kur darbuotojai yra specialiai išmokyti, dirba kvalifikuotas kolektyvas – NVI mokslininkai ir medicinos biologai, genetikai, turintys daug tokių dalykų patirties“, – tikino laidos pašnekovė.

Kiek trunka tyrimai ir kokia paklaida

Paklausus, kiek užtrunka atlikti testus, specialistė atsakė, jog tyrimo laikas trunka kelias valandas.

„Pats tyrimo laikas užtrunka nuo šešių iki aštuonių valandų“, – patikslino R. Sabaliauskaitė.

Tiesa, specialistė pabrėžia, kad galima ir paklaida, tačiau dažniausiai ji atsiranda dėl paties mėginio.

Sonata Jarmalaitė

„Pirmiausia, noriu pabrėžti, kad koronavirusą visos laboratorijos tiria naudodamos IVD testus, – nurodytos labai tikslios gairės, kaip tyrėjai turi vertinti mėginį. Dažniausiai atsakymas turėtų būti teisingas, bet yra viena dalis – mėginio paėmimas ir kaip jis saugomas, transportuojamas. Kartais gali būti paties mėginio paėmimo klaida, o ne pačios detekcijos klaida. Mes nelabai galime atsakyti už tą paėmimo dalį, galime teigti, kad tai, ką mes atliekame, naudodamiesi testo gairėmis, tai yra „taip“ – teigiamas rezultatas arba „ne“ – neigiamas“, – aiškino R. Sabaliauskaitė.

Vos tik pamačius mėginį, anot pašnekovės, negalima atsakyti, ar jis kokybiškas.

„Vizualiai pažiūrėję į mėgintuvėlį mes to pasakyti negalime. Tik po tyrimo galime teigti, ar tai buvo geros kokybės mėginys, ar ne“, – sako ji.

Ar pasitikėti greitaisiais testais

S. Jarmalaitės paklausus apie greituosius testus, profesorė aiškino, jog jų rezultatais nereikėtų tikėti aklai, tačiau praėjus pndemijai jie tikrai įgaus itin svarbią reikšmę.

„Greitieji testai matuoja antikūnus kraujyje, atrodo labai paprasti ir patrauklūs, bet rezultatas labai nevienareikšmis. Kartais testo atsakymas gali būti teigiamas dėl kai kurių kitų priežasčių, dėl kitų ligų. Vėlgi – jeigu jis teigiamas, tai nereiškia, kad žmogui pasireiškusi aktyvi ligos fazė, galbūt jis jau prasirgo ta liga ir turi imunitetą. Jeigu neigiamas, antikūnas susidaro antrąją infekcijos savaitę. Tai reiškia, kad aktyvios, ūmios ligos fazė jau praėjo ir atsakymas pasidaro nevienareikšmis. Kas liūdniausia, kad rinkoje tie greitieji testai labai įvairūs ir jų jautrumas, ypač pirmąją savaitę, svyruoja nuo 1 iki 50 proc. Tai patikrinti moksliniu lygiu gana sunku. O naujiena pasaulyje tokia, kad laukiame greitųjų genetinių testų, jie bus greiti ir patikimi“, – aiškino ji.

Tiesa, testais nereikia nusivilti, nes jie bus labai reikalingi, kai karantinas bus atšauktas.

„Vieną dieną, kai pandemija pasibaigs ir karantinas bus atšauktas, mes galėsime patikrinti populiaciją, kuri įgijo imunitetą prieš koronavirusą. Tie, kurie nebus įgiję imuniteto, atsidurs pirmieji eilėje gauti skiepus, kai tokie bus sukurti. Šiuos testus mes dar panaudosime – nereikia jais nusivilti“, – sako profesorė.

Verta tirtis, net jeigu simptomų nejaučiate

S. Jarmalaitė pabrėžė, kad neigiamas testo rezultatas nebūtinai reiškia, kad nesate viruso nešiotojas.

„Tikriausiai reikėtų teigiamą testą kartoti, bet neigiamas testas nepasako, kad nėra ankstyvos ligos stadijos, kai užkrečiamumas gana intensyvus. Negalite nusiraminti, nei jeigu gavote neigiamą rezultatą“, – sako pašnekovė.

Šiuo karantino metu pravartu atlikti ir genetinį testą, kad žmogus įsitikintų, jog nėra užkrato nešiotojas, laidoje sakė profesorė S. Jarmalaitė.

Kaip laidoje kalbėjo R. Sabaliauskaitė, tyrimus dėl koronaviruso verta plėsti, o pasitikrinti reiktų net ir tiems žmonėms, kurie nejaučia simptomų.

„Kai kurie žmonės yra nešiotojai. Jie gali nejausti simptomų, bet virusą turi“, – sako R. Sabaliauskaitė.

„Taip, mano nuomonė būtų tokia, kad reikėtų išsitirti (net tiems, kurie nejaučia simptomų), ypač jeigu esate kontaktavęs su asmeniu, kuris yra užsikrėtęs koronavirusu, arba jeigu esate grįžęs iš šalies, kur didelė rizika, arba tiesiog nesisaugojote ir lankėtės vietose, kur buvo labai daug žmonių, arba gal jums tiesiog pasireiškė simptomų, kurie labai lengvi, tad neatkreipėte dėmesio. Kiekvienas žmogus individualus, vienam atrodo, kad jis labai blogai jaučiasi, o kitam – kad tiesiog paskaudėjo ir praėjo“, – sako R. Sabaliauskaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (51)