Prieš daugiau nei 200 metų Džeimsas Parkinsonas aprašė šios ligos simptomus. Per šį laiką buvo išsiaiškinta, kaip vystosi liga, pastebėta daugiau simptomų, genetinių priežasčių. Kita vertus, nors gydymas ir diagnostika patobulėjo, pilnai pagydyti šios ligos medicina dar negali.
„Visas pasaulis stengiasi atrasti gydymo būdą, nes Parkinsono liga yra antra pagal dažnumą tarp neurodegeneracinių ligų. Ja pasaulyje serga per 10 mln. žmonių. Kas 6 minutes pasaulyje bent vienas žmogus išgirsta šios ligos diagnozę“, – sakė R. Kaladytė-Lokominienė.
Kai kuriais atvejais Parkinsono ligą galima paveldėti, apie 10 proc. visų ligos atvejų yra tiesiogiai paveldimi. Kitais atvejais pacientai turi individualią genetinę sanklodą, kuri nulemia, kad žmogus susirgs.
Šia liga serga vienodai tiek vyrai, tiek moterys. Vidutinis amžius, kai patiriami tipiniai simptomai, yra apie 55-uosius metus. 1 iš 10 pacientų simptomus patiria būdami jaunesni nei 40-ies.
Liga dažniausiai prasideda simptomais, nesusijusiais su judėjimu, pavyzdžiui, susilpnėja uoslė, skonio pojūčiai. Gali pasireikšti vidurių užkietėjimas, miego sutrikimai, nuotaikos suprastėjimas, atsiranda nerimas.
Tik vėliau atsiranda būdingi motoriniai požymiai, pavyzdžiui, drebėjimas ramybės metu, smulkiosios motorikos sulėtėjimas, sunkumas pradėti judėti. Kartu gali pasikeisti ir kalba, rašymas, sulėtėti mąstymas, bendras judesių kiekis. Liga palaipsniui įtraukia vis naujas kūno sritis.
„Į ligą įtraukiamos įvairios organizmo sistemos. Išvardijus šiuos sutrikimus po vieną, iš tiesų dėl uoslės sutrikimų galbūt norėtųsi kreiptis į otorinolaringologą, o užkietėjus viduriams į gastroenterologą. Tačiau kiekvienas pacientas turi savo šeimos gydytoją“, – kalbėjo pašnekovė.
Šeimos gydytojas, pasak R. Kaladytės-Lokominienės, turėtų būti ta grandis, kuri atlieka vertinimą ir tyrimus. Po tyrimų šeimos gydytojas turėtų nuspręsti, kada pacientui kreiptis į gydytoją neurologą, mat Parkinsono ligą diagnozuoja būtent gydytojas neurologas.
Ligos gydymas, pasak gydytojos, yra komandinis darbas ir trunka visą paciento gyvenimą. Svarbiausia komandos grandis yra pacientas, kartu dalyvauja šeimos gydytojas, neurologas, slaugytojai, reabilitacijos, psichiatrijos specialistai. Taip pat komandoje yra ir gydytojas neurochirurgas, nes kai kuriais pažengusios ligos atvejais tenka taikyti chirurginius gydymo būdus.
„Jei prieš 40–50 metų Parkinsono liga sutrumpindavo pacientų gyvenimą ne mažiau nei 6 metais, nes sukeldavo komplikacijas, šiandien gydymas leidžia gerai kontroliuoti simptomus. Dabar ši liga nebesutrumpina paciento gyvenimo, o gyvenimo kokybė priklauso nuo komandinio darbo ir individualių ligos veiksnių“, – sakė R. Kaladytė-Lokominienė.
Pacientas vaistus vartoja visą gyvenimą, o chirurginis gydymas taikomas tik tada, kai jis gali padėti. Labai svarbus žmogaus fizinis, socialinis aktyvumas.
„Mankšta turi grįžti į kasdienį gyvenimą. Fizinis aktyvumas, tai yra vaikščiojimas gryname ore ar kitos sporto rūšys turi būti neatsiejama gyvenimo dalis. Ir, žinoma, labai svarbus socialinis aktyvumas, socialinė įtrauktis, noras dalyvauti. Tai treniruoja pažinimo funkcijas, nervų sistemos plastiškumą ir gebėjimą kompensuoti ligos pažeidimus“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad šiuo metu Parkinsono liga yra viena geriausiai kontroliuojamų neurologinių ligų.
