Visi žinome, jog mityba daro tiesioginę įtaką mūsų sveikatai. Mityba, gyvensena – tai yra pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklauso mūsų sveikata. „Gyvenimo būdas mūsų sveikatai daro apie 50 proc. įtakos, mityba – apie 30 proc. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų, pagal sergamumo ir mirtingumo rodiklius, miršta maždaug 56 proc. Lietuvos gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos išvadomis, apie 80 proc. šių ligų atvejų galima būtų išvengti, jei tik žmogaus gyvensena būtų tinkama, žmogus sveikai maitintųsi, nepiktnaudžiautų alkoholiu, nerūkytų, būtų fiziškai aktyvus“, – teigia Vilniaus universiteto profesorius R. Stukas.
Visgi mityba nėra veiksnys, kurį būtų sudėtinga sureguliuoti. Juk žmogus valgo kiekvieną dieną ir pats renkasi maistą. Svarbiausia pasirinkti jį tokį, kuris darytų teigiamą įtaką sveikatai. Svarbiausia, kad turimi mitybos įpročiai nedarytų žalos, būtų naudingi, ypatingai širdies sveikatai.
Kaip atsiranda liga?
Pagrindinė priežastis, kodėl vystosi širdies ir kraujagyslių ligos – perteklinis gyvūninės kilmės riebalų vartojimas. „Gyvūninės kilmės riebalai gali būti naudojami grynu pavidalu, konkrečiais produktais – lašiniais ar kita riebia mėsa. Bet yra ir tokių riebalų, kurių iš pirmo žvilgsnio patiekale nematome. Pavyzdžiui, riebūs pieno produktai – varškė, pienas. Šie produktai savo sudėtyje taip pat turi nemažai gyvūninės kilmės riebalų. Tad jei kiekvieną dieną juos vartojame, galime jų gauti net per daug, – tikina profesorius. – Į šių produktų vartojimą labai svarbu atkreipti dėmesį, nes būtent gyvūninės kilmės riebalai skatina cholesterolio koncentracijos didėjimą kraujyje, taip pat dėl to vėliau vystosi ir aterosklerozė.“
Širdies ir kraujagyslių ligas taip pat stipriai veikia suvartojamas skaidulų – vaisių, uogų ir daržovių – kiekis. Vartodami per mažai šių produktų, mes negauname pakankamai antioksidacinių medžiagų. „Pažvelgę į vaisius galime matyti, kiek daug yra skirtingų, įvairių spalvų. Kiekvieną jų suteikia skirtinga medžiaga, kurios ir yra mums reikalingi antioksidantai ir bioflavonoidai. Šios medžiagos neleidžia žmogaus organizme vykti oksidacijos procesams, stabdo oksidacijos sukeliamą uždegiminį procesą ir taip mažina širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo riziką“, – apie vaisių ir daržovių reikšmę žmogaus organizmui pasakojo R. Stukas.
Derėtų keisti įpročius
Lietuviai šių medžiagų vartoja itin per mažai – nesurenka net minimalaus rekomenduojamo kiekio. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, per dieną žmogus turėtų suvartoti mažiausiai 400 gramų bendro vaisių ir daržovių kiekio. Optimaliausias variantas – 600 gramų. Iš viso šio kiekio, kiekvieną dieną yra būtina suvalgyti bent kiek daugiau nei 200 gramų daržovių. „Tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai daržovių vartoja per mažai. Vaisių suvartojama kiek daugiau, tačiau tai irgi nėra pakankamas kiekis“, – įspėja specialistas.
Visgi kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, reikia nepamiršti ir kitų veiksnių. Labai svarbus yra fizinis aktyvumas. „Juk tai, ką suvalgome, reikia sudeginti“, – teigia profesorius. Svarbiausia atsižvelgti į turimą fizinį krūvį – darbo pobūdį ir apskritai fizinį aktyvumą. Atitinkamai tam turėtume rinktis ir suvartojamą daržovių bei vaisių kiekį.
Nemaža dalis Lietuvos gyventojų, dirbantys sėdimą, protinį darbą, gyvūninės kilmės riebalų suvartoja per daug. „Juos reikėtų pasistengti keisti augaliniais. Net mitybos piramidėje yra vienintelis produktas su etikete – alyvuogių aliejus. Alyvuogių aliejus akcentuojamas būtent dėl to, kad jo sudėtyje yra nemažai polifenolių – antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių medžiagų“, – apie alyvuogių aliejaus reikšmę pasakojo R. Stukas.
Gyvūninės kilmės riebalai ir augalinis aliejus turi tokią pačią energinę maisto vertę. Tačiau alyvuogių aliejaus biologinė vertė yra nepalyginamai didesnė. Būtent šiame aliejuje esančios medžiagos gali stipriai padėti mažinti širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo riziką.
Mityba turėtų būti adekvati
Kita nemaža lietuvių problema – per didelis maisto sūdymas. Per didelis valgomosios druskos vartojimas kelia hipertenzijos, padidėjusio arterinio kraujospūdžio, riziką. Arterinį kraujospūdį kartais pavyksta padaryti normaliu sumažinus valgomosios druskos vartojimą. „Patiekale druskos pakanka tiek, kiek jos įdėta gaminant. Papildomai maisto sūdyti nereikėtų“, – teigia profesorius.
Rinkdamiesi produktus parduotuvėje, turėtume atkreipti dėmesį į etiketes ir maisto sudėtį. Gaminant namuose rekomenduojama vengti papildomo sūdymo, gyvūninių riebalų. „Sviestą ant duonos reikėtų tepti taip, kad užsipildytų tik duonos skylutės, o perteklių peiliu nubraukti. Dažniausiai gyvūninių riebalų, keliančių didžiausią širdies ir kraujagyslių ligų riziką, perteklius organizme susidaro laikui bėgant, kai jie vartojami nepastebimai“, – atkreipia dėmesį specialistas. Perteklinis šių riebalų vartojimas labai aiškiai atsispindi Lietuvos statistikoje. Vis dažniau širdies ir kraujagyslių ligomis serga jauni, savo mitybos neprisižiūrintys žmonės.
„Žinoma, žmogus gali valgyti ir vien sveikatai palankius produktus, tačiau svarbu prisiminti, jog perteklinis kaloringumas taip pat didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tad persistengti tikrai nederėtų“, – tikina R. Stukas. Profesorius atkreipia dėmesį, jog per didelis maisto vartojimas gali sukelti antsvorį, kuris yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligas lemiančių veiksnių.
Žiūrėkite visą laidą „Sveikatos receptas":
