aA
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė Aurelija Žvirblienė sako, kad pastaruoju metu SARS-CoV-2 plitimas įgauna naują pagreitį tiek Lietuvoje, tiek ir kituose regionuose. Nepaisant situacijos rimtumo, profesorė joje įžvelgia ir teigiamų rezultatų. Pasak jos, su pandemija kovojantis pasaulis vėl atsigręžė į mokslininkus ir aktyviai vadovaujasi jų patarimais.
Žvirblienė: staigus viruso plitimas šalyje kelia du labai svarbius klausimus
© DELFI / Domantas Pipas

Vasaros pradžioje stebėjome naujų atvejų mažėjimą ne tik Lietuvoje – atrodė, kad viruso plitimas sulėtėjo ES, JAV, kai kuriuose kituose regionuose. Kokį vaizdą matome šiuo metu?

Kurį laiką išties galėjome matyti naujų infekcijos atvejų mažėjimą. Tačiau atokvėpis truko neilgai ir jau dabar Europa siunčia vis daugiau signalų apie sparčiai augantį naujų užsikrėtimų skaičių.
Netgi ten, kur iki šiol nebuvo itin didelio susirgimų šuolio, pavyzdžiui kaimyninėje Lenkijoje, šiuo metu fiksuojamas rekordinis SARS-CoV-2 paplitimo šuolis. Kalbant apie pirmojo protrūkio metu itin nukentėjusias valstybes, tokias kaip Ispanija, matome, kad kai kuriose jos vietovėse situacija beveik prilygsta pavasariniam protrūkiui.

Tačiau Europa – tikrai ne išimtis. Su nauju pagreičiu pandemija ritasi per JAV, toliau siaubia Lotynų Ameriką. Matome vis augantį susirgimų mastą Indijoje, kitose valstybėse. Netgi ten, kur pavasarį virusas plito lėtai, pavyzdžiui Honkonge, Australijoje, šiuo metu fiksuojamas rekordinis pandemijos protrūkis ir imamasi griežtų karantinavimo priemonių. Taigi, nuo viruso niekur nepabėgsime – jis ir toliau įsitvirtina visuose žemynuose.

Aurelija Žvirblienė
Aurelija Žvirblienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip reikėtų vertinti susirgimų šuolį Lietuvoje?

Vasaros pradžioje pagerėjus situacijai Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, buvo sušvelninti ar visai panaikinti karantino metu įvesti apribojimai. Atsidarė sienos, prasidėjo turizmo sezonas ir žmonių migracija – juk šalies bei ekonomikos visa laiką laikyti uždarytos neįmanoma. Tačiau didesni socialiniai kontaktai ir žmonių mobilumas po kurio laiko tapo palankiu veiksniu spartesniam viruso plitimui, išaugo įvežtinių atvejų skaičius.

Stebint bendras Lietuvos tendencijas, nepasakyčiau, kad situacija šiuo metu yra ypatingai bloga ar nekontroliuojama. Didelį nerimą kelia tik tie atvejai, kurių užsikrėtimo šaltinio nepavyksta nustatyti. Nors kolegos epidemiologai negailėdami jėgų kasdien bando išsiaiškinti, kokiu būdu žmonės užsikrėtė, tokių atvejų daugėja ir tai rodo, kad virusas gali būti gana plačiai paplitęs visuomenėje, galbūt per besimptomius atvejus.

Žvirblienė: staigus viruso plitimas šalyje kelia du labai svarbius klausimus
© DELFI / Andrius Ufartas

Esant šiai situacijai žingsniai, kurių imasi sprendimų priėmėjai, manau, yra visiškai adekvatūs ir savalaikiai. Juk kaukių dėvėjimas – mažiausiai pastangų reikalaujanti priemonė, galinti apsaugoti žmones. Tačiau jei virusas sparčiai plis, prireiks ir kitų valdžios veiksmų. Turbūt kol kas taip ir gyvensime – atsižvelgiant į situaciją, ribojimai bus tai sušvelninami, tai vėl griežtės.

Taip pat, turime suprasti, kad valdininkų nurodymai ar epidemiologų pastangos viruso plitimo nesumažins, jei patys nebūsime sąmoningi. Ypač to norisi paprašyti jaunų žmonių, kurie galvoja, kad net ir užsikrėtę persirgs lengvai. Šiuo metu nėra iki galo aišku, kiek laiko užsikrėtęs žmogus gali kelti pavojų aplinkiniams, todėl visi turime galvoti ir apie kitus, ne tik save. Toks nesuvokiamas ir nepateisinamas reiškinys kaip „koronaviruso vakarėliai“, apie kuriuos teko skaityti užsienio žiniasklaidoje, neturi tapti norma nei vienoje valstybėje.

Kaip pasaulis kovoja su naujojo koronaviruso plitimu?

Norisi pasidžiaugti, kad pasaulis jau nėra toks pasimetęs ir beginklis, koks buvo viruso plitimo pradžioje. Nors pandemija įgauna pagreitį, apie virusą ir jo poveikį žmogaus organizmui kasdien taip pat sužinome vis daugiau.

Žvirblienė: staigus viruso plitimas šalyje kelia du labai svarbius klausimus
© DELFI / Andrius Ufartas

Milžiniškos pastangos dedamos vakcinų kūrimo srityje. Matome pranešimus, kad kai kurios vakcinos jau pasiekė trečiąją, paskutinį bandymų etapą, o į tyrimus įtraukti dešimtys tūkstančių savanorių. Nors sunku tikėtis, kad dar šiemet turėsime masinę vakcinaciją, tokios naujienos leidžia į ateitį žvelgti drąsiau.

Naujų vaistų bei gydymo būdų paieškai taip pat negailima jėgų. Liepą ES oficialiai patvirtino remdesivirą kaip vaistą nuo COVID-19. Jis pacientams dažniausiai skiriamas ankstyvojoje susirgimo stadijoje. Sudėtingais atvejais, esant komplikacijoms, gali būti skiriama deksametazono, kurio veiksmingumą patvirtina kitose šalyse atlikti tyrimai. Nors šie preparatai nėra panacėja, pasaulinė praktika rodo, kad jie gali padėti pacientams ir išgelbėti ne vieną gyvybę.

Pasaulis įsitikino ir laiku įgyvendintų prevencinių priemonių nauda. Pamatėme, kad socialinė distancija, nuotolinis darbas, sienų uždarymas, renginių ribojimas, kaukių dėvėjimas gali gerokai sulėtinti viruso plitimą. Taigi, mes jau neklaidžiojame visiškoje tamsoje.

Žmonijos žvilgsnis šiuo metu nukreiptas į mokslininkus. Ar didelio dėmesio sulaukiate Lietuvoje?

Pagaliau pasaulis prisiminė, jog yra mokslininkai, kurie ne tik „kažką nesuprantamo“ veikia laboratorijose, bet gali prisidėti prie svarbiausių klausimų sprendimo.

Žvirblienė: staigus viruso plitimas šalyje kelia du labai svarbius klausimus
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pastaruoju metu jaučiamas ypatingas dėmesys mokslininkams. Sprendimų priėmėjai mūsų prašo konsultacijų, patarimų, situacijos vertinimų, kreipiasi dėl tyrimų atlikimo. Matome pasitikėjimą, nes valdžia žengia žingsnius atsižvelgdama į medikų ir mokslininkų nuomonę, patarimus. Tą mato ir šalies gyventojai, todėl jaučiame ir jų palaikymą.

Nuolat bendraujame su šalies žiniasklaida, taip padėdami žurnalistams informuoti visuomenę aktualiais pandemijos klausimais. Norisi pasidžiaugti, kad mūsų šalies žiniasklaidos atstovai pandemijos fone elgiasi išties profesionaliai: skelbia patikrintą, ekspertų nuomone paremtą informaciją, domisi užsienio situacija ir lygina ją su Lietuva, neplatina „melagienų“.

Greta tiesioginių darbų rasti laiko valdžios bei visuomenės konsultacijoms – nemažas iššūkis. Tačiau manau, kad tai yra mūsų, mokslininkų, pareiga. Šiam tikslui ir pati ne kartą skyriau savaitgalius, atostogų dienas. Mumis pasitikima ir reikia šį pasitikėjimą pateisinti.

Žvirblienė: staigus viruso plitimas šalyje kelia du labai svarbius klausimus
© DELFI / Domantas Pipas

Be valdžios bei visuomenės konsultacijų, į kovą su pandemija įsitraukėte ir praktiniais darbais?

VU GMC mokslininkai bei kolegos iš kitų VU padalinių nuo pat viruso plitimo pradžios įgyvendino nemažai konkrečių, praktinių darbų. Viena svarbiausių atliktų užduočių – GMC laboratorijoje vykęs COVID-19 mėginių testavimas. Manau, kad ši iniciatyva buvo itin svarbi, reikalinga ir savalaikė, nes laboratorijos darbas prisidėjo prie spartesnio COVID-19 diagnozavimo, sumažino tuo metu itin didelį kitų laboratorijų krūvį ir sutrumpino laiką, per kurį pacientai sulaukė atsakymų.

Net ir pagerėjus situacijai bei sumažėjus sergančiųjų skaičiui, toliau siekėme aktyviai dirbti tiriant viruso paplitimą ir kitus veiksnius. Kartu su VU ligoninės Santaros klinikų medikais atlikome COVID-19 serologinių testų patikimumo tyrimą. Jo rezultatai labai aiškiai atsakė į klausimą, kam šie testai gali būti naudojami ir kad jie netinka ūmios infekcijos diagnostikai. Šiuo metu prasideda populiacijos tyrimas, kurį atlieka VU ir LSMU mokslininkai – šiam tyrimui kaip tik ir bus naudojami mūsų patikrinti greitieji testai. Svarbią informaciją populiacijos tyrimui suteikė ir mūsų atliktas besimptomių asmenų tyrimas Nemenčinėje, kuris patvirtino, kad koronaviruso infekcijai būdingų simptomų nejutę asmenys turi antikūnų prieš virusą.

Žvirblienė: staigus viruso plitimas šalyje kelia du labai svarbius klausimus
© DELFI / Domantas Pipas

Labai svarbu nuolat stebėti viruso pokyčius, analizuoti koronaviruso genomą. Lietuvoje jau pradėjome 20 viruso izoliatų pilno genomo sekų analizę. Nors šiam tyrimui nepavyko gauti finansavimo, įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kuri suprato šio tyrimo svarbą, sutiko nemokamai analizuoti viruso genomus. Tyrimas svarbus tuo, kad jo rezultatai parodys, ar Lietuvoje plintantis virusas skiriasi nuo JAV, Kinijoje, Europoje paplitusių virusų, ar mūsų šalyje cirkuliuojantis virusas turi mutacijų. Viruso mutacijos gali lemti atsparumą vakcinoms arba neutralizuojantiems antikūnams, todėl tai dar viena priežastis, skatinanti atlikti šį tyrimą.

Virusas vis dar yra ir artimiausiu metu liks tarp mūsų, todėl neabejoju, kad GMC mokslininkų indėlis į kovą su pandemija bus dar didesnis.

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
3.6176

Parengta tvarka dėl savikontrolei skirtų COVID-19 testų įsigijimo: išsitirti galės bet kas (5)

Savikontrolei skirti greitieji antigeno testai nuo šiol bus prieinami visiems šalies gyventojams...

Antra „Vaxzevria“ vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau nei po 12 savaičių (23)

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, antrą vakcinos...

Ekspertai pasiūlė 6 kriterijus, kada žmogų galima laikyti imunizuotu (172)

Pastaruoju metu Lietuvoje netyla diskusijos apie norą įvesti imuniteto dar kitaip vadinimą...

Ir paskiepyti žmonės gali užsikrėsti COVID-19: Strioga paaiškino, kada visuomenė pajus vakcinacijos efektą (58)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad vakcinos nuo koronaviruso ( COVID-19 ) apsaugo...

Klaipėdos miesto poliklinikoje mirė antrąja „Moderna“ vakcinos doze paskiepytas vyras: su skiepu mirtis nesiejama (487)

Antradienį, paskiepytas antrąja „ Moderna “ vakcinos nuo koronaviruso doze, Klaipėdos miesto...

Top naujienos

Po sprendimų stabdyti vakcinas Čaplinskas paaiškino situaciją dėl kraujo krešulių: viską lemia kontekstas

Antradienį Lietuvą pasiekė pirmoji „Johnson&Johnson“ vakcina nuo COVID–19. Sveikatos apsaugos...

Nauja tvarka: nuo šiol pirkdami automobilį gausite specialų kodą (72)

Siekiant galutinį vartotoją apsaugoti nuo galimų apgaulių, kuomet perkama transporto priemonė,...

Opozicijai galų gale patiko bent viena valdančiųjų idėja

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pristačius planus įdiegti galimybių pasą, leisiantį...

Diagnozę moteris išgirdo netikėtai: nesureikšminau raginimų išsitirti rimčiau, o vėžys jau buvo trečios stadijos (24)

Jums vėžys – diagnozė, kurios tikrai nenori išgirsti nei vienas. Tokie daktaro žodžiai gali...

Mobilumo paketas virsta šnipštu: darbuotojai pokyčių net nepajuto, bet vežėjai skaičiuoja didesnes išlaidas (124)

Mobilumo pakete numatytos naujos darbo ir poilsio laiko taisyklės galioja jau daugiau nei pusę...

Koronavirusas Lietuvoje: praėjusią parą nustatyti 1168 nauji atvejai, 9 žmonės mirė (156)

Trečiadienį Lietuvoje nustatyti 1168 nauji koronaviruso atvejai ir 9 mirtys, skelbia Statistikos...

Darbo inspekcija tiria galimą nelegalų darbą aplinkos ministro Gentvilo pajūryje statomame name (268)

Griuvus laiptams aplinkos ministro Simono Gentvilo statomame name pajūryje sužaloti du darbininkai.

Landsbergis neatmeta Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės papildyta (504)

Negalima atmesti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės, sako Lietuvos užsienio reikalų...

Virš Taivano – didžiausias Kinijos karo lėktuvų spiečius šiemet

Kinijos oro pajėgos pasiuntė 25 naikintuvus ir bombonešius virš Taivano sąsiaurio, taip...

Prezidentūra apie Lietuvą pasiekiančias vakcinas: situacija bus labai gera (41)

Prezidentūra sako, kad Lietuvos galimybių užtikrinti sklandų visuomenės vakcinavimo procesą...