Tad kas iš tiesų yra tas sezoninis afektinis sutrikimas (ang. seasonal affective disorder), populiariai vadinamas sezonine depresija, atskleidžia healthland.time.com.
Sezoninė depresija dažnai yra visa apimantis terminas, apibūdinantis žiemos nusiminimą. Vis dėlto ekspertai tvirtina, kad neretai šis terminas vartojamas ne vietoje, mat šis sutrikimas nėra taip plačiai paplitęs, kaip žmonėms atrodo.
„Egzistuoja daugybė mitų. Sezoninis afektinis sutrikimas nėra mitas. Tai psichikos sutrikimas, kuris nėra pilnai suprantamas. Jį komplikuoja ir klausimai apie evoliucinės biologijos vaidmenį“, - teigia daktaras Jeffrey Liebermanas, JAV Psichiatrų asociacijos prezidentas.
Ši diagnozė nėra tiesiog prasta nuotaika, kurią daugelis mūsų jaučiame šaltuoju metų laiku. Dauguma mokslinių tyrimų rodo, jog žmonės linkę pervertinti metų laikų įtaką jų nuotaikai apskritai.
Tad kur yra riba tarp paprasčiausios blogos nuotaikos ir sezoninės depresijos? Kiek žieminis nusiminimas yra nuotaika paremto sutrikimo padarinys ir kiek jis yra natūralaus užsidarymo patalpoje rezultatas?
Sezoninis afektinis sutrikimas yra laikomas nuotaikos sutrikimų potipiu, kokiais yra depresija ar bipolinis sutrikimas. Konkrečiai sezoninė depresija diagnozuojama labai nedideliam skaičiui žmonių. Kad pacientui būtų diagnozuota sezoninė depresija, Majo klinikos specialistų teigimu, jam turėtų būti būdinga:
depresijos bei kiti simptomai tuo pačiu metų laiku mažiausiai dvejus metus iš eilės;
pasireiškus depresijai, po jos eina laikotarpis be sutrikimo simptomų;
nepaaiškinami elgesio bei nuotaikos pokyčiai.
J. Liebermanas tvirtina, kad visais kitais atvejais sezoninius nuotaikos svyravimus įveikti galėtų padėti gyvenimo būdo pokyčiai – pavyzdžiui, mankšta ar geras miegas.
„Labai svarbu suvokti, kad kaip ir tie žmonės, kuriems fiziniai ir emociniai simptomai pasireiškia pirmadieniais, turėtumėte tai spręsti. Juk nesigriebiama gydymo pirmadieniams“, - tikina J. Liebermanas. Specialistas priduria, kad gydymo reikia tik tuomet, kai simptomai pradeda trukdyti kasdieniniam gyvenimui.
O ką mano specialistai apie ryškios šviesos lempas, kurios, kaip tvirtinama, padeda įveikti depresiją tamsiaisiais metų mėnesiais? Ši teorija pagrįsta mintimi, jog šviesos terapija gali padidinti melatonino kiekį, taip pat seratonino lygį smegenyse – didesnis seratonino kiekis tarp nervų jungčių pasireiškia antidepresiniu poveikiu.
Tačiau, nors tai skamba ir viliojančiai, J. Liebermanas šiai teorijai neranda svarių įrodymų. „Šviesos terapija nėra butaforija, tačiau įrodymų nėra daug“, - tikina ekspertas. Vis dėlto jokios žalos šviesos terapija nedaro. Na, nebent jūsų biudžetui.
Taigi jeigu šią žiemą nesate įprastai linksmas, nueikite pas savo gydytoją. Jeigu jis jums nediagnozuos sezoninio afektinio sutrikimo, pabandykite padidinti fizinį krūvį dieną ir reguliariai miegoti naktį. Ir prisiminkite, kad pavasaris jau ne už kalnų!
