Lyginant 2010 m. Kauno apskrities sergamumo virusinėmis žarnyno infekcijomis rodiklius su 2011 m., ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų struktūroje virusinės žarnyno infekcijos sudarė atitinkamai 46 proc. ir 52 proc. Kauno apskrityje 2010 m. buvo užregistruoti 65 šeiminių virusinių žarnyno infekcijų protrūkiai, o 2011 m. – net 138. Beveik trečdalį visų šeiminių virusų sukeltų žarnyno protrūkių sudarė Rota viruso sukelti protrūkiai, šeimose dažniausiai sirgo vaikai, lankantys ikimokyklines įstaigas.
Rotavirusine infekcija dažniausiai serga vaikai nuo pusės iki 2 metų amžiaus, tačiau neišimtiniai ir suaugusiųjų ligos atvejai. Sunkiausiai ši infekcija pasireiškia užsikrėtus pirmą kartą. Persirgus įgyjamas tik trumpalaikis imunitetas. Užsikrečiama nuo sergančiojo ar viruso nešiotojo. Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo sergančiųjų vaikų. Užkratas į žmogaus organizmą dažniausiai patenka per burną su maistu, vandeniu ar per aplinką nesilaikant asmens higienos. Ligos simptomai vidutiniškai tęsiasi 2 – 3 dienas. Pradžia dažniausiai būna ūminė. Virusinės žarnyno infekcijos atvejais ligonį vargina viduriavimas, vėmimas, pakyla temperatūra. Vaikams rotavirusinio gastroenterito metu gali būti stebimi ir viršutinių kvėpavimo takų katariniai simptomai (kosulys, sloga, gerklės skausmai).
Kadangi vienas iš infekcijų plitimo kelių yra per išmatomis suterštas rankas, todėl viena pagrindinių profilaktikos priemonių yra rankų higiena. Rankas pakanka kruopščiai ir dažnai plauti muilu ir vandeniu, nes rota ir noro virusai atsparūs daugumai buityje naudojamų dezinfekavimo priemonių.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Laima Stragienė primena, kad rankas reikia plauti:
· visada, kai rankos matomai yra nešvarios;
· kai sugrįžtame į namus po žaidynių lauke, iš darbo, prekybos centro, vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.;
· prieš maisto tvarkymą ir po jo;
· kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
· kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais ir sekretais;
· prieš vaikų maitinimą ar prieš valgį;
· kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint, rankos plaunamos kuo dažniau;
· pakeitus vaikams sauskelnes;
· po kontakto ar žaidynių su gyvūnais;
· slaugant ligonius, pagyvenusius asmenis ir kt.
Siekiant išvengti užsikrėtimo virusinėmis žarnyno infekcijomis, negalima leisti sveikų vaikų artimai bendrauti su ligoniu, o sergančių - vesti į ugdymo įstaigą, kad neužkrėstų sveikų vaikų.
