aA
Tyrimai rodo, kad net jei vaikai, patiriantys tėvų, artimųjų smurtą, nepriežiūrą, patyčias ar netektis, išvysto puikius socialinius įgūdžius, žalojanti aplinka paveikia jų fizinę sveikatą. Taip LRT RADIJUI sako VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė.
Žalojanti aplinka vaikystėje nulemia vaiko sveikatą ir ateitį
© Adobe Stock

Be to, pabrėžia ji, mokslininkai nustatė dar vieną svarbų aspektą – gali kisti net vaikų, užaugusių sunkumuose, genetika.

– Profesore, kam labiau reikia pagalbos – ar kenčiantiems vaikams, ar jų artimiesiems, kad nežalotų negalinčių apsiginti vaikų?

– Bendražmogiškai sakant, jei žmogus kenčia, tai jam reikia pagalbos. Bet vaikai ir jų interesai turėtų būti pirmi. Todėl pagalba reikalinga būtent jiems, nes vaikai – silpniausia mūsų visuomenės grandis.

– Kas lemia netinkamą suaugusiųjų elgesį su vaikais?

– Atlikus tą tyrimą, galvojau, kodėl situacija tokia. Man į galvą visada ateidavo mintis, kad mes išgyvename tokią bendražmogiškumo krizę. Mūsų pagalbos sistema yra tikrai neprasta, jei žiūrėtume į sukurtas pozicijas – užimamus etatus, specialybes. Bet, kai pasilenki prie vaiko ir su juo kalbi, pamatai, kad pagalbos sistema yra, bet vaiką ji labai menkai pasiekia arba visai nepasiekia.

– Teigiate, kad „žalojanti vaikystės patirtis nepalieka žmogaus net ir jam suaugus". Gniuždanti vaikystės patirtis lemia ir išeminę širdies ligą, vėžį, lėtines, plaučių ligas ir pan. Taip pat prastos sveikatos rizikos veiksnius – rūkymą, alkoholio, narkotikų vartojimą. Taip pat psichikos sveikatą – depresiją, nerimą, miego sutrikimus. Pagaliau, seksualinės ir reprodukcinės sveikatos sutrikimus, t. y. ankstyvus lytinius santykius, seksualinį nepasitenkinimą, paauglių nėštumą ir kt. Be to, žlugdanti vaikystės patirtis paveikia smegenų vystymąsi aktyvuodama atsaką į stresą, t. y. žmonėms sunku atsipalaiduoti, jie būna nuolatinio budrumo būsenoje, o tai turi ypač didelę reikšmę sveikatos blogėjimui ir socialiniams ryšiams.“ Kaip rašoma jūsų tyrimo pristatyme, naujausi genetiniai tyrimai rodo ir tai, kad vaikystėje patirtas stresas keičia ir mūsų palikuonių genetiką. Ar tai reiškia, kad žmogui, vaikystėje išgyvenusiam įvairiausias traumas, sunkias patirtis, nėra galimybių būti sveikam tiek fiziškai, tiek psichologiškai, perduoti gerą genetiką ateities kartoms?

– Ko gero, vienareikšmio atsakymo nėra. Mokslininkai Vincentas Felittis su kolegomis ir amerikiečių mokykla žalojančios vaikystės patirties paradigmą tyrinėja dar tik keliolika metų, su Pasaulio sveikatos organizacijos parama.

Yra kita grupė, kuri tyrinėja vaikų atsparumą, t. y. atsparumą sunkioms sąlygoms – kaip vaikai sunkumuose vis tiek išvysto funkcionalumą, socialumą ir labai gerus rezultatus visuomenėje. Dabar naujausi tyrimai rodo, kad, nors vaikai išvysto puikius socialinius įgūdžius, sunki žalojanti aplinka atsiliepia jų fiziniam kūnui. Įtampa pasireiškia fizinės sveikatos lygmenyje. Taigi tyrimai rodo, kad vaikystėje prioritetą turime teikti saugumui.

Galvojame, kad vaikai galbūt išgyvens tas sunkias sąlygas, bet tai nėra tik išgyvenimo klausimas. Tai suaugusio žmogaus sveikatos klausimas. Aplinka labai svarbi. Nesu epigenetinių tyrimų specialistė, bet jų rezultatai labai įdomūs. Jie rodo, kad aplinka gali daryti įtaką. Tai reiškia, kad, jei vaikai užaugo sunkumuose ir išvystė atsparumą, puikiai funkcionuoja, jų genetika vis tiek gali keistis.

Jei vaikai neišvysto atsparumo, galima sakyti, kad ciklas kartojasi – žalojančią aplinką jie vėliau sukuria savo vaikams. Tai svarbu, turėtume keisti aplinką į kuo saugesnę ir stengtis, kad vaikai išvystytų atsparumą.

– Jūsų ir kolegų tyrime taip pat kalbama apie pagalbos šeimai ir vaikams priemones. Kas, jūsų vertinimu, yra efektyvu? Kokios priemonės visai nepaveikios?

– Kalbant apie sistemą bendrai, norėčiau akcentuoti, kad pagalbos sistema turi būti sufokusuota į vaiką. Mes galime kurti labai daug programų, europinių ir kitų, bet jos gali būti neefektyvios. Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad apsaugos sistemos efektyvumą reikėtų matuoti pagal tai, ar vaikas gauna veiksmingą pagalbą. Tai, ar vaikas gauna pagalbą, galima nustatyti tik pakalbėjus su vaiku ir pasižiūrėjus, kaip jis gyvena. Matau, kad Lietuvoje trūksta būtent pasilenkimo prie vaiko.

Užsienio mokslininkai dirba su tokiomis probleminėmis šeimomis, kurių Lietuvoje turime tikrai nemažai. Labai svarbu nukreipti žvilgsnį nuo tėvų problemų, kurių gausu, ir pasižiūrėti į vaiką. Tai, kokių problemų turi būtent vaikas. To dabar neturime.

Į tai turėtų orientuotis ir visa švietimo sistema, ieškoti naujausių mokslinių tyrimų, žiūrėti, ko vaikui reikia. Ką galėtų daryti socialiniai darbuotojai? Pažiūrėti į šeimą ir išlaikyti tradicijas, jei jos yra sveikos. Taip pat mokyti vaikus, kad jie pasišalintų iš tokių sudėtingų, juos žalojančių situacijų. Mūsų tyrime dalyvavo vaikai su labai žalojančiomis patirtimis – savižudybių, smurto ir kitokiomis.

Be to, su vaikais kalbantys socialiniai ar kiti pagalbos darbuotojai turėtų identifikuoti, ar vaikas turi bent vieną stabilų suaugusį asmenį, su kuriuo gali pasikalbėti, palaikyti ryšius, prie kurio yra prisirišęs, su kuriuos kontaktuoja. Reikia pažiūrėti, ar vaikas turi stabilius santykius, kaip gali juos suformuoti, pavyzdžiui, mokykloje ar po pamokų.

Kitą svarbų dalyką pabrėžia vaikų atsparumą tyrinėjantys mokslininkai. Jie sako, kad labai svarbu, jog pagalbos darbuotojai, kurie dirba su nestabiliose šeimose augančiais vaikais, ugdytų vaikams jausmą, leidžiantį būti patenkintiems ir didžiuotis savimi – dėl to, kad išgyvenamos ir įveikiamos tos sunkios situacijos, neinama tėvų pėdomis.

Labai svarbu, kad vaikas turėtų savigarbos, supratimo, kad jis gali kontroliuoti situaciją, keisti savo gyvenimą, turi pasirinkimą. Tačiau to praktiškai nėra Lietuvoje nei mokyklų sistemoje, nei tarp socialinių darbuotojų. Šiek tiek to yra vaikų dienos centruose, nors pasaulio mokslininkai, tyrinėjantys šią sritį, įvardija tai kaip pačius svarbiausius dalykus.

www.lrt.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Moteris nustebo, palyginusi grįžusiųjų izoliacijos trukmę Lietuvoje ir ES šalyse: skirtumas didžiulis (216)

Kaunietės Linos šeima dėl šeiminių aplinkybių daug keliauja po įvairias šalis, o grįžusi...

Manoma, kad JAV greitai patvirtins „Johnson & Johnson“ vakciną (9)

JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA) patariantys ekspertai rekomenduoja patvirtinti „ Johnson...

Vaistinės jau pasiruošusios skiepyti gyventojus, bet atsirado netikėta kliūtis (76)

Jau nuo kovo 1-osios Lietuvoje ketinta įdiegti naujovę: pacientams suteikti galimybę nuo dviejų...

Lietuvoje fiksuota nuo COVID-19 vakcinuoto žmogaus mirtis: mirė, praėjus vos kelioms minutėms po skiepo mirtis su skiepais nesiejama (1849)

Lietuvos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) gavo informacijos, kad po vakcinacijos nuo...

Pasaulyje žinoma apie 6–8 tūkst. retų ligų: kurios joms priskirtinos? (8)

„Pacientai ir tyrėjai – gyvenimo partneriai“ („ Patients & Researchers – Partners for...

Top naujienos

Bidenui ruošia spąstus, kurių bijojo Grybauskaitė: vėl siūlo tartis su Rusija (49)

Jokio naujo „reseto“ su Rusija nebus. Tokie naujosios JAV prezidento administracijos pažadai...

Šiose salose galima pasijausti pasaulio valdovu: jeigu esate kuklūs po viešnagės čia tikrai pasikeisite (6)

Rojus žemėje – taip dažniausiai žmonės vadina Indijos vandenyne esančias Maldyvų salas....

Naujausi pokyčiai dėl COVID-19 kelia susirūpinimą ekspertams: įvykių kryptis gali tapti nebenuspėjama (105)

Kai pirmoji „Astra Zeneaca“ COVID-19 vakcinų siunta vasarį atvyko į Pietų Afriką,...

Patvoryje auganti piktžolė – tikras sveikatos eliksyras, tačiau kai kam jos reikėtų vengti (6)

Šių metų lietuviškiausiu vaistiniu augalu buvo išrinkta didžioji dilgėlė . Nors neretai ją...

Policijai įkliuvo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (54)

Vakar užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui buvo surašytas protokolas dėl Kelių...

Rimvydas Valatka. Egzorcistai iš velnio malonės (257)

Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris iki karantino pabaigos privalo padaryti tris darbus. Perskaityti...

Neryje pajudėjo ledai, bet blogiausias scenarijus dar nesipildo (79)

Gausus sniegas ir staiga atšilę orai Kauno rajono gyventojams sukėlė nemažai baimės, jog...

Žurnalas „Tavo vaikas“ | D+

Pasitikrinkite, ar sukuriate pakankamą ryšį su savo vaiku? Pasakos ir pokalbiai važiuojant į darželį nesiskaito

Norite gero ryšio su vaiku? Kad visada galėtumėte susikalbėti, būti išgirstas ir suprastas bet...

Sunkumų patyrė daugiau nei tikėjosi: pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvarta sumažėjo (21)

Net pusė Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) pernai patyrė apyvartos smukimą,...