Įsivaizduokime, kad vieną gražią dieną universiteto kardiologijos klinikos vadovas, sveikatos portale taip pat deklaruos: „Kitas požiūris: aukštas cholesterolio kiekis kraujyje – nieko tokio.“ Turbūt toks naujas požiūris iš koto išverstų visą pasaulinę kardiologų bendruomenę, o Lietuva taptų nemenku pajuokos objektu!
Kad būtų aiškiau apie ką kalbame, štai jums pavyzdys: nuvykus į autoservisą dėl barškančios mašinos pakabos, daugiametę patirtį turintis mechanikos „profesorius“ pareikštų, kad kitaip būti negali, nes tokie dalykai dabar normalūs. Juk Lietuvos autoūkio vidutinis amžius siekia 15 metų, o tai anot visagalės statistikos reiškia, kad automobilis turi barškėti. Nėra problemos, tad nereikia ir sprendimo. Dėl viso pikto pasiūlys stebėti situaciją, o jai pablogėjus, kreiptis dėl remonto.
Stuburo gydymo centro gydytoją Joną Girskį, turintį ilgametę patirtį gydant raumenų ir kaulų sistemos pažeidimus, toks DELFI portale publikuotas požiūris labai suglumino. J. Girskis tai laiko erezijomis, kurios negalėtų būti toleruojamos net siaurame draugų ratelyje savaitgalio vakare, išgėrus ne vieną taurę vyno.
Kitas publikuoto straipsnio pašnekovas, kineziterapeutas samprotauja be jokios logikos ir kūne mato tik giliuosius raumenis, tarytum kiti stambūs paviršiniai raumenys yra didžiulė gamtos klaida. Jis siūlo kaip išsigelbėjimą ergonomines kėdes, bet nieko nekalba apie paviršinius sėdmenų raumenis, kurie sėdint stabilizuoja dubens kaulus ir labai dažnai, turint kreivą stuburą yra silpni ir dar nevienodai silpni, tiksliau, turi didžiulį disbalansą.
Dvi ir visiškai skirtingos nuomonės. Kuri teisinga? O gal abi toli nuo tiesos? Vis dėlto kuo reikėtų rūpintis - sveikata, laikysena ar „gera statistika“?
Vis dar kvėpuodamas tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) organizuotų sporto medicinos studijų žiniomis, kurias prieš mėnesį kartu su 57 gydytojais iš viso pasaulio vainikavome tarptautiniais baigimo diplomais, galiu tik patvirtinti, jog šiandien visame pasaulyje ypatingas dėmesys yra skiriamas ydingos laikysenos profilaktikai. Todėl nei save gerbiančiame tarptautiniame mokslo leidinyje, nei medicinos žinių nestokojančio gydytojo kabinete – ydinga laikysena ar plokščiapadystė nėra laikytinos normomis. Priešingai, kiekvienu atveju bandoma ieškoti šiuos sutrikimus sukėlusių priežasčių ir būdų jas pašalinti.
Taigi, raumenų disbalansas nebūtinai sukels skoliozę – stuburo ašies išsilenkimą į šoną arba kifozę – padidėjusią kuprą, tačiau šie abu „normos nukrypimai“ tikrai bus lydimi raumenų disbalanso. O juk terminas „disbalansas” jau pats iš savęs prieštarauja „normos” sąvokai. Tad ką čia bediskutuoti!
Sutinku su nuomone, jog laikysena yra individualus dalykas. Ne veltui mokslininkai 96% tikslumu gali nustatyti žmogaus tapatybę pagal jo judesius. Bet norėčiau pridurti, jog pokyčiai kūno svertinėje sistemoje bus taip pat būdingi tik tam tikram žmogui.
Todėl nesiūlau naudotis patarimais pulti stiprinti giliuosius dubens raumenis. Neverta, nes tokie receptai primena niekam tikusių panacėjinių vaistų sąrašo tąsą. Tai, kas tinka ponui Statistiniam Vidurkiui, dažniausiai netinka niekam.
Grįžtant prie komentaro pradžios ir siekiamybių paieškos, noriu pasakyti, kad kultūrinė revoliucija tikrai daro įtakos žmogaus laikysenai. Pastebėta, kad fiziologiniai nugaros išlinkimai toliau evoliucionuoja, tačiau tai nereiškia, kad reikia keisti „normas“ ir drąsiai teigti, jog raumeninė netvarka yra normalu.
Raumenis reikia prižiūrėti, išlaikyti jų jėgą, elastingumą, sąnarių paslankumą, kad nesukeltume dėl lėtinių perkrovų atsirandančių skausmų ar net struktūrinių sąnarių ar stuburo pakitimų. Tokią būtinąją raumenų profilaktiką galėtume prilyginti ruošimuisi ilgam sėdėjimo maratonui.
Tačiau būtina pabrėžti, kad nors pasiruošimas bet kokio pobūdžio maratonams turi bendrus principus, tai nereiškia, kad visiems tinka viskas. Drįstu spėti, kad DELFI skaitytojai nėra vienodi. Todėl treneriai, kineziterapeutai ir gydytojai turėtų į kiekvieną jūsų žvelgti kaip į unikalų individą, nuodugniai ištirti jūsų kūno judesius, įvardinti sutrikusias judėjimo sistemos grandis ir sudaryti tik jums skirtą treniruočių ar gydymo planą.
Taigi, įsidėmėkite – jeigu specialistas, į kurį kreipiatės, jūsų skundus bando sudėti į lentyną pavadinimu „norma“, jam paprasčiausiai trūksta kompetencijos ir žinių! Tokie sutrikimų kūne negebantys identifikuoti „specialistai”, savo nežinojimu jūsų sveikatos problemas tik gilina, kol galiausiai, būdami mokesčių mokėtojai, už jų klaidas sumokame mes visi.
Nuomonę parengė sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška
