Pirmadienį pristatyti šešių struktūrinių reformų planai švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Reformas pristatė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir ministrai, atsakingi už šių reformų parengimą bei įgyvendinimą.
Reformos investicijos į sveikatą 2019 m. sieks 126 mln. eurų.
Vyriausybė žada, kad esą:
- sumažės laukimo eilėse pas šeimos gydytojus laikas perpus: nuo 15 iki 7 dienų (šeimos gydytojo komandų didinimas; mobilių paslaugų plėtra);
- eilės siekiant gauti specializuotas paslaugas trumpės ketvirtadaliu: nuo 40 iki 30 dienų (telemedicinos plėtra; pacientų registravimosi pokyčiai);
- medikai liks dirbti Lietuvoje, gerės paslaugų kokybė (medikams atlyginimai padidės vidutiniškai 20 proc.; kokybės užtikrinimas peržiūrint sveikatos priežiūros įstaigų modelį; prevencija, reagavimas į ūmius atvejus);
- ilgalaikės slaugos plėtra sumažins artimųjų slaugos poreikį, tai sudarys sąlygas jiems daugiau dirbti (plėtojamos ambulatorinės, stacionarinės ir mobilios slaugos paslaugos).
„Šeimos gydytojai turėtų spręsti apie 80 proc. pacientų sveikatos problemų. Tam, kad šeimos gydytojai būtų įgalūs tai daryti, turėtų tam laiko, turėsime atsižvelgti į specialistų skaičiaus planavimą, administracinės naštos mažinimą, kad šeimos gydytojai būtų užsiėmę savo darbais, o ne formų pildymu. Į reformą įeina ir apribojimų mažinimas: kad šeimos gydytojas būtų labiau įgalintas spręsti problemas pats, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
– Įkainių peržiūrėjimas. Senstančiai visuomenei indeksuojami įkainiai, susiję su vyresne visuomenės dalimi – 65 metų amžiaus ir vyresniais. Taip pat atsisakymas šeimos gydytojų nebūdingų paslaugų, tokių, kaip nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir kt.“
Kaip sakė ministras, bus siekiama užtikrinti paslaugų tinklo tvarumą, siekiant pagerinti kokybę. Bus siekiama praplėsti greitosios medicinos pagalbos pajėgas, kad ūmios ligos atveju žmonės greičiau pasiektų specializuotas įstaigas.
„Kalbant apie medikų atlyginimus, šiemet bus labai dideli pasikeitimai, jau suplanuoti, numatyti ir paskirti pinigai. Medikų atlyginimai vidutiniškai didės 20 proc., – sakė A. Veryga. Tam prireiks 100 mln. eurų.
Pasak ministro, bus siekiama visuomenės sveikatos specialisto specialybę padaryti patrauklia, kad šių profesionalų darbu, ypač regionuose, būtų gerinama Lietuvos gyventojų sveikata – mityba taptų sveikesne, padidėtų fizinis aktyvumas. „Bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, ypač Švietimo ir mokslo ministerija, bus siekiama pagerinti vaikų mitybą, skatinti fizinį aktyvumą, kad mūsų gyventojai kiek galima ilgiau būtų sveiki“, – sakė ministras.
Taip pat esą bus siekiama mažinti gyventojų išlaidas medicinos srityje, vykdant vaistų kainų pokyčius ir kt.
Pagrindinė problematika
Vyriausybė išskiria pagrindines šias problemas: mirtingumo rodikliai Lietuvoje 1,4 karto didesni už ES vidurkį; mirčių, kurių buvo galima išvengti po kreipimosi į gydymo įstaigą, skaičius Lietuvoje antras didžiausias ES po Latvijos; tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje (74,7 metų) daugiau kaip 5 metais mažesnė už ES vidurkį (80,9 metų); mirčių, kurių buvo galima išvengti dėl geresnės prevencijos ir sveikos gyvensenos, skaičius yra didžiausias ES; dešimtadalis gyventojų iš viso atideda sveikatos priežiūros paslaugas dėl ilgų eilių; neišvystyta ilgalaikė slauga sukuria didelių nepatogumų gyventojams.
„Šiandien (pirmadienį – DELFI) mes pradedame viešą konsultaciją, pristatėme šitas reformas vandančiajai daugumai, visuomenei, laukiame diskusijų, pastabų. Tai yra Vyriausybės sprendimai, kurie bus įgyvendinami Seime priimant atitinkamus įstatymus“, – konferencijoje sakė ministras pirmininkas S. Skvernelis.
Ką žada?
Sveikatos apsaugos srities reforma, apimanti šeimos gydytojo komandų didinimą ir mobilių paslaugų plėtrą, sumažins laukimo eilėse pas šeimos gydytojus laiką perpus – nuo 15 iki 7 dienų ir tai pajus 0,5 mln. gyventojų, rašoma vyriausybės pranešime spaudai.
Vystant telemediciną ir tobulinant pacientų registravimo tvarką, eilės siekiant gauti specializuotas paslaugas trumpės ketvirtadaliu – nuo 40 ir 30 dienų ir tai pajus 250 tūkst. gyventojų.
Bus siekiama gerinti viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Kokybė bus siekiama užtikrinti peržiūrint sveikatos priežiūros įstaigų modelį. Vyriausybė žada, kad medikams atlyginimai padidės vidutiniškai 20 proc., pradedant nuo 2018 m. pirmo pusmečio. Prioritetą numatoma teikti mažiausiai uždirbantiesiems. Gydytojo etato atlyginimo 20 proc. prieaugis sudaro apie 300 eurų (bruto), slaugytojo etato – apie 150 eurų (bruto). Dėl augančių atlyginimų medikai liks dirbti Lietuvoje. Konkretus darbuotojų atlyginimo dydis priklausys nuo viešosios įstaigos vadovo sprendimo.
Sveikatos apsaugos srities reforma, apimanti šeimos gydytojo komandų didinimą ir mobilių paslaugų plėtrą, turėtų sumažinti laukimo eilėse pas šeimos gydytojus laiką perpus – nuo 15 iki 7 dienų ir tai turėtų pajusti 0,5 mln. gyventojų.
Vystant telemediciną ir tobulinant pacientų registravimo tvarką, eilės siekiant gauti specializuotas paslaugas turėtų trumpėti ketvirtadaliu – nuo 40 ir 30 dienų ir tai pajusti turėtų 250 tūkst. gyventojų.
Vyriausybė žada siekti pagerinti viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Kokybę užtikrinti bus siekiama peržiūrint sveikatos priežiūros įstaigų modelį. Žadama medikams atlyginimus padidinti vidutiniškai 20 proc., pradedant nuo 2018 m. pirmo pusmečio. Prioritetą numatoma teikti mažiausiai uždirbantiesiems. Gydytojo etato atlyginimo 20 proc. prieaugis sudaro apie 300 eurų (bruto), slaugytojo etato – apie 150 eurų (bruto). Dėl augančių atlyginimų medikai liks dirbti Lietuvoje. Konkretus darbuotojų atlyginimo dydis priklausys nuo viešosios įstaigos vadovo sprendimo.
Efektyviai išplėtota ilgalaikės slaugos paslaugų sistema sudarys sąlygas 25 tūkst. gyventojų dirbti daugiau valandų. Sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai bus labiau motyvuoti, nes atlyginimai išaugs vidutiniškai 20 proc.
Investuos į sveikatą?
Kaip teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje, investavimas į švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimą ir prieinamumo didinimą sumažins nelygybę visuomenėje. Be abejo, švietimo ir sveikatos sistemos savaime nekuria darbo vietų, dėl to būtina atitinkamai investuoti į inovacijas, o svarbiausia – didinti darbo rinkos patrauklumą reformuojant mokesčių sistemą, ją darant teisingesnę ir patrauklesnę investuotojams.
Lietuva jau ne kartą pademonstravo valią priimdama šaliai lemtingus sprendimus: 1918 m. įkūrė nepriklausomą valstybę, 1990 m. atkūrė nepriklausomybę ir pasiekė pasaulinį pripažinimą, 2004 m. tapo ES ir NATO nare. Neišvengiamai reikia imtis ryžtingų veiksmų ir dabar – be ambicingų struktūrinių pertvarkų nebus spartesnio augimo, be politikų, verslo ir visuomenės susitelkimo nebesukursime tokio proveržio stebuklo, kokį kartu pasiekėme įstoję į ES.
Siūlo reformų paketus
Dėl to Vyriausybė siūlo visapusiškų reformų paketus iš karto šešiose srityse: tai švietimas, sveikatos apsauga, mokesčiai, inovacijos, šešėlinės ekonomikos mažinimas, pensijos. Šių reformų rezultatai ir tarpusavio sinergija pakeis Lietuvos socialinę ir ekonominę būklę, taip pat padės spręsti opias demografijos problemas.
Kauno technologijos universiteto mokslininkų nuomone, reformų klasterizacija (vienu metu įgyvendinamos kelios reformos) tam tikrais laiko momentais gali sustiprinti jų įgyvendinimo poveikį, nes kai kurie pokyčiai yra kitų, tolesnių reformų pagrindas. Užtikrinti, kad visos šešių sričių reformos dėl savo apimties bus įgyvendintos sklandžiai, – didžiulis iššūkis. Dėl to bus atliekamas nuolatinis monitoringas, leisiantis sekti reformų rezultatus ir garantuoti iškeltų ambicingų tikslų pasiekiamumą.
Mokslininkų įsitikinimu, delsimas ir lėtinimas neigiamai paveiktų planuojamas pertvarkas, taptų papildomų ir dažnai nemenkų finansinių išlaidų susidarymo priežastimi. Kai kurių reformų kaštai ypač išauga ekonomikos smukimo laikotarpiu, todėl palankiau jas vykdyti tada, kai ekonomika auga. Tai yra – dabar.
