Dieną prieš jam kreipiantis į ligoninę, vyro būklė smarkiai pablogėjo. Jam išbėrė veidą, prasidėjo smarkūs nervų ir raumenų skausmai kojose. Apžiūros metu ant jo kojų buvo pastebėtas poodinis kraujavimas.
Be to, vyrui buvo pažeisti inkstai, sutrikusi kepenų funkcija, raumenys nebuvo tinkamai aprūpinami krauju. Be to, vyras liovėsi šlapintis.
Medikų komanda buvo sutrikusi, nes pacientui neskaudėjo galvos ir nebuvo sustingęs kaklas, o tai būtų byloję apie meningitą. Jis taip pat niekur nekeliavo, todėl negalėjo užsikrėsti kokia egzotine infekcija.
Medikai jam diagnozavo ūmią kraujo infekciją, kurią sukėlė organizmo imuninės sistemos atsakas (sepsis), bei žaibiškąją purpurą (purpura fulminans) – infekcijos sukeltą kraujosruvomis ir kraujagyslių nekroze bei antinksčių nepakankamumu pasireiškiančią mirtiną ligą.
Vyras buvo gydytas antibiotikų deriniu kovojant su Streptococci, Neisseria meningitidis, Haemophilus influenza ir Staphylococcus aureus bakterijomis, tačiau jo būklė ir toliau prastėjo. Vienu metu jam net buvo sustojusi širdis, tačiau medikams pavyko jį atgaivinti. Po to jis buvo intubuotas ir prijungtas prie kvėpavimą palaikančio aparato.
Tik ketvirtą hospitalizacijos dieną medikams galiausiai pavyko išsiaiškinti tokios sunkios vyro būklės priežastį. Tai buvo bakterija Capnocytophaga canimorsus. Ir tai nėra retas mikrobas. Ši bakterija paprastai veši ant kačių ir šunų dantenų. Tik itin retais atvejais ji yra perduodamas žmonėms, ir tai įmanoma tik tais atvejais, kai šuo įkanda itin silpną imunitetą turintiems asmenims.
Šuo vyrui neįkando, tačiau jo imunitetas, kaip paaiškėjo, buvo itin silpnas. Jį prieš kelias savaites buvo lyžtelėjęs šuo, ir, pasirodo, to pakako.
Nustačius diagnozę, nepaisant gydymo, vyro būklė prastėjo. Galiausiai ėmė strigti daugybės organų veikla, prasidėjo plaučių uždegimas. Nuo ūmaus septinio šoko vyras mirė šešioliktą gydymo ligoninėje dieną.
Medicininėje literatūroje rašoma, kad maždaug 25 proc. atvejų užsikrėtimas C. Canimorsus bakterija yra mirtinas. Tačiau medikai pažymi, kad įmanoma, jog šis skaičius neatitinka realios situacijos, nes daugeliu atveju infekcija nėra fiksuojama ir gali išsivystyti ir praeiti, o žmogus manys, kad tai tebuvo gripas.
Šis konkretus atvejis rodo, kad, nors ir labai retai, bet viskas gali baigtis labai liūdnai, ir pacientai bei medikai turi žinoti apie tokią galimą infekciją.
„Naminius gyvūnus auginantys žmonės, kuriems pasireiškė į gripą panašūs simptomai, turėtų skubiai kreiptis medicininės pagalbos, jei jų patiriami simptomai peržengia įprastinės virusinės infekcijos ribas. Tokiu atveju žmogui gali būti itin sunku kvėpuoti, taip pat gali atsirasti bėrimas dėl sutrūkinėjusių kraujagyslių“, – šio atvejo ataskaitoje nurodo medikai.
„Su tokiais pacientais susidūrę medikai turėtų klausti, ar šie neaugina šunų ir kačių. Jie turėtų apsvarstyti galimybę, kad žmogus gali būti užsikrėtęs C. Canimorsus bakterija, jeigu pacientui pasireiškia žaibiškoji purpura nesant gyvūnų įkandimų ar įdrėskimų, ir esant kokiam nors imunodeficitui, – perspėjo jie. – Tokiu atveju medikai turėtų nedelsdami pradėti empirinį gydymą penicilinu kartu su beta-laktamazės inhibitoriumi, kol tiksli diagnozė nebus nustatyta.“
Šis atvejis buvo aprašytas žurnale „The European Journal of Case Reports in Internal Medicine“
