Per mėnesį – 30 vaikų
Pasak doc. V. Gurskio, liepos mėnesį į Kauno klinikų vaikų skubiosios pagalbos skyrių dėl šunų įkandimų kreipėsi 30 vaikų. Per metus – virš 100 vaikų.
„Dar išskirtiniai metai yra tuo, kad per vieną mėnesį dešimtadalis tų vaikų atvyko į intensyvios terapijos skyrių, vadinasi, sužalojimai buvo sudėtingi, daugybiniai, reikėjo stebėti, intensyvios priežiūros. Tai yra neįprasta. Ankstesnių metų statistika rodo, kad per metus 2–3 atvejai mūsų skyriuje dėl įkandimų jau būdavo daug. O čia per vieną mėnesį 3 atvejai“, – sakė doc. V. Gurskis.
Dažniausiai, pasak gydytojo, vaikams įkanda savi šunys. Paprastai dėl įkandimų kreipiasi 1 iš 5 žmonių.
„Ne visais atvejais yra kreipiamasi – tik tais atvejais, kai žaizda gili, kraujuoja, yra nerimas dėl infekcijos. Į intensyvios terapijos skyrių atvažiavo vaikai, kuriems buvo sukandžiotas veidas, galva, žaizdų apie 10 ir daugiau.
Buvo atvejis, kai buvo sužalota ranka, juosmuo, pilvas ir blauzda. Kilo klausimų dėl vidaus organų pažeidimų. Tokie sužalojimai tikrai nepasitaiko kasdien“, – kalbėjo doc. V. Gurskis.
Gydytojas paminėjo, jog visi šunys buvo skiepyti nuo pasiutligės, tad vaikams nebereikėjo papildomai skiepytis. Jei įkanda nežinomas gyvūnas, būtina skiepytis nuo pasiutligės.
Pasak pašnekovo, JAV duomenimis, kasmet šunys įkanda 4,5 mln. gyventojų, iš jų pusė yra vaikai. Dažniausiai jie būna ikimokyklinio amžiaus. Tuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 5 tūkstančius įkandimų per metus.
„Tačiau tiek JAV, tiek kitose šalyse, daugiausiai atvejų yra 5-9 metų vaikams. Įkandimų atvejų skaičius dabar tikriausiai nulemtas dviejų priežasčių: pirmiausia, laikoma daugiau gyvūnų namuose. Antra, vasara, atostogos, vieni keliauja pas kitus, elgesys laisvesnis, mažiau varžomas. Ne visi gyvūnai linkę bendrauti, reikia išmanyti tam tikrus atsargumo dalykus ir juos paaiškinti vaikams“, – sakė doc. V. Gurskis.
Gydytojas pasakoja, kad šiais metais, liepos mėnesį ligoninėje gydėsi vaikas, kuriam į koją įkando gyvatė.
„Beveik kasmet pasitaiko vaikų, kuriems į koją, į ranką įkanda gyvatė. Įkandimai nėra pavojingi gyvybei, bet sukelia uždegimą, žaizda gali būti infekuota, gali sutrikti kraujotaka. Reikalinga stebėsena, intensyvus gydymas.
Pasitaiko, kad ir smulkesni gyvūnai įkanda, pavyzdžiui, jūros kiaulytės. Bet tokie vaikai nuvažiuoja tik į priėmimo skyrius, nes kartais žaizdos būna kraujuojančios ir gilios. Gamtoje visko pasitaiko – ir katės įkanda, ir bitės, kai pasireiškia alerginės reakcijos“, – sakė doc. V. Gurskis.
Pasak pašnekovo, žmonės, namuose laikantys gyvūnus, turėtų prisiminti pagrindines 5 taisykles
1. Nedrumsti šuns ramybės, kai jis ilsisi;
2. Jokiu būdu nesiartinti prie šuns, kai jis yra agresyvus, susierzinęs;
3. Pamačius artėjantį agresyviai nusiteikusį šunį sustingti, nejudėti;
4. Atėjus į svečius – paklausti, ar galima paglostyti, nesiartinti staiga, nekelti rankos, kad šuo neišsigąstų;
5. Įkandus žaizdą reikia išplauti, dezinfekuoti, geriausia naudoti tam skirtus tirpalus. Jei kyla klausimų dėl pasiutligės ar vakcinacijos, būtinai kreiptis į gydymo įstaigą.
Šunų specialistai dažnai pabrėžia, jog norint apsisaugoti nuo šuns įkandimų, būtina mokyti vaikus, kaip teisingai elgtis prie gyvūnų, kaip jų neerzinti ir kaip atpažinti gyvūno kūno kalbą. Tuo metu suaugusiems, prieš įsigyjant šunį, vertėtų apsvarstyti, ar užteks laiko bei finansų šuns priežiūrai, socializacijai ir pozityviai dresūrai.
