Nuo ko pradėti stiprinti imunitetą

Homeopatė Vaidilutė Zakarauskienė linkusi manyti, kad ankstyvas peršalimų ligų sezonas susijęs su labai staigiu orų pasikeitimu. Karščius pakeitė šalti orai, o žmonės nespėjo susigaudyti, jog rengtis reikia šilčiau. Tuo tarpu patys karščiai mūsų imunitetui pakenti neturėjo – atvirkščiai, jie suteikė daugiau galimybių būti lauke, maudytis ir grūdintis.

„Priežasčių, kodėl žmonės dažnai peršąla, reikia ieškoti kur kas giliau. Mes visiškai pamiršome, ką reiškia grūdintis. Šiuo metu imuniteto stiprinimas siejamas tik su sintetiniais maisto papildais, kurie nepaliaujamai reklamuojami. Visi tikisi gauti tą stebuklingą tabletę ir nebeturėti jokių bėdų. Tačiau mano ilgametė patirtis su peršalimo ligomis rodo, kad reklamuojami vitaminai nuo susirgimų neapsaugo. Nuolat juos geriantys žmonės, ypač vaikai, prasidėjus rudeniui, taip pat ištisai serga“, - teigė pašnekovė.

Anot jos, nuolat sergantys žmonės labai dažnai netinkamai maitinasi. Jei patekęs virusas organizme neranda tinkamos terpės, jis nesidaugina ir žmogus nesuserga. Tačiau savo organizmą mes labai surūgštiname, ypač vartodami daug cukraus – konditerijos, miltinių ir saldžių pieno produktų gaminių. „Prieš 50 metų saldainius vaikai gaudavo tik per didžiąsias šventes, o dabar cukrus – duona kasdieninė. Visi jogurtai juk yra pasaldinti, todėl daug sveikiau gerti tiesiog kefyrą“, - teigė homeopatė.

V. Zakarauskienės teigimu, norint sustiprinti imunitetą, būtina prisiminti mankštą. Mankštintis patariama prie atviro lango ir kiek įmanoma išsirengus, kad oda pratintųsi prie šalto oro. Dar vienu rytiniu ritualu turėtų tapti apsitrynimas šaltu vandeniu.

„Iškart pradėti nuo šalto dušo negerai – organizmui tai būtų per didelis stresas. Žmogus taip besigrūdindamas netgi gali susirgti. Galima apsitrinti šlapiu rankšluosčiu, o kam baisu ir tai – užšaldyti kameroje butelį su vandeniu ir juo per rankšluostį trintis. Vieną dieną galima patrinti tik pėdas, kitą dieną – jau ir blauzdas ir taip po truputį keliauti aukštyn, kol galėsite apsitrinti visą kūną. Grūdintis reikia protingai, palaipsniui“, - patarė pašnekovė.

Anot jos, vienas iš būdų pagerinti imunitetą – bičių pikis, kurį geriausia ne vaistinėje pirkti, o traukti tiesiai iš avilio. Nuolat turintiems problemų su gerkle padėtų alijošius. Šio augalo sulčių kasdien reikėtų išgerti po porą šaukštelių. Skoniui pagerinti jas galima maišyti su bananais ar obuoliais. Nuo slogos geriausias vaistas – nosies praplovimas vandeniu su druska ar žolelių aliejais – vieną nosiaryklę reikia užspausti, įtraukti vandens, o pro kitą jį išpūsti. Tuo tarpu ežiuolės preparatus homeopatė vertina skeptiškai, nors pats augalas imunitetui kaip ir naudingas.

„Įvairių liaudiškų receptų, kaip stiprinti sveikatą, yra nemažai. Vieniems padeda vieni, kitiems – kiti. Žmogus gali išbandyti ir pasirinkti sau tinkamiausią, tačiau visų jų poveikį įmanoma pajusti tik po poros mėnesių. Per savaitę imunitetas nesusidaro“, - įspėjo homeopatė.

Naudingų medžiagų paletė

Netradicinės medicinos atstovai taip pat pataria kasdien valgyti česnako, jei organizmas toleruoja šį augalą. Labai naudinga česnaką lygiomis dalimis sutrinti su medumi ir kas vakarą suvalgyti šios masės po šaukštą, užsigeriant vandeniu. Kai šalia serga namiškiai, česnaku suvilgytą tamponą patartina palaikyti ir nosyje.

Reikėtų gerti daug vaistažolių arbatų. Pavyzdžiui, vieną savaitę galima pagerti dilgėlių, kitą – kitokių vaistažolių. Pajutus ligos simptomus, tinka bruknių lapų arbata. Nors bruknės labiau gydo šlapimo takų ligas, jos padeda ir peršalus. Taip pat iš vakaro galima užsiplikyti erškėtrožių uogų arbatos – kuo ilgiau jos pastovės, tuo bus veiksmingesnės.

Nereikėtų pamiršti ir spanguolių, kurias galima sutrinti su medumi, išspausti sultis ar pasidaryti iš jų gaivos. Kadangi šios uogos gan rūgščios, geriausia jas valgyti ar užsigerti 20 min. po valgio. Dar vienas homeopatų patarimas – žuvų taukai, kurie šaltuoju metų laiku esą būtini.

Gerklei skalauti labai tinka šalavijų nuoviras, ypač gerai įberti į jį truputį druskos. Skanu nebus, bet tikrai veiksminga. Kai kamuoja sausas, neproduktyvus kosulys, labai padeda šalpusnių arbata su islandiška kerpena.

Jei žmogus nealergiškas citrusiniams vaisiams, netradicinės medicinos atstovai pataria kasdien suvalgyti po greipfrutą. Kai kurie jų, skirtingai nuo mūsų pašnekovės, taip pat siūlo ir ežiuolę – nors dėl jos veiksmingumo kyla daug diskusijų, visgi moksliniai tyrimai esą patvirtina, kad šis augalas padeda peršalus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)