Norint atsikratyti celiulito, judėti reikia labai daug
Celiulito atsiradimas siejamas ir su tokiais neišvengiamais veiksniais, kaip genetika ar kūno struktūra, tačiau visgi dažniau įvardijama aplinkos įtaka. Pavyzdžiui, pastebėta, kad dažnai celiulitas pasireiškia pradėjus vartoti kontraceptines tabletes. Neatmetama ir streso, kurio šiais laikais netrūksta, įtaka. Mat dėl jo trinka medžiagų apykaita, todėl kaupiasi vanduo bei riebalai. Celiulitas siejamas ir su netaisyklinga laikysena, dėl kurios prastėja apatinės kūno dalies kraujotaka.
Anot kineziologės bei kineziterapeutės Dalios Siudikienės, liga celiulito vadinti negalima. Jis nekelia jokių fiziologinių problemų, tačiau sudaro moterims daug psichologinių problemų, o pastarosios veikia ir bendrą savijautą. Moterims celiulitas dažniausiai atsiranda ant kojų ir sėdmenų, kartais – ant užpakalinės žastų pusės. Vyrams kenčia šonai. Iš esmės tai vietos, kurios rečiau juda, todėl jų ląstelėse kaupiasi riebalai.
„Šiek tiek riebalų galima sudeginti sportuojant, bet, kaip rodo mano praktika, daugiausiai reikšmės turi mityba. Taigi judesys ir mityba turi būti derinami. Mat, kad padėtų tik judėjimas, tai daryti reikia labai daug – žmonės neturi nei tiek laiko, nei motyvacijos. Teko matyti per televiziją vieną japonų sistemą, kurios metu keturias minutes (20 min. judant, o 10 min. - ilsintis) reikia judėti labai intensyviai – greičiausiai, kaip tik įmanoma. Paskaičiuota, kad šios keturios minutės atitinka 45 min. normalaus sporto. Pasaulyje ši sistema, pritaikyta skubančiam žmogui, labai populiarėja, bet pati nesu jos dar išbandžiusi. Beje, tam tikra prasme tai rizikingas sportas, nes ne kiekvienas organizmas gerai toleruoja maksimalų krūvį“, - pasakojo pašnekovė.
D.Siudikienės teigimu, istoriškai celiulitas ne visada buvo vertinamas neigiamai. Apkūnios Rubenso paveikslų moterys tikrai turėjo problemų dėl celiulito, tačiau jos dailininkams buvo gražios.
„Šiandieninės manekenės uždavusios kitokią madą, bet stebint pasaulines tendencijas, regis, vėl grįžtama prie apvalesnių formų. Žmonės nebenori matyti vien „šakaliukų“. Jiems reikia jau kito stiliaus, juolab kad dauguma žmonių pasidarę putlūs“, - aiškino pašnekovė.
Anot jos, apkūni moteris nebūtinai turės celiulitą. Jeigu jos medžiagų apykaita gera, mityba sureguliuota, ji nepersivalgo ir per daug nepasisaldina gyvenimo, „apelsino žievelės“ ji išvengs. Tačiau moteris turi pakankamai judėti.
Ar ateis laikai, kai celiulitas moterų nebebus vertinamas kaip pasaulio pabaiga? D. Siudikienės manymu, šiuo metu tiesiog madinga būti be celiulito, o šiam mados klyksmui tarnauja galinga industrija. „Tačiau žmonių požiūris keičiasi. Žmonės vis dažniau save priima tokius, kokie yra. Pavyzdžiui, Vakarų kineziterapijoje nusistovi nuostata, kad viskas, ką turi žmogus, yra gražu, ir jei negali išlaikyti tobulų linijų, nereikia savęs kankinti. Kai džiaugsiesi savimi tokiu, koks esi, tuomet ir seksis geriau, ir sveikata bus geresnė. Kitaip tariant, jei tu gerai jautiesi, esi sveikas, vadinasi, su tavo kūnu viskas gerai“, - sakė kineziterapeutė.
Kremai tik užmaskuoja celiulitą
Santariškių klinikų Dermatovenerologinio centro direktorės Matildos Bylaitės teigimu, medicinine prasme celiulitas – dėl veninės kraujotakos atsiradęs ląstelių pertvarų surambėjimas. Todėl išoriškai taikomos priemonės – įvairiausi kremai ir losjonai – yra mažai veiksmingos. Jos sušvelnina odą, bet „apelsino žievelės“ fenomeno nesumažina.
Paklausta, kaip celiulito problemos eskalavimą visuomenėje, pašnekovė sutiko, kad šiandien labai didelis dėmesys skiriamas estetikai, todėl celiulitą turinčios moterys jaučia didžiulį psichologinį diskomfortą – jos netgi nedrįsta išsirengti paplūdimiuose, nes mano, kad celiulitas akis bado.
„Beje, įdegis vizualiai šią problemą sumažina, kadangi sukuria lygesnės, standesnės odos įvaizdį. Kremai taip pat vizualiai pagerina odos būklę. Glotnesnė oda labiau spindi ir atrodo lygesnė, sausa šiurkšti oda meta daugiau šešėlių. Taigi sudrėkinta oda sveikesnė, be to, į daugelį kremų dabar įeina kraujotaką gerinančių medžiagų. Tačiau poveikis įmanomas tik tuomet, jei bus taikomas visas minėtas kompleksas, į kurį įeina subalansuota mityba su saikingu baltymų kiekiu bei daug vaisių ir daržovių, valgymo režimas (neprisivalgyti prieš miegą), sportas“, - teigė M. Bylaitė.
Anot pašnekovės, gan ilgai buvo manoma, kad celiulitas – tik moterų problema. Tačiau šiuo metu aplinkoje daugėjant moteriškų hormonų – estrogenų – vyrų kūno struktūra keičiasi. Jie moteriškėja, todėl ima susidurti su moteriškomis problemomis, taip pat ir celiulitu.
Bene labiausiai dėl moteriškų hormonų plitimo aplinkoje kaltinamos kontraceptinės piliulės. Anot Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojo genetiko Danieliaus Serapino, estrogenai, dėl kurių moteriškėja gimstančių berniukų veido ir charakterio bruožai, į aplinką patenka su kontraceptikus vartojančių moterų šlapimu. Kadangi įprastiniai valymo įrenginiai hormonų iš nuotėkų nepašalina, jie patenka tiek į geriamąjį, tiek į gruntinį vandenį. Anglijoje buvo ištirta estrogenų koncentracija Temzės upėje. Paaiškėjo, kad hormoninė tarša normos lygį viršija keletą kartų. Tuomet mokslininkai nusprendė patyrinėti upėje gyvenančias žuvis. Vyriškos lyties žuvelių kai kur neberado visai, o kai kur rado žuvų su dviejų lyčių požymiais.
Be to, estrogenai į vyrų organizmą patenka ir iš šampūnų, kremų bei kitos kosmetikos, kurioje yra panašią cheminę formulę turinčių medžiagų.
