Šviežių žalumynų sudėtis ir savybės

Kad galėtume aktyviai gyventi ir užsiimti veikla, mūsų organizmui reikia medžiagų, kurių šviežiuose žalumynuose yra kur kas daugiau nei būtinais laikomuose produktuose.

Petražolė

Pavyzdžiui, tokiame įprastame žalumyne kaip petražolė vitamino C yra keturis kartus daugiau nei citrinoje, nors šis citrusinis vaisius laikomas vienu iš turtingiausių šio vitamino šaltinių. Petražolėje taip pat yra beta karotino, vitamino А ir Е, B grupės vitaminų. Petražolėje gausu mineralų: seleno, fluoro, geležies, cinko, kalio, fosforo, magnio, kalcio. Yra terpenų, glikozidų, flavonoidų ir inulino – nuostabaus natūralaus polisacharido, saugančio mus nuo daugybės ligų bei mažinančio vėžio riziką.

Krapai

Krapuose yra tų pačių vitaminų ir mineralų kaip ir petražolėje, tačiau juose papildomai yra vitamino Р, kuris būtinas kraujagyslėms ir kapiliarams. Šis vitaminas stiprina jų sieneles, mažina jų pralaidumą.

Krapai gerina virškinimą, šalina šlakus, skatina šlapimo išsiskyrimą, normalizuoja kraujospūdį bei šalina meteorizmą, kuris neretai kankina ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus.

Liaudies medicinoje krapų nauda pripažinta seniai – jie švelniai ramina, žindančioms moterims skatina pieno išsiskyrimą. Krapai taip pat naudingi sergant kepenų ir tulžies ligomis, esant širdies nepakankamumui bei skaudant galvą. Jeigu susirgote konjunktyvitu, valykite akis krapų nuoviru. Šis žalumynas taip pat padeda kovoti su pagiriomis, šalina blogą burnos kvapą.

Kontraindikacijos beveik tokios pačios kaip ir petražolės atveju, tik krapų taip pat nerekomenduojama vartoti esant žemam kraujospūdžiui. Piktnaudžiaujant krapais gali pablogėti regėjimas ir padidėti nuovargis.

Kalendra

Kalendrą vadina kiniška petražole, ir Kinijoje ji iš tiesų labai populiari. Visgi botanikų teigimu, kalendra kilo iš Vakarų Azijos ir Kaukazo – ten be šio kvapnaus prieskonio negaminamas nė vienas patiekalas. Vien kalendros eteriniame aliejuje yra 11 aktyviųjų medžiagų, o žalumynuose ir sėklose – dauguma naudingų mineralų ir vitaminų. Kalendroje ypač gausu vitamino C, p ir B grupės vitaminų.

Kalendra

Špinatai

Amerikiečių ir britų vaikai gerai žino animacinių filmukų veikėją – jūrininką Papajų, kuris garsėja nepaprasta jėga. Jis be vargo pakelia ne tik dramblį, bet ir lėktuvą, o kad tai padarytų, tereikia suvalgyti skardinę konservuotų špinatų. Nieko stebėtino, kad Vakaruose vaikus kur kas lengviau įkalbėti valgyti špinatus nei pas mus. O juk švieži špinatai kur kas vertingesni už konservuotus – tai unikalus vertingų medžiagų rinkinys, juos vadina vitaminų ir mineralų čempionais.

Špinatai gal ir ne visiems skanūs, tačiau turi daugybę gydomųjų ypatybių: stiprina imunitetą, gerina regėjimą, gražina sveikatą ir grožį odai, nagams bei plaukams, palaiko kaulų audinio struktūrą ir raumenų skaidulų veiklą, gerina širdies raumens veiklą, normalizuoja cukraus lygį kraujyje. Taip pat mažina nuovargį, šalina streso padarinius, gerina nuotaiką, ramina nervų sistemą – visa tai todėl, kad špinatuose yra daug naudingųjų augalinių angliavandenių.

Tačiau per daug valgant špinatų inkstuose gali susidaryti akmenų – juose daug oksalo rūgšties. O sergant kai kuriomis ligomis špinatai labai žalingi. Ribokite špinatų, esant reumatui, podagrai, inkstų ir šlapimtakių ligoms.
Špinatai

Rūgštynės

Rūgštynių sriubą mėgsta daugelis, na o rūgštynės iš tiesų naudingos – jose daug B grupės vitaminų, kurie užtikrina gerą nuotaiką, apsaugo nuo nemigos bei depresijos, taip pat yra karotino, flavonidų, organinių rūgščių ir t. t. Dar yra daug vitamino A, C, fluoro, geležies, todėl rūgštynės stiprina imunitetą, gerina regėjimą, yra naudingos odai, dantims, gerina kraujagyslių būklę, normalizuoja nervų sistemos veiklą, padeda sergant anemija ir kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis. 

Tačiau oksalo rūgštis, kurios rūgštynėse nemažai, gali būti ne tik naudinga, bet ir kenksminga – būtent tiems, kurie serga inkstų ligomis arba turi joms polinkį.

Salierai

Iš visų darže augančių žalumynų, kurie suteikia mūsų patiekalams puikų skonį ir aromatą, ypatinga vieta tenka salierams. Pasaulyje žinoma daugiau nei 20 kultūrinių salierų rūšių, jos visos turi daug gydomųjų ypatybių.

Salierų kotuose tiek nedaug kalorijų, kad juos laiko produktais su neigiamu kaloringumu – kad suvirškintų šviežius salierus, organizmas sunaudoja kur kas daugiau energijos, tai tikras atradimas norintiems sulieknėti. Salierų lapuose gausu kalcio karbonato ir fosforo, vitamino C, karotino, eterinių aliejų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Liaudies medicinoje šiuo augalu gydė uždegimus, žaizdas, vartojo kaip raminamąją priemonę. Be to, salieras laikomas galingu afrodiziaku, tik reikia žinoti, kaip jį vartoti.

Salierai ir jų sultys padeda įveikti depresiją, nes juose daug magnio, o žinoma, kad depresija dažnai kyla dėl šio elemento stygiaus. Salierų stiebuose ir lapuose daug ląstelienos, todėl jie gydo vidurių užkietėjimą, pilvo ir žarnyno spazmus, pilvo pūtimą, valo žarnyną ir virškinamąjį traktą, gerina maisto virškinimą ir įsisavinimą. Steibiniai ir salotiniai salierai vertingiausi – juose keturis kertus daugiau vitamino C, o beta karotino – dešimt kartų daugiau. Kai kurios salierų rūšys turi antivėžinių ypatybių.

Salierų šaknų antpilą geria sergant gastritu, opomis, koltu ir tiesiog norit pagerinti apetitą. Stiebų antpilas valo šlakus, skysčių perteklių, juo tepamos žaizdos, randai, gematomos, sumušimai.

Dėkite termiškai neapdorotų salierų į salotas ir kitus patiekalus, tai bus tikrai naudinga sveikatai. Salierai padės išsaugoti sveikus sąnarius, odos grožį ir liekną figūrą.

Deja, šis žalumynas gali būti ir žalingas. Salierų negalima valgyti nėščiosioms – galimi persileidimai, maitinančioms moterims irgi negalima – jie kenkia laktacijai. Sergant epilepsija salierai gali sukelti priepuolį, jei inkstuose yra akmenų, jie gali pradėti judėti, esant skrandžio opai, salierus galima valgyti tik leidus gydytojui – jie dažnai sukelia paūmėjimus.

Yra daug naudingų žalumynų, apie juos galima daug prirašyti, šiame straipsnyje aprašyta gal tik dešimtoji dalis naudingų jų savybių.

Į salotas ir prieskoniams tinka bazilikai, pankoliai, gelsvės, melisos, žalios salotos, svogūnų laiškai, česnakai, ridikėlių, morkų, ropių, burokėlių lapai, taip pat daugelis pievų augalų.
Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (80)