Tai, kad kamieninės ląstelės – viena perspektyviausių ateities medicinos sričių, turbūt jau niekam aiškinti nebereikia. O šiuo metu ir vienas iš svarbiausių gydymų onkohematologijoje.
Iš kraujo išskirtų kamieninių ląstelių mėginys laikomas metalinėje kasetėje.
© L.Masio nuotr.

Tačiau kitose srityse, mokslas žengia pirmuosius žingsnius – ir nors atliekamos kelios dešimtys klinikiniai tyrimų, kuriuose dalyvauja sergantys pacientai, tačiau didžioji dalis tyrimų dar atliekami su gyvūnais. Vis tik į klinikinę praktiką jau perkelta dalis patikrintų ir garantuotų gydymo metodų, pavyzdžiui, kraujo vėžio gydymas su kamieninėmis ląstelėmis. Tiesa, kartas nuo karto pasigirsta nuostabą ir susižavėjimą keliančių istorijų, puikiai įrodančių milžinišką kamieninių ląstelių potencialą.

Viena iš tokių neeilinių, dar spartesnį medicinos progresą žadančių istorijų šį pavasarį plačiai aprašyta JAV spaudoje.

Niekuo neišsiskirianti, tipinė JAV šeima - Tonya ir Marvinas Morris - laukėsi jau penktojo vaikelio, kai pirmą kartą išgirdo apie galimybę po gimdymo išsaugoti vaiko kamienines ląsteles iš virkštelės kraujo. Tuo metu šeima neturėjo jokio aiškaus supratimo, ar šių kamieninių ląstelių kada nors prireiks, o jei ir prireiks, tai dėl kokių priežasčių. Tiesa sakant, tai nieko keisto, mat net ir dalis gydytojų dar neturi tvirtos nuomonės, kada ir kaip realybėje gali padėti tokios išsaugotos kamieninės ląstelės, tad nuomonių šiuo klausimu Tonya ir Marvinas prisiklausė pačių įvairiausių. Įvertinus dar ir tai, kad saugojimo paslaugos kainuoja –abejonių gali kilti dar daugiau.

Tačiau tai neatšaldė sutuoktinių noro investuoti į naujausias mokslo siūlomas galimybes. Kad ir nelabai aiškios perspektyvos, bet vis kažkoks didesnis saugumas dėl vaikų ateities. Tuo labiau, kad šeima jau seniau buvo nusprendusi savo vaikų labui išnaudoti visas galimybes, kokios tik yra prieinamos užtikrinant saugesnę vaikų ateitį. Žodžiu, kaip tarė, taip ir padarė – gimus dukrelei Sparrow, jos virkštelės kraujas nukeliavo į laboratoriją, kur po specialaus apdorojimo buvo atskirtos kamieninės ląstelės ir patalpintos į banko saugyklą.

Po pirmųjų medicininių tyrimų paaiškėjo, kad dukrelė gimė visiškai sveika ir atrodė, jog jokios sveikatos problemos negresia nė iš tolo.

Deja, ramų šeimyninį gyvenimą po dviejų metų sukrėtė tragiškas nelaimingas atsitikimas. Dvejų metukų Sparrow žaisdama kieme netyčia paslydo nuo baseino krašto ir įkrito į vandenį. Vandenin įgriuvusį vaiką artimieji pastebėjo tik beveik po 45 minučių. Tiek laiko be deguonies išbuvusi mergaitė jau turėjo būti mirusi, bet kažkokio atsitiktinumo ar stebuklo dėka jai pavyko išgyventi.

Tai nebuvo labai lengva – atvykus gelbėtojams ir gabenant ją į ligoninę, kurį laiką buvo net sustojusi mergaitės širdis. Intensyvios reanimacijos skyriuje po medikų pastangų mergaitės širdis vėlei ėmė plakti, atsigavo ir kiti organai, tačiau smegenų veiklos medikams atstatyti jau nebepavyko.

Tame nieko keista – tiek laiko be deguonies išbuvę žmonės jei ir išgyvena, tai pereina į komą, kuri dažnai baigiasi arba mirtimi, arba perėjimu į vegetatyvinę būseną.

Būnant komoje žmogus neatmerkia akių, geriausiu atveju išlieka tam tikri refleksiniai rankų ir kojų judesiai. Koma dažniausiai trunka ne ilgiau kaip 2–5 savaites ir smulkesnių galvos traumų atvejais dauguma atsigavusiųjų sąmoningi tampa per kelias dienas. Rimtesnių traumų ligoniai arba miršta, arba pabudę iš komos tebelieka vadinamosios vegetacinės būklės.

Ši būsena iki galo vis dar neaiški net ir specialistams. Jos metu dvi sąmonės dalys yra tarsi visiškai atskirtos: būdravimas išlieka, bet sąmoningumas – mąstymas ir jausmai – prapuola. Būdravimas šiuo atveju suprantamas kaip miego ir pabudimo ciklai, būdingi vegetacinės būklės ligoniams. Nemiegodami jie atsimerkia ir akys kartais ima klaidžioti. Likusį laiką šios būklės ištikti žmonės būna užsimerkę ir atrodo lyg miegantys, nors paliesti ar užkalbinti gali netikėtai atsimerkti. Tokie ligoniai dažniausiai gali kvėpuoti savarankiškai, be aparatų, atlieka daugelį spontaniškų veiksmų: griežia dantimis, ryja, verkia, šypsosi, niurna, dūsauja, gali suspausti kito žmogaus ranką. Tačiau visi šie judesiai refleksiniai ir nevalingi. Paprastai būdami vegetacinės būklės žmonės nesulaiko žvilgsnio ties kuo nors ilgiau, bet retkarčiais gali kurį laiką sekti žvilgsniu judantį objektą ar pasisukti į smarkaus netikėto garso pusę. Visgi tokie judesiai ir reakcijos nėra sąmoningos ir toks žmogus pagal aktyvumą mentalinėje plotmėje mažai kuo skiriasi nuo paprasčiausios daržovės.

Į tokią nepavydėtiną būseną pateko ir Sparrow. Gydytojai daug vilčių neturėjo – jei pacientas po tokių smegenų pažeidimų iš vegetatyvinės būsenos nepereina į normalią per 6 mėnesius, tolesni jo pasveikimo šansai praktiškai lygus nuliui.

Deja, Sparrow būklė po šešių mėnesių nė kiek nepagerėjo. Jokių pokyčių nebuvo ir po metų. Kaip stabilios, nors ir beviltiškos būklės, mergaitė buvo išrašyta į namus. Jai reikėdavo nuolatinės reguliarios priežiūros – nei vaikščioti, nei sėdėti, nei kalbėti ji negalėjo.

Tragedijos sukrėsti tėvai nenuleido rankų ir ėmė intensyviai domėtis, ar nėra priemonių, kurios leistų bent kažkiek atgaivinti mergaitę. Jie prisiminė ir Sparrow kamienines ląsteles, kurios vis dar buvo saugomos kamieninių ląstelių banke. Deja, jų šeimos gydytojas atvėsino entuziazmą pasakęs, kad tokios kamieninės ląstelės būtų tinkamos nebent kraujo vėžio gydymui, o šiam konkrečiam atvejui jos niekuo negalės padėti.

Po tragedijos praėjus beveik metams Sparrow mama Tonya apie kamieninių ląstelių perspektyvas kalbėjosi su vienu iš savo draugų, kuris tuo metu kaip tik domėjosi Kamininių ląstelių bankų perspektyvomis. Jis Tonya pasiūlė kreiptis į kompaniją „Cord Blood Education Specialist“ ir papasakoti savo bėdą.

Tonya nedvejodama susisiekė su čia dirbusiais mokslininkais ir uždavė esminį klausimą – ar gali virkštelės kamieninės ląstelės pagelbėti gydant sunkias smegenų traumas. Specialistus iš karto sudomino šis atvejis ir jie sutiko išbandyti naują smegenų gydymo būdą panaudojant pačios mergaitės kamienines ląstelės iš virkštelės kraujo.

Taip po nelaimės praėjus trylikai mėnesių mergaitė Duke universiteto klinikose vykdant eksperimentinę gydymo programą gavo pirmą kamieninių ląstelių injekciją, po kurios pirmuosius teigiamus pokyčius mama pastebėjo jau kitą dieną. „Mergaitė nuo pat ryto buvo nerami, suintensyvėjo jos judesiai ir netgi atsirado spontaniški bandymai bendrauti su manimi“, - tas akimirkas prisimena Tonya.

Progresas nebuvo laikinas – sistemingas gydymo kursas, intensyvi fizioterapija davė įspūdingus rezultatus – mergaitė pradėjo valdyti ne tik kojas ir rankas, bet ir kalbėti. Šiuo metu mergaitė jau pabaigė ir fizioterapijos, ir kalbos terapijos kursus. Nors jos judesiai ir kalba nėra tokie sklandūs, kaip visiškai sveikų vaikų, bet prisiminus, kad po tokių smegenų pažeidimų žmonės niekada nepakyla iš lovų, viskas atrodo be galo įspūdingai.

Dabar Tonya kartu su vyru Marvinu augina iš viso aštuonis vaikus ir visų po Sparrow gimusių vaikų virkštelės kraujo kamieninės ląstelės nukeliavo į saugyklą. Tonya prisimena, jog apsispręsdami dėl Sparrow kamieninių ląstelių saugojimo, niekada rimtai netikėjo, kad jų kada nors prireiks. O dabar, kai pačiai teko įsitikinti jų naudingumu, dėl kitų vaikų kamieninių ląstelių abejonių nekyla – maža kas gali vaikams nutikti ateityje.

Prisiminus, jog kamieninių ląstelių tyrimai dar tik įsibėgėja, o jų pritaikymas ligų gydymui iš viso žengia pirmuosius žingsnius. Tad panašu, jog tokių nuostabą sukeliančių istorijų ateityje išgirsime dar daugiau, kol kažkada tai taps tokia įprasta kasdienybe, kad nebebus verta apie tai nė kalbėti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Mėlynojo banginio“ žaidimas trylikametės gyvenimą pavertė pragaru: už grotų – kėdainiškis (2)

Mirtį sėjantį žaidimą „ Mėlynasis banginis “ žaidusios Kėdainiuose gyvenančios...

Iš Skandinavijos – neslopstantys NT burbulo signalai Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“ (43)

Kaistanti nekilnojamojo turto ( NT ) situacija ir nuolatinės kalbos apie besiformuojantį NT burbulą...

Rusija karui ruoštis pradeda iš anksto: kaip šifruoti jų siunčiamus signalus Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“  (425)

Konferencijos „ Lūžio taškas 2017 “ susitikę Lietuvos krašto apsaugos viceministras...

Mia apie gyvenimą prieš skolas: sąskaitoje likus 7 tūkst. galvodavau, kad man krizė (21)

Dabar žiniasklaidos akiratyje dažniau ne dėl savo, o dėl savo vyro veiklos atsidurianti atlikėja...

Į Lenkiją apsipirkti išsiruošusių lietuvių laukė dvi nemalonios staigmenos (53)

Įpusėjus rugsėjui, kai mano šuo didele kaip močiutės palto saga nosimi parodė į subliuškusį...

Atsigavęs R. Seibutis pataikė iš aikštės vidurio, „Neptūnas“ LKL startavo pergale (9)

Naująjį „Betsafe-LKL“ sezoną pradėjo dar dvi komandos – Šiauliuose ketvirtadienio vakarą...

Po dešimtmečio Londone lietuvis Vilniuje atidarė stereotipus laužantį barą

Apie šią vietą Vilniuje jau kuris laikas sklando gandai: „Vieta, kurią sunku rasti“,...

Vadovu tapo vos 21–erių, dabar turi savo verslą ir jau sulaukė britų dėmesio (4)

Jaunius Lingys iš samdomo darbuotojo į vadovo kėdę persėdo prieš ketverius metus. Jis pasirinko...

Konkursas! Laimėk didžiuosius įvaizdžio pokyčius su A. Gilyte nuo galvos iki kojų aprengs „Gedimino 22“

Ruduo – didžiųjų pokyčių metas ir šią frazę sostinėje įsikūręs drabužių salonas...

Misionierių vienuolyne viešbutis piligrimams (1)

Vilniaus arkivyskupija ėmėsi gaivinti Misionierių vienuolyno ansamblį. Įvykus projektinių...