Vilniuje besimokantis studentas spalio 22 dieną kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje ir buvo nustatyta meningokokinė infekcija. Nustačius diagnozę, pacientas nedelsiant paguldytas į ligoninę. NVSC Vilniaus departamento vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė pranešė, kad visi 9 asmenys, kurie turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju, informuoti, jiems skirti vaistai ir nurodyta savo būklę atidžiai stebėti 10 dienų. Atsiradus meningokokines infekcijos simptomams liepta nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Norint apsisaugoti nuo meningokinės infekcijos gydytoja turi du svarbiausius patarimus – skiepytis ir vėdinti patalpas.

Gydytoja epidemiologė B. Zdanevičienė sako, kad meningokokinė infekcija nėra tokia sparčiai plintanti kaip, pavyzdžiui, gripas ar tymai, tad universitetas, kuriame mokosi studentas, informuotas, tačiau panika nekeliama.

„Didžiausia tikimybė užsikrėsti tik tiems, kurie turėjo labai artimą kontaktą su ligoniu, gyvena viename kambaryje. Jei buvo bendroje auditorijoje, kabinete, tai šis sukelėjas ne toks kaip tymų ar gripo virusai. Nėra ko gąsdinti ar kelti panikos, – tvirtino epidemiologė.

– Kiek Vilniaus apskrityje turėjome atvejų, tai nė vieno nebuvo antrinio.“ T. y., asmenims, kurie turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju, meningokokinė infekcija nebuvo diagnozuota.

Kada didžiausia tikimybė susirgti?

Epidemiologė B. Zdanevičienė sako, kad didžiausia tikimybė meningokokine infekcija užsikrėsti tuomet, kai žmogaus gleivinės būna pažeistos – sergama viršutinių kvėpavimo takų ligomis ar kitaip pažeistos gleivinės, pavyzdžiui, rūkoriams.

„Infekcija yra perduodama oro lašeliniu būdu, sukelėjas, kartu su nosiaryklės gleivėmis, patenka į sveiko, imlaus žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, įsiskverbia į nosiaryklės gleivinę ir priklauso nuo žmogaus imuniteto – vieniems tuo ir pasibaigia, kitiems gali patekti į kraują ir pasiekia smegenų dangalus bei sukelia ligą“, – sako epidemiologė.

Pasak gydytojos, visuomenėje yra 10-15 proc. bakterijų ir virusų nešiotojų. Tokie žmonės neserga, bet bakterijoms ir virusams radus sveiką ir imlų organizmą, jame gali kilti liga.

„Yra dar daug neatrastų faktorių, dėl kokių priežasčių galima susirgti, bet kalbama, kad tai yra ir mūsų imuniteto deficitas. Vieni tuo suserga, kitų pats organizmas sunaikina sukelėją, – sako B. Zdanevičienė.

– Persirgus imunitetas jau yra patvarus, daugiametis. Yra atvejų, kai mes susergame lengva meningokokine infekcija, bet to net nežinome ir pasveikstame. Sužinome tik apie sunkius atvejus, kai jau rimtai suserga.“

Gydytoja sako, kad daugiausiai meningokokinės infekcijos atvejų fiksuojama prasidėjus gripo sezonui ir taip iki pavasario.

Dažniausiai serga vaikai iki 5 metų amžiaus, nes jų dar nėra pakankamai geras imunitetas; paauglai, jauni suaugę žmonės.

Kas skiepijami nemokamai?

Nuo meningokinės infekcijos apsaugo skiepai.

Kaip informuoja Valstybinė ligoniu kasa (VLK), vakcina nuo meningokokinės infekcijos nemokamai bus skiepijami patys mažiausi, 2 mėnesių sulaukę kūdikiai, tai yra gimusieji ne anksčiau nei 2018 m. gegužės 1 dieną. Pilną skiepijimo schemą sudarys trys vakcinos dozės, tai reiškia, kad mažyliai bus skiepijami tris kartus ir tėveliams už tai mokėti nereikės.

Pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėn. kūdikiai, antrąją – 4 mėn., o trečiąją – 12-15 mėn. Norint paskiepyti savo vaikus minėta vakcina, žmonės kviečiami kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Vyresniems vaikams ir suaugusiems yra galimybė pasiskiepyti mokamai.

Labai svarbu – vėdinimas ir stebėjimas

Gydytoja B. Zdanevičienė sako, kad skiepai yra labai svarbu, tačiau ne ką svarbesnė profilaktinė priemonė apsisaugojimui yra vėdinimas.

„Vėdinimas padeda ne tik dėl meningokoko, bet sumažina tikimybę susirgti įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kurių yra be galo daug, – sako epidemiologė.

– Vėdinimas yra net ir tuberkuliozės pagrindinė profilaktinė priemonė.“

Gydytoja turi dar vieną labai svarbų patarimą.

„Noriu priminti tėvams – jei vaikas pradeda sirgti, nereikėtų jo palikti vieno namuose. Kažkas turėtų jį prižiūrėti, kad paskui nereikėtų kaltinti gydytojų, nes meningokokinė infekcija kartais be galo greita ir žiauri. Pagal statistiką, Lietuvoje buvo mirties atvejų po pusvalandžio pasirodžius simptomams,– sakė B. Zdanevičienė.

Medikai daug padaro, bet jie nėra visagaliai. Kai vaikas sergantis paliekamas namuose ir nežinia, kaip vystosi jo būklė. Visgi ligoniuką reikia stebėti, ar neryškėja simptomų.“

Kokie meningokokinės infekcijos simptomai?

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) informaciją, ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja - išryškėja odos bėrimas.

Skiriamos šios klinikinės formos: lokalizuotos – lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas); generalizuotos – sunkios (meningokokcemija, meningitas, meningoencefalitas); retos formos (perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).

Koks gydymas?

Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai.

Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?

Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:

  • reguliariai plauti rankas;
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
  • reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
  • svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.

Pastebėjus ligos simptomus – nedelskite, o imkitės veiksmų:

  • kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis;
  • papasakokite apie simptomus, kuriuos pajutote Jūs pats ar Jūsų vaikas;
  • gydytojui pasiūlius, atlikite visus tyrimus, siekiant išsiaiškinti Jūsų ar jūsų vaiko negalavimo priežastį;
  • jei po apžiūros Jūs ar Jūsų vaikas buvo išleistas į namus, stebėkite savo ar savo vaiko būklę, esant būklės pablogėjimui, nedelsiant pakartotinai kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis.

Kiek sirgo Lietuvoje?

Gydytoja sako, kad net ir suaugę žmonės vis daugiau skiepijasi. „Atvejų, palyginus, nėra daug, bet jie yra skaudūs, nes mirties atvejų būna kelis kasmet“, – sako NVSC atstovė. Visgi atvejų kasmet mažėja.

Iki šios dienos šiemet Lietuvoje užregistruoti 32 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų 4 - mirties atvejai.

Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotas 81 infekcijos atvejis, iš kurių pusė – vaikų iki penkerių metų. Pernai 11 susirgusiųjų mirė (tarp jų – penki vaikai iki penkerių metų).

Šiemet mes Vilniaus apskrityje turime 18 atvejų iki šios dienos, Vilniaus mieste – 5, Vilniaus rajone – 6, Šalčininkų ir Trakų rajonuose – po 3, Ukmergės – 1. Šalčininkų rajone buvo vienas visoje Vilniaus apskrityje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)