Lietuvoje įteisintos dvi organų donorystės rūšys, viena iš jų – gyvoji donorystė
Gyvoji donorystė įvyksta, kai inkstų transplantacijos laukiančiam žmogui (recipientui) persodinamas gyvo žmogaus inkstas. Inksto donoru gali būti sutuoktinis arba giminystės ryšiu su recipientu susijęs giminaitis – mama, tėtis, sesuo, brolis, teta, dėdė. Šios operacijos reikalauja nuodugnaus pasiruošimo. Inksto išėmimo operacija atliekama tik tada, kai gydytojai yra įsitikinę, kad potencialaus donoro fizinė sveikata yra gera ir abu inkstai veikia puikiai.
Lietuvoje vidutiniškai fiksuojama po 8 gyvojo donoro operacijas per metus. Pasaulinės COVID-19 pandemijos metu 2020 m. jos Lietuvoje nebuvo atliekamos. Kitose Europos šalyse šių tipų persodinimai atliekami gerokai dažniau ir jų skaičius yra iki 10 kartų didesnis.
2021 m. atliktos 32 inkstų transplantacijos iš mirusio donoro, o tai – antrasis inksto persodinimas iš gyvojo donoro. 2020 m. Lietuvoje buvo atlikta 79 inkstų transplantacijos, iš kurių – 3 gyvojo organų donoro.
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos teigia, jog šiandien Lietuvoje daugiau nei 400 žmonių laukia organų donoro, jog gyventų sveikesnį ir produktyvesnį gyvenimą, ypatingai sunkią būklę turintiems žmonės, tai yra gyvybės ir mirties klausimas.
Organų donorystė suteikia gyvenimo viltį nepagydomai sergantiems pacientams. Donorystė ir transplantacija gali išgelbėti gyvybę, suteikti visavertį gyvenimą.
Pareikšti sutikimą po mirties transplantacijai paaukoti organus ir audinius gali kiekvienas pilnametystės sulaukęs asmuo. Tai padaryti galima užpildžius sutikimą internetu čia, visose gydymo įstaigose, „Eurovaistinės“ vaistinėse.
