VGN kasmet gimsta apie 3 500 naujagimių. Visi jie – unikalūs ir nepakartojami, kaip ir kiekvienos moters gimdymo istorija.
„Kiekviena gimdyvė papasakos savo atvejį. Viena bus labai laiminga ir patenkinta, o kitai kažkas nepatiks. Mes visi skirtingi, – pradėdama ekskursiją po gimdymo namus, sako šios įstaigos direktorė Kornelija Mačiulienė. – Štai todėl kolektyvą mokau kantrybės. Gimdanti moteris – labai emocionali. Mūsų pareiga – mokėti ją išklausyti, padėti jai, patarti. Privalome padaryti viską, kad iš čia ji išsineštų ne tik sveiką naujagimį, bet ir malonius prisiminimus.“
Tačiau būna visaip. Šiurpinančios istorijos keliauja iš lūpų į lūpas. Žiūrėk, ir šiurkščiu elgesiu, ir neetišku požiūriu į pacientę apkaltins ir apie gimdymus už pinigus papasakos. O štai pagyrimai dažnai taip ir lieka neišgirsti. Jei gimdymas – sėkmingas, vadinasi, gydytojas tik dirbo savo darbą?
Pasižvalgykime po ligoninę, pakalbinkime gydytojus ir patvirtinkime arba sugriaukime gimdymo stebuklą gaubiančius mitus.
Norinčioms pasikonsultuoti
Plastikiniai langai, apšiltintos sienos, suremontuoti koridoriai, palatos, įdiegta naujausia medicinos įranga – štai taip šiandien atrodo VGN. Tiesa, iki remonto pabaigos dar toli, tačiau jau dabar ši ligoninė nė iš tolo neprimena to niūraus pastato, koks jis buvo prieš gerą dešimtmetį.
Pirmiausia užsukime į Konsultacijų centrą. „Čia moterys gali ateiti siunčiamos savo gydytojo ginekologo, – teigia K. Mačiulienė. – Gali ateiti ir be jokio siuntimo. Tokia konsultacija yra mokama, kaip už antrinio lygio ambulatorinę akušerijos ir ginekologijos konsultaciją. Jos metu moteris apžiūrima, atliekami reikalingi tyrimai, klausomasi vaisiaus širdies tonų.“
Mūsų žvilgsnius ypač patraukė tai, kad kai kurias moteris į Konsultacijų centrą lydi vyrai. Tiek skyriaus vedėja, gydytoja akušerė ginekologė Elena Garšvienė, tiek kiti nėščiąsias konsultuojantys gydytojai būsimuosius tėvelius mielai kviečia pasiklausyti jų kūdikio širdies tonų, parodo mažylį per echoskopą.
Tiesa, čia moterys patiria ne tik malonių, bet ir nerimą keliančių akimirkų. Tačiau tam, kad apsaugotų moterį ir jos būsimą kūdikį, stacionare budi penkių gydytojų brigada. „Mūsų ligoninėje galioja tokia taisyklė: jei vienas gydytojas negali suteikti kvalifikuotos pagalbos, jis privalo kviestis labiau patyrusį gydytoją, kuris padėtų priimti reikiamą sprendimą, – pabrėžia K. Mačiulienė. – Dažnai gimdymo patologija būna sunkiai prognozuojama, ir tam, kad jos išvengtume, kai kurias priemones privalome taikyti labai anksti. Tik taip tiek moterį, tiek jos kūdikį galime apsaugoti nuo rimtų komplikacijų.“
Vyrai irgi alpsta
Iš Konsultacijų centro keliaujame į gimdyklą.
„Šiose patalpose moterys dažniausiai būna su savo vyrais – jie padeda sąrėmių metu, palaiko morališkai, kelia nuotaiką. Medikai tik atlieka savo darbą, – šypsosi direktorė. – Gimusį kūdikį stengiamės kuo greičiau dėti motinai ant krūtinės, taigi šiose patalpose moterys patiria ir didžiausius skausmus, ir didžiausią džiaugsmą.“
Anksčiau, tarybiniais metais, tokių patogumų nebuvo. „Giminės ne tik gimdyme dalyvauti negalėjo – negalėjo ir lankyti septynias paras po jo“, – prisimena K. Mačiulienė.
Šiuo metu gimdykloje būna tik moteris ir jos vyras bei medicinos personalas. Visose gimdyklose gimdoma po vieną. Anksčiau buvo viena gimdykla, stovėjo penki gimdymo stalai ir vienu metu gimdydavo 3–4 moterys.
„Mes labai džiaugiamės, kai gimdyme dalyvauja vaikučio tėtis. Tuomet jis mato, kaip vyksta gimdymas, kokie yra gydytojo ir akušerės veiksmai, tad būna mažiau skundų ar nesusipratimų, – sako pašnekovė. – Tiesa, negalime pasakyti, kad neturime rūpesčių dėl gimdyvių vyrų. Kai kurie iš jų nėra visiškai pasirengę gimdymui, todėl, nors ir demonstruoja stiprų vyriškumą, alpsta.“
Kartais vietoj vyro prie gimdyvės budi jos mama. Tiesa, gydytojai į tai žiūri atsargiai. „Mamos labai stengiasi padėti medikams, bet visai nepadeda gimdyvėms, – tvirtina direktorė. – Toks akivaizdus vadovavimas būsimajai močiutei, deja, dažniausiai baigiasi valerijono lašais ir jos išvedimu iš gimdyklos.“
Pageidavimų įvairovė
„Apie 60 proc. gimdyvių gimdyti atvyksta su sutuoktiniais. Kadangi jiems yra skirta viena gimdykla, jie gali atsinešti tuos daiktus, kurių pageidauja: muzikos aparatūrą, vandens, ledo, – vardija K. Mačiulienė. – Nepageidaujame nebent žvakių, degančių atvira liepsna, ir smilkalų, pasklindančių ne tik po gimdyklą, bet ir po visą Gimdymo skyrių.“
Tiesa, gimdyvių fantazija kartais būna itin laki, tad vien muzika gimdykloje neapsiribojama. „Netikėčiausias prašymas buvo gimdyti visiškoje tamsoje, – prisimena pašnekovė. – Naujagimį priėmėme visiškoje tamsoje. Vis dėlto niekaip negalėjome įsivaizduoti, kaip tamsoje galėtume apžiūrėti gimdymo takus, susiūti įplyšimus ir pan. Po ilgo įtikinėjimo gimdyvė sutiko, kad būtų uždegta lempa.“
Gimdymo namų gydytojai yra sulaukę ir tokio neįprasto prašymo, kad moteris gimdytų ne ant gimdymo stalo, o ant specialiai vyro padaryto suoliuko. „Žinoma, mes leidome, – šypsosi K. Mačiulienė. – Tačiau pati moteris nesutiko ant jo gimdyti. Tuo suoliuku ji vožė vyrui per galvą, tad reikėjo jį perkelti į kitą ligoninę, kad būtų susiūta galva.“
Kai reikia pagalbos
Iš gimdyklos keliaujame į Naujagimių skyrių. Čia prižiūrimi sergantys naujagimiai. „Naujagimių intensyvios pagalbos palatoje rūpinamasi pačiais gležniausiais, neišnešiotais ar gimusiais su rimtomis komplikacijomis kūdikiais, – sako direktorė. – Juos nuolat prižiūri kompetentingi medikai.“
„Per metus gimsta apie 900 sergančių naujagimių, o tai sudaro apie 27 proc. visų kūdikių, gimusių mūsų ligoninėje, – teigia Naujagimių skyriaus vedėja Silva Narbutienė. – Vyrauja įgimtos infekcijos, vaisiaus ir naujagimio hipoksija, įgimta hipotrofija, įgimtos anomalijos. Dažniausiai naujagimių sergamumui įtaką daro motinos ligos iki nėštumo ir jo metu, kartais neatsakingas požiūris į nėštumą, aplinkos veiksniai ir kt. Apie 2–3 proc. sergančių naujagimių iš mūsų ligoninės perkeliami į Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centrą.“
Nevisaverčiai naujagimiai gali gimti ir dėl moters vaikystėje ar paauglystėje persirgtų ligų, ir dėl mitybos. Jeigu būsimoji mama neužtikrina tinkamos mitybos, reikalingų maisto medžiagų negauna ir naujagimis.
„Gimus sergančiam naujagimiui, tėvams iš karto suteikiama informacija apie jo būklę, reikiamus tyrimus, gydymą, – sako S. Narbutienė. – Visą parą gydytojas neonatologas teikia informaciją apie naujagimio sveikatos pokyčius, atliekamas procedūras. Sergančius naujagimius tėvai gali lankyti visą parą. Slaugytojos moko tėvus, kaip reikia maitinti bei prižiūrėti sergantį naujagimį.“
Pasak jos, personalo darbas su tėvais – nelengvas, nes kiekvienas tėtis ir mama laukia tik sveiko naujagimio, tad labai sunkiai susitaiko su mintimi, kad mažylis turi sveikatos sutrikimų.
Su meile – vaikai
Jeigu gimdymas vyko be komplikacijų, o naujagimis gimė sveikas, jis kartu su mama keliauja į Akušerijos skyrių.
Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė ginekologė Elona Tvaronavičienė mus pakviečia apsilankyti neseniai suremontuotoje šeimyninėje palatoje – būtent šios yra populiariausios tarp gimdyvių. Čia įrengtas dušas, san. mazgas, yra šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, virdulys, pastatyti nauji baldai. „Šioje palatoje moteris gali būti viena su naujagimiu arba drauge su ja gali pasilikti ir sutuoktinis ar vienas iš gimdyvės namiškių, – sako gydytoja. – Tokių palatų turime net keturiolika, tačiau, atrodo, ir jų nepakanka.“
Už visą buvimą tokio tipo palatoje tenka sumokėti 200 litų. Jeigu drauge su moterimi nakvoja ir jos vyras – 250.
„Nemokamose palatose guldome moteris po dvi. Tiesa, jeigu yra laisvų vietų, jos gali gulėti ir po vieną, – pasakoja E. Tvaronavičienė. – Šiuo atveju sutuoktinis taip pat gali pasilikti nakčiai. Tuomet jo prašome susimokėti tik už savo lovą. Tiesa, šiuo metu tokių galimybių neturime – pastaraisiais metais labai padaugėjo gimdymų.“
Pasak pašnekovės, sveikintina, kai tėtis būna šalia, kai padeda mamai. Normalu, kad pirmomis vaikučio gyvenimo dienomis jauni tėvai kažko nežino, nemoka, bet kai jie stengiasi viską perprasti drauge, tai itin sustiprina šeimą, suteikia pasitikėjimo tiek savo jėgomis, tiek vienam kitu.
Tuo mus patikino ir laiminga jauna mama Loreta Visockienė. Moteris ramiai glaudė prie krūtinės savo pirmagimį Jorį. Mažylis godžiai rijo mamos pieną. Kažkur netoliese sukiojosi laimingas tėtis.
„Mums šiandien – jau šešios dienos, – džiaugėsi jauna mama. – Po cezario pjūvio sunku, bet vyras labai padeda. Nežinau, kaip be jo tvarkyčiausi. Kai pirmą kartą vaiką paliko nakčiai, kartu ir sauskelnes keitėme, ir užpakaliuką plovėme. Buvo baisu, bet drauge labai gera.“
Komandinis darbas
Už visos tos tvarkos, kurią matome ligoninėje, slypi ne kas kita kaip sunkus darbas.
„Mūsų sėkmės paslaptis – komanda. Kiekvienas turi puikiai išmanyti savo darbą, tuomet visi drauge pasieksime puikių rezultatų, – įsitikinusi K. Mačiulienė, VGN dirbanti jau daugiau nei 30 metų. – Taip jau yra: mes negalime sirgti, mums negali skaudėti galvos, mes negalime nė minutei prisėsti pailsėti...“
Gydytoja pabrėžia, kad šiuo metu mūsų visuomenėje vyrauja požiūris, menkinantis medikų darbą, leidžiantis rodyti jiems nepagarbą. Anot pašnekovės, akušeriu ginekologu gali būti tik morališkai ir fiziškai stiprus žmogus. „Kitas svarbus dalykas – bendravimo menas, – sako ji. – Patyręs gydytojas moka išklausyti, išsaugoti paslaptį, nutylėti. Tokiu specialistu pasitiki pacientės.“
Atsakingas požiūris
Lengvas nėštumas, sveikas vaikas – džiaugsmas ir tėvams, ir gydytojams. Deja, kartais būna ir kitaip. „Žinoma, tuomet skubama kaltinti gydytoją, – tvirtina K. Mačiulienė. – Vis dėlto dalį atsakomybės turėtų prisiimti būsimoji mama.“
Jos nuomone, porai dar prieš santuoką svarbu išsiaiškinti, kas ateityje gali kelti rūpesčių: ligos, paveldimumas, ydingi įpročiai. „Buvo atvejis, kai tuberkulioze serganti moteris tai slėpė nuo savo šeimos, – prisimena gydytoja. – Vėliau apsirgo ir jos vyras.“
Buvo, pasak K. Mačiulienės, ir taip, kad moteris nuo artimųjų slėpė, jog serga epilepsija. „Apie tai privalo žinoti artimieji, – tikina ji. – Būtina viską pasakyti ir savo gydytojui ginekologui. Nuo to priklauso ir vaiko sveikata.“
Kyšis ar padėka?
Kalbėdami šia tema, negalime aplenkti ir nemalonaus niuanso – būdų papirkti gydytoją ar bandymų jam atsidėkoti. „Mes kiekvienoje palatoje paskelbėme informaciją apie tai, kur kreiptis ir kiek mokėti į ligoninės kasą, jeigu norima individualios konkretaus gydytojo ar akušerės priežiūros“, – dėsto K. Mačiulienė.
Tokia paslauga kainuoja 695 litus, dėl jos sudaroma rašytinė sutartis.
„Apie kokius nors neoficialius būdus susitarti su konkrečiu gydytoju negali būti nė kalbos, – pabrėžia direktorė. – Pagalba gimdant privalo būti ir bus suteikta, nes mes dirbame savo darbą ir visada turime jį gerai atlikti. Todėl visada sakiau ir sakysiu savo kolegoms, kad, jeigu jūsų prašo individualios priežiūros, informuokite, kaip pacientė ją gali gauti legaliai. Jokių asmeniškų susitarimų negali būti. Kita vertus, nemanau, kad ta individuali priežiūra yra būtina. Visi mūsų ligoninės gydytojai yra kompetentingi ir puikiai atlieka savo darbą.“
Netektys ir laimėjimai
„Gydytojų klaidos pastebimos iš karto, tik apie gerus darbus retai kas kalba, – teigia ligoninės direktorė. – Suprantu, kad būna visko. Štai todėl kolektyvą mokau padėti vieni kitiems, suprasti, nekritikuoti. Dažnai kartoju, kad garsiai kalbėti galima tik apie savo klaidas, o iš kitų klaidų – tik mokytis. Man didžiausias komplimentas, kai kolegos sako: „Esate operacinėje, ir mums jau ramiau.“ Aš iki šiol prisimenu visas moteris, kurias išgelbėjome iš itin sunkių situacijų.“
O situacijų iš tiesų būna įvairių.
„Vienas sunkiausių atvejų per visą mano praktiką buvo moters gelbėjimas po nesėkmingo gimdymo namų sąlygomis, – prisimena K. Mačiulienė. – Tos moters gimdymą prižiūrėjo pribuvėja. Pas mus ji pateko labai nukraujavusi – vilties ją išgelbėti beveik nebuvo. Mes, laimei, apčiuopėme kai kurias gyvybines funkcijas, pradėjome ją gaivinti, operavome ir mums pavyko. Po kelių mėnesių ji pamatė televizijos reportažą ir suprato, kad kalbama apie jos gimdymą. Iš karto atėjo pas mane ir prašė papasakoti, kaip viskas vyko, nes nieko tuo metu neprisiminė.“
Jau daugiau nei 20 metų VGN nebuvo nė vieno gimdyvės mirties atvejo, perinatalinis mirtingumas čia taip pat mažas.
„Darome viską, kad išvengtume netekčių, – tvirtina pašnekovė. – Juk kiekviena mirtis – ne tik ligoninės, bet ir visos Lietuvos netektis.“