Apie tai laidoje „Delfi tema“ diskutavo Sveikatos apsaugos ministerijos Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Marius Čiurlionis, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Gali tekti laukti net 6 ar 8 mėnesius
Pasak N. Čiakienės, slauga yra itin svarbus aspektas pacientams, tačiau dėl jos kyla ir nemažai problemų. Visų pirma, trūksta informacijos, kaip ją gauti. Antra, neretai norint gauti slaugą tenka dar nemažai palaukti, kol ji iš tiesų tampa prieinama pacientui.
„Kai prireikia slaugos, dažnai tai nutinka labai staiga. Žmogus būna sveikas ir jį ištinka liga, sunki būklė, todėl pradeda reikėti nuolatinės slaugos. Matome, kad žmonės įpratę, jog tos paslaugos būtų teikiamos ligoninėse, tačiau reikia laukti eilėje. Jei reikia artimąjį slaugyti namuose, iškyla būsto pritaikymo klausimas, taip pat kaip su slauga suderinti kasdienį gyvenimą“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Dideliuose miestuose norint patekti į slaugos ligoninę gali tekti laukti net 6 ar 8 mėnesius. Net ir gavus galimybę artimąjį paguldyti į slaugos ligoninę, joje galima būti tik 4 mėnesius, nebent pacientui pritaikyta paliatyvi slauga.
O po 4 mėnesių artimiesiems tenka spręsti, kaip užtikrinti priežiūrą žmogui, kuris pats savimi pasirūpinti nebegali.
„Negalima sakyti, kad valstybė neteikia pagalbos, ji yra teikiama. Viena vertus pagalbą galima gauti susisiekus su socialiniais darbuotojais, per socialinės priežiūros skyrius. Kita vertus, dalis žmonių yra vienišų, kaip jiems pasirūpinti savimi, kad pas jį į namus kažkas ateitų, yra problema“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Vienai slaugytojai tenka prižiūrėti iki 60 pacientų
Dar viena problema, kylanti dėl dabartinės slaugos, yra personalo trūkumas ligoninėse. Slaugytojoms tenka susidurti su daug didesniu krūviu nei turėtų būti pagal ministerijos rekomendacijas.
„Mano žiniomis, naktį slaugos namuose vienai slaugytojai tenka prižiūrėti iki 60 ligonių. Tai tikrai nežmoniškas krūvis ir paslauga nebėra saugi. Kitas dalykas, šios paslaugos labai mažai apmokamos, todėl prisitraukti žmonių yra labai sunku. Ne tik valdiškose ligoninėse, bet ir privačiuose slaugos namuose eilėje tenka laukti 2 mėnesius. Vadinasi, resursų šitai paslaugai yra labai mažai“, – sakė N. Čiakienė.
Stengsis pakeisti 4 mėnesių taisyklę
M. Čiurlionio teigimu, slaugos pertvarkos reikėjo dėl to, kad paslaugų šiuo metu tikrai neužtenka. Pertvarkius visą sistemą slaugos ir globos paslaugos turėtų būti teikiamos koordinuotai kartu su Socialinių reikalų ministerija. Viena iš pertvarkos užduočių – išspręsti klausimą, ką daryti su pacientu po 4 mėnesių, praleistų ligoninėje.
„Tikėtina, kad po 4 mėnesių žmogui ir toliau reikia pagalbos. Turėtų būti sukurtas toks mechanizmas, kad žmogus, po aktyvaus gydymo ligoninėje, papultų į pereinamo laikotarpio priežiūrą, kur galėtume teikti jam daug daugiau paslaugų. Per tą laikotarpį turėtume indikuoti, ar tas žmogus gali savarankiškai keliauti namo. Galbūt jam užteks ambulatorinės slaugos namuose, o galbūt jam reikės platesnio spektro paslaugų, tada jam reikėtų keliauti į ilgalaikę priežiūrą, kur būtų teikiamos nuolatinės paslaugos.
Galbūt žmogus serga demencija ar Alzheimerio liga, tada atsiranda nauja paslauga, kai priežiūros reikia visą likusį gyvenimą. Taip pat ir su paliatyviais pacientais, kuriems slaugos reikės visą laiką. Tad tikslas yra identifikuoti po aktyvaus gydymo stacionare, nepaleisti žmogaus į gatvę, bet nustatyti poreikius ir parinkti reikalingiausią slaugos modelį“, – sakė M. Čiurlionis.
Šiuo metu, pasak M. Čiurlionio, vyksta didžiulė reforma dėl slaugos namuose. Prieš kelerius metus tokias paslaugas teikė vos kelios įstaigos, o dabar jų išaugo iki 167 visoje Lietuvoje. Tokios paslaugos pacientui yra nemokamos, bet jų nereikėtų supainioti su socialinėmis paslaugomis, kurių dalį apmoka pats žmogus.
„Slaugai namuose žmogus gali gauti paslaugas tiek iš slaugytojo, tiek iš slaugytojo padėjėjo, kineziterapeuto, dabar į komandą prisijungė ir ergoterapeutas“, – kalbėjo M. Čiurlionis.
Norint gauti slaugą namuose, pacientas turi kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisirašęs.
Visgi problemos, kad dėl slaugytojų trūkumo dar daugiau slaugos namuose suteikti bus tiesiog neįmanoma, ministerija neįžvelgia. Be to, pasak pašnekovo, vis mažiau slaugos studijas baigusių studentų renkasi darbą užsienyje.
Palatose gulės mažiau pacientų
Pradėjus slaugos ligoninių pertvarką, palatose pradėjo mažėti ir lovų pacientams.
Vos prieš kelias savaites dėl mažinamų lovų skaičiaus ligoninėse klausimus pradėjo kelti pacientų artimieji. Pasak jų, iš slaugos ligoninių buvo pradėtos išnešti lovos. Visgi ministerijos teigimu, tai planuota pertvarkos dalis.
Pasak M. Čiurlionio, to buvo imtasi norint užtikrinti kokybiškas paslaugas. Mat vienam pacientui palatoje reikalingi mažiausiai 7 kvadratiniai metrai.
„Šiuo metu važinėdami po Lietuvą randame tokių slaugos ligoninių, kur vienoje 14 kvadratinių metrų palatoje guli 5 pacientai. Mes negalime kalbėti apie jokią paslaugų kokybę ir orumą tokiomis sąlygomis.
Noriu pabrėžti, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesiima mažinti lovų, yra paskaičiuotas paslaugų vidurkis, priklausomai nuo savivaldybės, 3 lovos 100 tūkstančių gyventojų. Lovadienių įkainis yra padidintas. Šiais metais slaugai suplanuoti net 148 mln. eurų, per dvejus metus finansavimas slaugai padidėjo 60 mln. eurų“, – sakė M. Čiurlionis.
Įžvelgia galimas problemas
A. Gerliakienės teigimu, su dabartiniais resursais žadamų paslaugų namuose suteikti bus kone neįmanoma.
„Slaugytojų trūksta bet kurioje įstaigoje. Perkėlus slaugos paslaugas į namus, poreikis bus nepalyginamai didesnis. Tam nėra Lietuvoje tinkamo skaičiaus slaugytojų. Namai turi būti pritaikyti slaugai, turi būti atitinkama įranga. Dabar visas slaugos krūvis tyliai perkeliamas šeimai, artimiesiems ar dar kažkam“, – sakė A. Gerliakienė.
Medikų sąjūdžio vadovei kyla klausimų ir dėl paslaugų kokybės bei prieinamumo. Pasak jos, dėl šio projekto ministerijai buvo rašytos pastabos, tačiau jokio konkretaus atsakymo nebuvo.
„Sulaukėme labai aptakaus atsakymo, kad viskas yra kontroliuojama. Be to, nėra aiškaus finansavimo įvardinimo. Kalbama apie milijonus, bet kiek man teko kalbėti su paslaugas teikiančios gydymo įstaigos atstove, nėra pakankamo finansavimo“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
N. Čiakienė taip pat abejoja, kaip bus teikiama slauga namuose, kai slaugytojų trūkumas yra didžiulis.
„Taip pat labai svarbu, ką prašome spręsti ministerijos, tai perkėlimo klausimą. Kai žmogus išvyksta iš ligoninės, jis turi grįžti į namus ar slaugos ligoninę, todėl turi kreiptis į šeimos gydytoją. Tačiau čia jau yra problema, nes pas šeimos gydytoją per vieną dieną nepateksi. Tas perėjimas nėra sklandus, nes ir bazinės informacijos trūksta, trūksta resursų“, – sakė N. Čiakienė.
