Skiepijimo nuo COVID-19 procesui įgaunant pagreitį, žmonėms vis dažniau kyla klausimų dėl antikūnų. Atsiranda vis daugiau norinčiųjų pasitikrinti jų kiekį, susidariusį organizme po skiepo ar ligos. O gavus rezultatatus klausimų pasipila daugiau nei atsakymų – ar tam tikro skaičiaus antikūnų užtenka, kodėl kaimynas jų turi daugiau, ką daryti, jei jų išvis nėra?
Šia tema pakalbinome du gydytojus – VUL Santaros klinikų šeimos gydytoją Valerijų Morozovą ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoją onkoimunologą dr. Marių Striogą. Tiesa, jų pozicija vienu klausimu išsiskyrė. Štai V. Morozovas žmonių norą tikrintis antikūnus vertino skeptiškai ir sakė, kad dažniausiai tokie tyrimai neturi prasmės. Tuo metu dr. M. Striogos nuomone, kol kas tai vienintelis prieinamas, nors ir ne visiškai tikslus, antikūnų tyrimas, tad jį atlikti visai verta.
Skirtingos laboratorijos – skirtingi atsakymai
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nori atlikti antikūnų tyrimą, yra ta, kad sužinotų, ar išvis jų turi. O tada savo skaičių palygintų su artimųjų, bendradarbių ar kaimynų. Visgi, tai neteisinga praktika. Ypač – jei tyrimai atlikti skirtingose laboratorijose.
