Į vaistus paduodančio roboto-asistento įdiegimą investavusi 80 tūkst. eurų „Gintarinė vaistinė“ planuoja, kad perėmęs techninio darbo dalį robotas padės vaistininkams sutaupyti 54 darbo valandas per mėnesį, kurias jie skirs klientų konsultavimui, rašoma pranešime spaudai.
„Santaros klinikose ir šalia esančiame Nacionaliniame vėžio institute pacientų srautai yra milžiniški, vien ambulatoriškai čia per metus gydoma apie 1 mln. žmonių. Dirbdami čia aiškiai jaučiame, kiek daug laiko reikia skirti vaistų suradimui ir atnešimui. Pacientai nori ne tik pateikti receptus ir susimokėti, bet ir pasitarti, pasikonsultuoti“, – sako „Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.
Vaistinės robotizavimas palengvina darbo sąlygas vaistininkams ieškant vaistų. Informaciją, jog konkrečiai kasai reikalingas konkretus vaistas, robotas gauna tą pačią sekundę, kai veiklioji medžiaga įvedama į kompiuterį.
Pirmosios šalyje robotizuotos vaistinės vedėja Kristina Vaičaitienė teigia, kad daugiau nei 90 proc. į vaistinę atėjusių lankytojų klientų pageidauja ne tik įsigyti medikamentų, bet ir pasikonsultuoti.
„Naujasis robotas mums padeda kur kas daugiau bendrauti su lankytojais ir patarti jiems. Atėjus pacientui ir jam pateikus receptą arba pasakius vaisto pavadinimą, vaistininkui pakanka šią informaciją suvesti į kompiuterį, o robotas perduoda vaistą į vaistininko darbo vietą. Visą šį laiką, kol vyksta vaistų pristatymas, galime pagelbėti klientui spręsdami rūpimus sveikatos klausimus“, – sako K. Vaičaitienė.
Apskaičiuota, kad vienam pacientui paprašius 3 skirtingų vaistų, vaistininkas vien jų paieškai ir pristatymui įprastai sugaišta apie 120 sekundžių. Robotas šį darbą atlieka daugiau nei dvigubai sparčiau.
Vaistinės vedėja pasakojo, sužinojus, kad bus diegiamas robotas-asistentas, kolektyve buvo įvairių reakcijų. Vieni bijojo, kad bus sudėtinga jį valdyti, kiti apskritai abejojo šio roboto nauda. Dabar vaistininkai džiaugiasi šiuo pagalbininku.
„Daug kas išgirdę žodį „robotas“, pagalvoja apie besišypsantį humanoidą, galintį paspausti ranką lankytojams ar pakelti antakį. Šis aparatas – visiškai kitoks, tai beveidė robotizuota mašina, kuri sumažina techninio darbo krūvį vaistininkams. Dėl to mums tik naudingiau, nes jokie robotai negali pakeisti gyvo žmonių bendravimo – o šio roboto pagalba tuo bendravimu dabar pacientai gali mėgautis kur kas ilgiau nei anksčiau, – sakė vaistininkė K. Vaičaitienė.
– Mums, vaistininkams, roboto atsiradimas labai svarbus ir dėl psichologinio aspekto. Pacientui paprašius vaistų, iki šiol turėdavome atsukti klientui nugarą ir eiti ieškoti reikalingų medikamentų. Tai vienas nemaloniausių momentų tiek vaistininkams, tiek klientams – mes nusisukame nuo paciento, nebendraujame su juo, o kiti stovintys už aptarnaujamo kliento, toliau turi laukti savo eilės. Atsiradus robotui, vaistus jis randa ir atneša greičiau už žmogų, taip pat leidžia mums tuo metu atsisukus į klientus, toliau bendrauti su aptarnaujamu pacientu, patarti jam rūpimais sveikatos klausimais.”
Nemažai analogiškų sprendimų įdiegta Vokietijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Prancūzijos, Norvegijos, Švedijos, Graikijos, Italijos farmacijos rinkose, jų jau esama ir Lenkijoje.
Analogiški robotizuoti sprendimai skverbiasi ir į kitus segmentus, kadangi jie leidžia vis daugiau laiko skirti intelektiniam, kūrybiniam, o ne fiziniam ar mechaniniam darbui.
