aA
Seniai žinoma, kad daržovėse esantys nitratai kelia pavojų mūsų sveikatai. Tačiau pastaruoju metu atsiranda ir priešingų mokslinių nuostatų. Kuriomis tiesiomis tikėti?
Burokėliai
© DELFI

Kokie nitratų kiekiai kelia pavojų

Egzistuoja tyrimų, anot kurių, į žmogaus organizmą patekęs didelis nitratų kiekis sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, veikia daugelio hormonų aktyvumą. Netgi gali atsirasti klinikiniai apsinuodijimo požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, galvos skausmas ir kt. Teigiama, kad nitratų poveikis ypač pavojingas vaikams, kurie yra jautresni, be to, dėl nedidelio svorio jiems tenka daug didesnis nitratų kiekis. Taigi kuo pasitikėti?

Liofilizuotos gėrybės ir profesorius Pranas Viškelis
Liofilizuotos gėrybės ir profesorius Pranas Viškelis
© KJP nuotr.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas Viškelis linkęs pasitikėti Pasaulio sveikatos organizacija, kuri, apibendrinusi visus pasaulyje atliktus tyrimus, padarė išvadą kad 3,7 mg nitratų vienam kilogramui kūno svorio per parą neturi neigiamo poveikio sveikatai.

Kokie nitratų kiekiai būna mūsų valgomose daržovėse? 100 g svogūnų jų gali būti apie 50-70 mg viename kilograme produkto, pomidoruose – apie 100, šiltnaminiuose pomidoruose jau daugiau – apie 250, agurkuose – apie 100, šiltnaminiuose agurkuose – apie 300, kopūstuose, ypač ankstyvuosiuose, – apie 700-800, lapinėse daržovėse – iki 2000.

ES direktyvos nitratus normuoja tik špinatuose, lapinėse salotose ir kūdikių maiste. Anot mokslininko, 3,7 mg nitratų mūsų kūno kilogramui norma bei leistinos ribos salotinėse daržovėse nustatytos, viena vertus, atsižvelgiant į tai, kiek nitratų augalai kaupia, kita vertus, kiek vienos ar kitos daržovės žmogus per parą gali suvalgyti. Pavyzdžiui, kad pasiektume 3,7 mg ribą, salotų per parą reikėtų suvalgyti kibirą.

„Manau, nitratų žala pervertinama. Nesakau, kad jie naudingi, bet reikia turėti omeny, kad yra skirtingi nitratų šaltiniai. Vandenyje nitratų, gink Dieve, neturėtų būti. Ypač vandenyje esantys nitratai pavojingi mažiems vaikams. Mat dėl mažo svorio jie gali toleruoti labai nedidelį nitratų kiekį, be to, intensyviai augantis organizmas reaguoja į nitratus labai jautriai. Dėl jų poveikio hemoglobinas gali nepasisavinti deguonies, o kai organizmui jo trūksta, gali atsirasti vystymosi atsilikimas, silpniau vystosi kai kurie organai. Tačiau jei nitratai gaunami su daržovėmis ir vaisiais, taip baimintis nereikėtų. Reikia žinoti, kad 1 mg vitamino C neutralizuoja 6 mg nitratų. 100 g burokėlių turi apie 30-60 mg vitamino C, taigi apie 300 mg nitratų yra absoliučiai neutralizuojami, tarsi jų nebūtų. Todėl burokėliai nelaikomi nitratų požiūriu pavojinga daržove“, - pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, nedidelis nitratų kiekis netgi naudingas organizmui – ne veltui visi kraujagysles praplečiantys ir stimuliuojantys preparatai kokiu nors pavidalu turi nitratų. O kai praplečiamos kraujagyslės, pagerėja širdies darbas, o tuo pačiu raumenų aprūpinimas krauju ir maistingomis medžiagomis.

Nitratus neutralizuoja vitaminas C

Žinia, norint sumažinti nitratų kiekį daržovėse, jas galima pamirkyti vandenyje. P. Viškelis šį būdą vertina skeptiškai. Mat vandenyje ištirpsta ne tik nitratai, bet ir vitaminas C bei kitos naudingos medžiagos.

„Kalbant apie nitratų pavojų organizmui, reikia kalbėti apie santykį tarp vitamino C ir nitratų, o daržoves šis santykis išlieka tas pats, tik visko – taip pat ir naudingų medžiagų – bus mažiau. Beje, yra daug daržovių, kurios beveik nekaupia nitratų: morkos, griežčiai, kopūstai, agurkai, pomidorai. Kita vertus, reikia pažymėti, kad be nitratų neužauga jokie augalai, nes iš dirvos gaunamos maistinės medžiagos (azotas) reikalingos rūgščių-baltymų sintezei. Klausimas tik, kiek nitratų lieka nuėmus derlių. Net ir ekologiškai auginant daržoves nitratų jose yra ir net gali būti daugiau nei tręšiamose įprastu būdu. Norint, kad nitratų būtų mažiau, reikia galvoti, kada geriausia nuimti derlių. Pavyzdžiui, kai daržovė jau subręsta ir išauga, nitratų joje būna mažiau, kadangi visi augimo procesai sustojo. Taip pat nustatyta, kad salotų lapus skinant saulėtą dieną, nitratų juose mažiau nei nuskynus apniukusią. Mat kai šviečia saulė, fotosintezė vyksta daug greičiau ir sukaupti nitratai jai išnaudojami, o vitamino C kaip tik padaugėja. Pas mus vyksta tokie tyrimai – prieš salotų derliaus nuėmimą jos tris dienas pašvitinamos tam tikro bangos ilgio LED šviestukais. Nitratai greitai išnaudojami suaktyvėjusiai fotosintezei, jų sumažėja, vitamino C padaugėja“, - aiškino specialistas.

Jis teigė nėra girdėjęs, kad kažkas apsinuodijimo nitratais valgydamas daržoves. Pasak jo, pavojingiausias – šulinių vanduo, kai į jį nuo žemės paviršiaus subėga visi nitratai, nes vandenyje nėra juos neutralizuojančio vitamino C. Daugiau nitratų turinčių daržovių galbūt turėtų vengti tik nusilpusį imunitetą ir mažą hemoglobino kiekį kraujyje turintys, alergiški žmonės.

Kokiose daržovėse nitratų daugiausiai

Marius Baranauskas
Marius Baranauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto darbuotojo dr. Mariaus Baranausko, su maistu gaunami nitratai sportuojant padeda pagerinti fizinį darbingumą ir pasiekti geresnių sportinių rezultatų. Šiame kontekste, tarp intensyviai sportuojančių žmonių, pačiu vertingiausiu maisto produktu laikomi burokėliai, nes jų sudėtyje nitratų kiekis yra didžiausias.

Nitratai – tai azoto ir deguonies turintis junginys. Vidutinis JAV ir Europos gyventojų suvartojamas nitratų kiekis sudaro apie 60-120 mg per dieną. Apie 80 proc. gyventojų suvartojamo nitratų kiekio gaunama valgant šviežias daržoves. Taigi pagrindiniai nitratų šaltiniai yra šviežios daržovės, apdoroti mėsos gaminiai (kuriuose yra konservantų), geriamasis vanduo. Vienas didžiausių nitratų kiekių (2500 mg/1 kg) randamas burokėliuose. Apie 1000-2500 mg/1 kg nitratų yra ir pekino kopūstuose, salotinėse garbanotosiose trūkažolėse, poruose, petražolėse, kaliaropėse; visai mažai – 200-1000 mg/1kg – baltagūžiuose kopūstuose, krapuose, ridikuose, morkose, moliūguose.

„Dalis su maistu gaunamų nitratų yra sukoncentruojami seilėse, kur, vykstant specifinėms reakcijoms ir veikiant ant liežuvio susikaupusioms bakterijoms, jie paverčiami nitritais. Nurijus nitritus pastarieji skrandžio rūgštinėje terpėje verčiami į reaktyvius nitritų junginius, tarp kurių pasigamina ir azoto oksidas. Taigi su maistu gaunamų nitratų kiekis tiesiogiai siejasi su organizme pasigaminančio azoto oksido kiekiu. Organizme besigaminantis azoto oksidas plečia kraujagysles ir reguliuoja kraujo tėkmę į griaučių raumenis, gerina raumeninių ląstelių mitybą ir susidariusių šalutinių produktų pašalinimą iš jų, mažina deguonies sunaudojimą sportinės veiklos metu ir padeda lengviau įveikti ištvermę ugdančius sporto pratimus“, - aiškino sportininkų mitybos specialistas.

„Intensyviai sportuojantiems žmonėms didesnė azoto oksido gamyba sudaro galimybes pasiekti 2-15 proc. geresnių sportinių rezultatų, padeda lengviau įveikti fizinius krūvius didelio intensyvumo darbo zonoje, mažina nuovargį, skatina greitesnius atsigavimo procesus po sunkių treniruočių. Be to, azoto oksido nauda įžvelgiama ir tarp nesportuojančiojo segmento, nes galimai gerina imuninės sistemos veiklą ir mažina burnos, virškinamojo trakto ir odos infekcijų riziką, padeda sumažinti kraujospūdį, aterosklerozės riziką“, - teigė pašnekovas.

Kokie pavojai geriant per daug burokėlių sulčių

M. Baranausko teigimu, norint pagerinti sportinius rezultatus, rekomenduojama suvartoti apie 500 ml šviežiai spaustų burokėlių sulčių likus 3 valandoms iki sportinės veiklos. Taip pat prieš varžybas ar kitokią intensyvią sportinę veiklą rekomenduojama 3-5 dienas gerti burokėlių sultis.

Tiesa, pasaulyje ir Europos Sąjungoje nustatytas vieningas leidžiamas neigiamo poveikio sveikatai nesukeliantis nitratų paros kiekis (3,7 mg/kg kūno masės per dieną arba 60 kg sveriančiam žmogui saugu suvartoti iki 222 mg nitratų). Neviršijant rekomenduojamo kiekio, neigiamo poveikio organizmui nepasireiškia. Kartais geriant burokėlių sultis gali būti jaučiamas nedidelis diskomfortas virškinamajame trakte, gali pasikeisti šlapimo spalva į rožinę.

„Kita vertus, ypatingai didelio nitratų kiekio suvartojimas gali turėti ir toksinį poveikį bei sukelti metemoglobinemiją. Tai liga, kai kraujyje susidaro pernelyg daug neįprastos formos hemoglobino, kuris negali veiksmingai išnešioti deguonies po organizmą“, - taip pat pripažino mitybos specialistas.

Specialistų nuomonės dėl burokėlių sulčių išsiskiria

Ypač atsargiai pataria gerti burokėlių sultis fitoterapeutas prof. Juozas Ruolia. Pasak jo, burokėliai iš tiesų turi daug vertingų medžiagų, bet taip pat ir daug labai daug agresyvių medžiagų, o jos jungiasi su kitų daržovių ar vaisių sultyse esančiomis medžiagomis, sudaro naujus, kartais ir žalingus, junginius. Būtent todėl J. Ruolia visada pataria nemaišyti jokių sulčių, o gerti jas grynas.

Taip pat jis nepataria gerti iš karto didelio kiekio sulčių. Pasak jo, per valandą organizmo audiniai ir organai iš sulčių pasisavina tiek vitaminų ir fermentų, kiek jų yra viename gurkšnyje. Būtent taip ir reikėtų jas gerti – ne vienu prisėdimu, o po 1-3 gurkšnius (iki 50 ml) kas valandą.

Be to, burokėlių sulčių negalima gerti iš karto jas išspaudus. Burokėlių sultyse visą parą išsilaiko organizmui žalingi sieros junginiai, todėl tiek laiko jas reikia palaikyti atvirame inde.

„Žolinčių akademijos“ įkūrėja ir vadovė Danutė Kunčienė nelinkusi tikėti teiginiais apie burokėlių sulčių kenksmingumą. Pasak jos, burokėlių sultis užtenka atvirame inde palaikyti 2-3 valandas, tačiau ne dėl sieros junginių, o kad išgaruotų eteriniai aliejai, kurie kai kuriems žmonėms dirgina virškinimo traktą ir sukelia pykinimą.

D. Kunčienės teigimu, sulčių tūris vienam kartui neturėtų būti didesnis kaip 300 g. Mat būtent toks kiekis telpa į skrandį. Tiesa, sultis ji pataria ne gerti, o valgyti, kadangi jose esančios naudingos medžiagos pradedamos pasisavinti dar burnoje.

Dauguma dietologų sutinka, kad geriant sultis, daug lengviau gauti trūkstamų medžiagų, nes neretai suvalgyti tokį kiekį daržovių ar vaisių būna sudėtinga. Tai ypač aktualu, jei trūksta tam tikrų konkrečių medžiagų, esančių vaisiuose ar daržovėse. Tačiau lazda turi du galus – nesaikingai vartodami vieną produktą, galime sau ir pakenkti. Pavyzdžiui, jei žmogus be saiko gers burokėlių sultis, kad atsikratytų mažakraujystės, šios sultys sutirštins kraują, todėl gali kilti problemų dėl širdies-kraujagyslių sistemos ligų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kauniečius tyrė 14 metų: vieta, kur gyvenate, tikimybę mirti gali padidinti net 70 proc. (63)

Jei gyvenate toliau nei 300 m nuo parko ir jame nesilankote, turite beveik 70 proc. didesnę tikimybę...

Šaltuoju laikotarpiu traumų patyrė beveik 2 tūkst. žmonių

Šį šaltąjį sezoną – spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais – įvairias traumas –...

Nustatė: finansiniai sunkumai neigiamai veikia sveikatą

Amerikos mokslininkų tyrimas rodo, kad finansiniai sunkumai daro neigiamą poveikį sveikata i....

SAM medikus ragina atsisakyti popierinių receptų: kas bus, jei e. sveikata užstrigs? (5)

Diegiant vaistų suderinamumo sistemą, Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) ragina Lietuvos medikus...

SAM siūlo pritarti idėjai išplėsti ligoninių vaistinių funkcijas

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) parengė ir pateikė viešai derinti Vyriausybės išvadą,...

Top naujienos

Kaip pradėti savo verslą: pinigų gauti lengva, sunkiausia visai kas kita (54)

Panevėžietės atidaryta mažoji bendrija „ Laikas desertui“ veikia tik ketvirtą mėnesį,...

„Gladiatorių mokyklos“ įkūrėjai piešia apgulties scenarijų: bus prieita iki kruvinų susidūrimų (8)

Piečiau Romos esančiu Trisulti vienuolynu ūmai susidomėjo medijos. Tačiau ne dėl jame...

Pastebėjo tik akyliausi: Gintarės Gurevičiūtės suknelė „Žmonių“ apdovanojimų scenoje vos neiškrėtė pikto pokšto (60)

Net ir šou pasaulio vilkams stovėti scenoje, kuomet tave stebi šimtai tūkstančių žmonių, nėra...

Užkalnis: kvepėkite, kaip 90-ųjų Gariūnų verslininkas (62)

„Bogart by Jacques Bogart“. Žinoma, nieko blogo nėra turėti savo gyvenimo apraše Gariūnų...

Dukart išsiskyrusi Mia išdavė ilgai slėptą paslaptį: kiekviena diena buvo tragedija (368)

Skaudžiai meilės reikaluose nudegusi dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia prisipažino, kad po...

TV eteryje ištarta frazė Sovietų Sąjungoje sukėlė tikrą ažiotažą: gavau konkrečią užduotį (448)

1986 metų liepos 17 dieną viešbučio administratorė ir visuomeninės organizacijos „Sovietinis...

Kaip visiems laikams atsikratyti pajuodusių paakių (7)

Išties nemalonu be perstojo girdėti tą patį, kad ir su nuoširdžiu nerimu užduodamą, bet jau...

Staiga ėmė svaigti galva – būsena tęstis gali ir labai ilgai: gydytoja nurodo, kada ieškoti pagalbos labai dažnas negalavimas (22)

Staigiai pakilote nuo sofos ir apsvaigo galva ? Su tokiu jausmu tikriausiai yra susidūręs beveik...

Žmonių elgesyje įžvelgia pavojingą tendenciją: ji niekur nebuvo dingus (238)

„Kam turėtų atitekti mergaitė – naujiesiems tėvams ar broliui?“ Toks vienos televizijos...

Emigranto nusikaltimas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Švediją: nužudytą paauglę rado užklijuotomis lūpomis (117)

Darbą baigusi septyniolikmetė nusiuntė tėvui žinutę, kad grįžta namo, tačiau į juos taip ir...