Ligos eiga taip pat nieko gera nežada – žmogus gali būti paralyžiuotas, trinka jo intelektiniai gebėjimai, aptemsta sąmonė. Lietuvos tyrėjai kartu su Harvardo mokslininkais bandė patyrinėti, nuo ko priklauso vienokia ar kitokia ligos eiga, ir atrado vilties teikiančių dalykų.
Ar žmogus išgyvens po operacijos, priklauso nuo skydliaukės hormono?
Tiesa, egzistuoja ir gerybiniai smegenų augliai, kuriuos išoperavus žmogus sėkmingai gyvena toliau, tačiau jų šioje auglių grupėje – mažuma.
„Šiuo metu ieškoma vadinamųjų biomarkerių, žymenų, kurie padėtų numatyti ligos išeitis. Tai labai svarbu, nes tuomet galima pasakyti žmogui, ko jis gali tikėtis po operacijos. Su kitų ligų pacientais, pavyzdžiui, sergančiais lėtinėmis širdies ligomis, atlikti tyrimai rodo, kad jų ligos eigai ir išgyvenamumui labai svarbus skydliaukės hormonas trijodotironinas. Mat stresas ligos metu pakeičia skydliaukės hormonų balansą ir išsivysto žemos trijodotironino koncentracijos sindromas. Nustatyta, kad šį sindromą turintys ligoniai greičiau ir dažniau miršta.
Mes patyrinėjome šio hormono koncentraciją tarp smegenų auglius turinčių pacientų, palyginome jo koncentraciją prieš operaciją ir po jos. Hipotezė pasitvirtino – jei šio hormono koncentracija maža, ligonio būklė yra blogesnė. Žmogaus būklę mes vertinome pagal tam tikrą skalę – kiek jis pajėgus pats atlikti tam tikras funkcijas, kaip stipriai jį kamuoja depresija, kuri dažna smegenų auglio palydovė. Taigi žmonės, kurių kraujyje rasta mažai trijodotironino, po operacijos buvo labiau priklausomi nuo kitų, jie buvo liūdnesni, t. y. turėjo depresijos simptomų. Kita vertus, tai gera žinia, nes šią būklę galima gydyti skiriant žmonėms šį hormoną“, - aiškino pašnekovas.
Toliau bus tyrinėjama, kokie genetiniai veiksniai lemia, kad vieniems pacientams sutrinka trijodotironino gamyba, o kitiems – ne.
„Šiandien vis labiau artėjama prie personalizuotos medicinos, kai pagal žmogaus genetinius markerius bandomą nuspėti ligos eigą bei gydyti tikėtiną sutrikimą dar prieš jam atsirandant“, - svarstė A. Bunevičius.
Vis labiau pripažįstama psichologinės savijautos svarba gydymo sėkmei
„Kadangi auglys atsiranda smegenyse, o jos yra uždaroje kaukolėje, kurioje nėra vietos plėstis, auglys, augdamas ima spausti smegenis arba perauga į jas. Dėl to trinka įvairios funkcijos – žmogus gali būti paralyžiuotas, priblėsta sąmonė ir pan. Jei pavyksta pašalinti auglį, kol jis dar neįaugęs į smegenis, šios funkcijos atsistato. Priešingu atveju ką nors pakeisti yra sunku. Beje, pastaruoju metu daug tyrinėjama, kaip auglio keliami simptomai lemia žmogaus gyvenimo kokybę. Nagrinėjami ne tik objektyvūs dalykai, pavyzdžiui, žmogus nepaeina, bet taip pat aiškinamasi, kaip žmogus jaučiasi subjektyviai. Žmonės į ligos simptomus reaguoja skirtingai. Vieni prie savo apribotų pajėgumų prisitaiko, o kiti reaguoja labai skausmingai. Taip pat tyrinėjama, kaip žmogaus savijautą veikia jo asmenybė. Tai svarbu, nes žinant žmogaus asmenybės tipą galima nuspėti, kaip jis reaguos į tam tikrus sutrikimus ir iš anksto taikyti prevenciją (pavyzdžiui, psichoterapiją) ir pakeisti jo reakcijas. Tuomet galima tikėtis, kad operacijos rezultatai bus geresni“, - pasakojo A. Bunevičius.
Taigi šiandien sudėtingų ligų gydymas tampa komandinis ir vis didesnę įtaką komandoje įgauna psichinės sveikatos specialistai.
„Psichologinė būklė labai svarbi – ar žmogus kovoja pats, ar ne. Yra daug tyrimų su širdies ligomis sergančiais pacientais, kurie įrodo, kad žmonės, kuriems išsivysto depresija, gyvena trumpiau. Smegenų auglys – taip pat tik vienas ligos komponentas. Toliau turi dirbti psichologas. Mat didelis stresas dažnai išprovokuoja depresiją, o vėžio diagnozė – tikrai didžiulis stresas. Kita vertus, iki šiol nėra aišku, kodėl vieni žmonės puola į depresiją, o kiti – ne. Šiandien tai siejama su genetika“, - svarstė pašnekovas.