„(...) Mažai žmonių dalyvauja prevencinėse programose, nepaisant to, kad, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio prevencinei programai kasmet išleidžiama apie 2 mln. eurų, bet ji nėra efektyvi, kokybiška, jai trūksta esminių efektyvios programos elementų, tokių, kaip, pavyzdžiui, raštiškas kvietimas kiekvienai tikslinės populiacijos moteriai su nurodytu atvykimo laiku. Jį aišku, būtų galima keisti, bet vis tiek – nurodymo su vieta, laiku“, – LRT televizijai penktadienį sakė Vėžio instituto mokslo darbuotoja Rūta Petrauskaitė-Everatt.
Mokslininkės teigimu, Lietuvoje taip pat nėra prevencinių programų registro, kur būtų registruojami kaupiami duomenys, siunčiami pakartotiniai pakvietimai ar, jei žmogus neatvyko arba jeigu pastebėti sveikatos pakeitimai, žmogus vėl būtų iškviečiamas.
„Nevykdomas monitoringas, kokybės kontrolė – tos programos neefektyvios“, – teigia R. Petrauskaitė-Everatt.
Mokslininkė sako, kad Lietuvoje kol kas bene efektyviausiai veikia priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programa, tačiau dar daugelio lokalizacijų vėžio programų net nėra vykdoma.
Nors daugiau kaip 75 proc. vėžio atvejų nustatomi vyresniems nei 65 metų asmenims, prevenciškai kai kurioms tikslinėms grupėms pasitikrinti rekomenduojama daug anksčiau.
