SAM pavaldžių įstaigų pertvarka būtų baigta įgyvendinti iki 2020 m. sausio 1 d. Jos metu sumažėtų apie 170 pareigybių, t. y. 2018 m. yra 3110 darbuotojų, o 2020 m. jų būtų 2940.
Ministerija nurodo, kad šiuo metu kai kurių įstaigų vykdomos funkcijos ir veiklos nebeatitinka sveikatos sistemos prioritetų ir uždavinių.
Taip siekiama optimizuoti žmogiškuosius išteklius, atsisakyti besidubliuojančių funkcijų. Tikimasi, kad tai padės racionaliai naudoti valstybės lėšas.
Skaičiuojama, kad po pertvarkos dėl mažėjančio pareigybių skaičiaus ir tinkamo naudoti turto, bus sutaupyta apie 450 tūkst. eurų. Iš jų 300 tūkst. eurų bus skirti kaip SAM indėlis į pokyčių krepšelį 2020 metais.
2019 metų SAM biudžete yra suplanuotos lėšos pertvarkos procesui užtikrinti: atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais, kompensuoti už nepanaudotas atostogas, taip pat perkraustymo išlaidoms, informacinių sistemų suderinimui / tobulinimui bei kitiems įsipareigojimams vykdyti.
Pasak SAM kanclerės, likusi lėšų dalis bus panaudota SAM įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti siekiant išlaikyti ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Ką žadama keisti?
Siūloma integruoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) prie SAM įstaigas į bendrą teismo ekspertizės paslaugas teikiančių įstaigų sistemos ir perduoti Teisingumo ministerijai.
Su Finansų ministerija (FM) reorganizuoti jungiant Lošimų priežiūros tarnybą prie FM ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą į vieną priklausomybių sritis koordinuojančią ir prižiūrinčią valstybės įstaigą.
Planuojama likviduoti Valstybinį psichikos sveikatos centrą, o jo funkcijas priskirti ministerijos veiklos skyriui, atsakingam už psichikos sveikatos gerinimą.
Taip pat planuojama likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką.
Siekiant konsoliduoti ir optimizuoti donorystės koordinavimo funkcijas, planuojama atlikti Nacionalinio transplantacijos biuro ir VšĮ Nacionalinio kraujo centro organizacinį pertvarkymą.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras ir Higienos institutas būtų jungiami į vieną Lietuvos gyventojų sveikatos būklės rodiklių, visuomenės sveikatos netolygumų ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų, darbo aplinkos poveikį sveikatai vertinimą atliekančią, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijas ugdančią ir vertinančią įstaigą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras būtų prijungiamas prie užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę vykdančio Nacionalinės visuomenės sveikatos centro.
Taip pat sprendžiama dėl Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro veiklos ir jos vykdymo vietos pertvarkymo.
Ką apie tai mano įstaigų vadovai?
Ketvirtadienį SAM pavaldžių įstaigų atstovai buvo pakviesti į Seimo Sveikatos komiteto klausymus, kur buvo suteikiama teisė pasisakyti, ką mano apie galimą pertvarką.
Iš visų įstaigų Higienos instituto vadovas neprieštaravo jungimuisi ir teigė, kad tai būtų naudinga mokslinei veiklai. Taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovas sutiktų, kad prie jų įstaigos būtų jungiamos kitos, panašias veiklas vykdančios. Visi kiti teikė argumentus, kodėl įstaigų pertvarka naudos neatneštų, o būtų tik priešingai.
DELFI skaitytojams išsamiau pateikia vieną iš pavyzdžių, kurio metu įstaigos prieštarauja jungimuisi ir pateikia argumentus, kodėl to daryti nereikėtų.
Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vadovė Rasa Pekarskienė neneigia, kad visiems pertvarkos visuomet kelia nerimą, tačiau ne vien dėl to įstaigų, pasak jos, sujungti nereikėtų.
„Organų donorystės sritis yra labai specifinė ir jautri, nes kalbame apie žmonių gyvybę. Ir visoje šioje donorystės ir transplantacijos grandinėje susipina medicina ir visi mes, kurie dovanojame organus, – sako R. Pekarskienė. Nacionalinis transplantacijos biuras gyvuoja jau 23 metus.
– Biuras buvo įkurtas, nes buvo žiūrima į pažengusias šalis ir stebima tendencija, kai yra atskira institucija, organizuojanti visą donorystės procesą, „nuimanti“ nuo gydytojų darbą, efektas yra labai didelis. Taip yra daugelyje šalių Europos sąjungoje. <...> Europos komisijoje yra atskiros konsultacijos ir atskiri mokymai kraujo donorystei ir organų donorystei, todėl dėmesys yra skiriamas kaip atskiroms institucijoms.“
Biuro atstovė sako, kad per du dešimtmečius buvo išgrynintos įstaigos funkcijos ir jokių panašių nėra kitose, SAM pavaldžiose, įstaigose ir sako, kad biurokratizmo po pertvarkos jų atžvilgiu tik padidės.
„Sakoma, kad žmonės donorystės srityje turėtų būti labai edukuoti. Edukacijos programos taip pat labai skiriasi, tiek kraujo donorystėje, tiek organų donorystėje“, – nors įstaigas vienija tas pats žodis, tačiau funkcijos ir darbo principai labai skiriasi, sakė R. Pekarskienė.
– Reforma turėtų aktyvinti, gilinti veiklą, stiprinti funkcijas, nes mes kalbame apie žmonių gyvybes. Pernai viltis gyventi buvo suteikta 157 žmonėms.“
Nacionalinio kraujo centro laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Ignė Klangauskienė siūlė ne šią ir Nacionalinį transplantacijos biurą jungti, o organizacijas, kurios vykdo kraujo donorystės veiklas.
„Mūsų nuomone, tikrai būtų puikus modelis, jei būtų vienas centrinis organas, kuris koordinuotų visą kraujo donorystės veiklą ir visoje Lietuvoje veiktų padaliniai, kraujo bankai“, – siūlė I. Klangauskienė.
Sveikatos komiteto narys Algimantas Kirkutis pateikė pastebėjimą: kraujas irgi yra organas, todėl šių įstaigų sujungimas tarsi būtų logiškas.
„Daug kam atrodo, kad žodis „donorystė“ yra abejose įstaigose, tačiau veiklos visiškai skirtingos. Mes esame gamykla – mes gaminame komponentus iš surinkto kraujo. Kažkiek esame panašūs – skatinimas, viešinimas, tačiau tai vis tiek labai skirtingos veiklos“, – Seimo nariui atsakė I. Klangauskienė.
Nieko teigiamo planuojamame įstaigų pertvarkyme atstovės negalėjo pabrėžti.
„Jeigu mūsų situacija būtų panaši į Vakarų Europos, tačiau situacija yra priešinga. Mes nesame pasiviję ne ir su atskira institucija ir jei mes apjungsime (dvi įstaigas – DELFI), tai be abejonės veikla metams ar dviem sutriks ir mes turėsime daug neigiamų rezultatų“, – pastebėjimais dalijosi Sveikatos komiteto narys Antanas Matulas ir pritaria, kad šių institucijų veiklos labai skiriasi.
Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė Dalia Aleknienė, perdavė, kad medikų bendruomenė, išanalizavusi situaciją ir Europos Sąjungos rekomendacijas, taip pat nesutinka dėl planuojamos pertvarkos ir argumentavo sakydama, kad šios įstaigos efektyviau funkcionuoja, jei dirba atskirai.
VUL Santaros klinikų gydytojas chirurgas Vitalijus Sokolovas taip pat perdavė medikų poziciją, kad jie kategoriškai yra prieš įstaigų sujungimui, nes jos yra visiškai skirtingos ir šis sujungimas smarkiai gali sutrikdyti medikų darbą.
Oponentams pertvarka nesuvokiama
SAM sako, kad pertvarka reikalinga vejantis laiką. Sveikatos komiteto narys A. Matulas taip pat pritaria, kad kai ką reikėtų keisti dėl besikeičiančių aplinkybių, tačiau netoleruoja šiuo metu planuojamos pertvarkos veiksmų.
„Kai kurias įstaigas gal reikėtų apjungti, nes laikas daro savo dalykus. Bet tai, kad įstaigos apie pertvarką sužino iš žiniasklaidos arba iš komitetų posėdžių, kad jie bus jungiami ir kai kurių įstaigų jungimas su visiškai visiškai neatitinkančiomis funkcijomis yra nelogiškas, – DELFI sakė konservatorius.
– <...> Yra nelogiškų dalykų ir neaišku, kodėl tas daroma. Vėlgi – daroma žmonių, kurie nesuvokia, ką reikia daryti, nesitariama, fursuojama, skubinama. <...> Įstaigos nesuvokia, kas čia vyksta.
<...> Kai kurių tarnybų darbas sutriks. Noras jungti kraujo tarnybą su organų transplantacijos biuru. Pasaulyje yra tokių modelių, bet tos tarnybos kol kas nėra labai stiprios. Kraujo donorystės yra virš 100 žmonių etatų, organų donorystės – mažiau. Akivaizdu, kad organų transplantacijos problema bus antraeilė ir gali sutrikti organų paieška. Yra daug nerimo, dėl ko visa tai yra daroma. Kai kurias institucijas būtų galima apjungti.“
Komiteto klausymuose dar kategoriškiau kalbėjo konservatorė I. Degutienė.
„Kas sumąstė visą šią reformą, kurios finansinis efektas bendroje sumoje 450 tūkstančių? Tai, kaip sakė, arkliui banbonkė“, – I. Degutienė.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis atsakė, kad buvo sudaryta darbo grupė, o sumos rezultatas – pagal tai, koks pokytis bus dėl veiksmų, kuriuos siūlo SAM.
„Praėjus dviems-trims dešimtmečiams, jeigu mes nieko nenorime keisti... <...> Gyvename dinamiškame pasaulyje ir iš tikrųjų tai (įstaigos – DELFI) turėtų keistis. Nebūtinai sakau, kad tos įstaigos turėtų būti sujungtos“, – sakė A. Kubilienė.
„Jūs gal nuvažiuokite į Didžiąją Britaniją arba JAV, nuvažiuokite į Kongresą ir pasižiūrėkite, kaip yra sukurti baziniai dalykai prieš 200 metų, – atšovė I. Degutienė. – <...> Jeigu gali nekeisti, tai nekeisk, kas yra gera. Man viceministras taip ir neatsakė, kodėl tai yra daroma. <...> Pasiskaitykite elementarų vadybos vadovėlį. Man iš tiesų yra gėda, aš neturiu žodžių. <...> Negalima šitaip dirbti, „iš kepurės“ viską daryti.“
„Funkcijų niekas nenaikina, o kaip tik yra tikslas, kad tos funkcijos stiprinamos ir kad rezultatas, kurio tikimasi, būtų ženkliai didesnis negu yra dabar“, – tikslino viceministras A. Šešelgis.
Dalis teisės aktų Seimui bus pateikiami šį šeštadienį, kita dalis bus pateikiama pavasario Seimo sesijoje.
