Vien pirmadienį pranešta apie 897 naujus užsikrėtimus koronavirusu Lietuvoje ir dar 5 naujas mirtis. Tad jau nuo šeštadienio vidurnakčio planuojama Lietuvoje ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiui įvesti visuotinį karantiną. Apie tai pirmadienį pranešė Premjeras Saulius Skvernelis.
Naujausiomis žiniomis apie koronaviruso paplitimą ir situacijos valdymą Lietuvoje bei galimą karantiną pirmadienį spaudos konferencijoje pasidalijo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Linas Svetikas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės atstovas gydytojas Darius Varaškevičius.
Kaip pavyzdį paminėjo Raseinius
A. Verygos teigimu, COVID-19 valdymo komitete dėl karantino buvo labai ilgai ir sudėtinga diskusija.
Ministras paaiškino, kodėl buvo nuspręsta įvesti visuotinį karantiną visoje šalyje: „Buvo apsispręsta siūlyti rytoj Vyriausybei dėl nacionalinio karantino skelbimo. Buvo diskutuota ar reikėtų išskirti savivaldybes, kurios iki šiol turi mažesnius rodiklius.
Bet šiandienos diskusija linksta į tai, kad tai turėtų būti nacionalinis karantinas. Nes tai yra susiję ne tik su priemonių įvedimu, bet ir su galimybe pasitelkti ir gydymo įstaigas, papildomai mobilizuoti reikiamus pajėgumus pacientų gydymui. Ir karantino režimo paskelbimas leidžia užtikrinti papildomas garantijas medikams, kurie dirba karantino sąlygomis“.
Anot A. Verygos, teritoriniai karantinai, deja, bet norimo rezultato nedavė.
„Tie teritoriniai karantinai duoda ribotus rezultatus, nepavyksta situacijos pilnai stabilizuoti. Lokalus karantinas pasiteisina, kai tokių savivaldybių nedaug. O kai daug savivaldybių jau panyra į lokalų karantiną, tai jie praranda prasmę“, - apie sprendimą siūlyti Vyriausybei įvesti nacionalinį karantiną sakė ministras.
Dėl Kalėdų dar neaišku
A. Veryga kol kas nenorėjo prognozuoti, kokių priemonių gali tekti imtis per Kalėdas.
„Sunku pasakyti, viskas priklausys nuo to, kaip bus elgiamasi artimiausias tris savaites. Jei situacija pradės gerėti ir sveikatos sistema galės atsikvėpti, tai gal ir neprireiks tokių priemonių kaip per Velykas. Bet apskritai, tokios teorinės galimybės atmesti nereikėtų. O dėl Kalėdų reikėtų dar priminti žmonėms, kad kitais būdais galima dovanomis pasirūpinti“, – sakė A. Veryga užsimindamas apie prekybą internetu, nesibūriuojant prekybos centruose.
„Prekybos centruose grūstis nebus įmanomos, jau šiuo metu turi būti ten ribojami ateinančių lankytojų srautai“, – priminė A. Veryga.
Ministras teigė, kad karantino metu odontologijos paslaugos nebūtų stabdomos.
Karantino tikslas yra vienas
Ministras teigė, kad visų pasiūlymų tikslas yra vienas – stabdyti visus įmanomus nebūtinus socialinius kontaktus.
„Diskusija buvo labai sudėtinga. Bet linkstama link to, kad taikyti tas praktikas, kurios kitose šalyse jau pasiteisino“, – teigė A. Veryga.
A. Veryga siūlė stabdyti visus nebūtinus socialinius kontaktus.
Ministras pateikė ir vieną konkretų pavyzdį Lietuvoje – Raseinių rajoną.
„Sergamumas viršijęs 1 100 dabar yra virš 300, jis sumažėjęs gerus tris kartus. Per tą laiką, kol veikė karantinas, situaciją buvo įmanoma stabilizuoti. Tai bus bandoma daryti ir nacionaliniu mastu, tikintis, kad jų reikės mažesnį laiką laikytis“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministras.
Kartu ministras paragino visus dėvėti kaukes visur, kur tik galima dėvėti, nekalbant apie tai, kad jas reikia dėvėti ten, kur privaloma.
„Net ir kur tokios prievolės nėra, bet susitinkame su asmeninimis, su kuriais nuolat nebendraujame, nepatingėkime, jeigu kyla klausimų – užsidėti ar ne, tikrai geriau jas užsidėti ir ligos plitimą pristabdyti.
Taip pat turėtume pagalvoti, kaip organizuosime savo gyvenimą, kad išvengtume socialinių kontaktų, (asmeninių, – aut. past.) švenčių. Tai pakankamai aiški žinutė, kurie jas planavo per artimiausias 3 savaites. Jas reikėtų atšaukti ar atidėti. Kaip elgsimės, nuo to ir priklausys, kokio ilgio karantiną mes turėsime, kiek jis bus pratęsiamas“, - teigė ministras.
Planinių gydymo paslaugų nestabdys
Ministras A. Veryga spaudos konferencijoje teigė, kad planinės paslaugos gydymo įstaigose visuotinio karantino metu nebus stabdomos.
„Ne, gydymo įstaigos negalės užsidaryti, neplanuojama jų uždaryti. Stengsimės išsaugoti kiekvieną įmanomą išteklių, kad pacientai turėtų kiek galima didesnę galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl to, kad jos ir šiaip dėl plečiamo kovidinių lovų skaičiaus ir taip bus riboti. Tai dirbtinai pačių įstaigos nebus stabdomos., kol bus įmanoma, jos pagalbą teiks“, – teigė ministras.
A. Veryga pažadėjo, kad karantino metu odontologijos paslaugos nebūtų stabdomos.
Plės karštosios linijos pajėgumus
Karštajai koronaviruso linijai nepajėgiant atsiliepti į visus skambučius ruošiamasi plėsti jos pajėgumus pasitelkiant karius, taip pat iki 35 bus plečiamas mobiliųjų punktų skaičius, žadėjo A. Veryga.
„Kovo mėnesį per pirmąjį karantiną mes turėjome 10 tokių mobilių punktų, šiuo metu turime 29 ir planuojama, kad iki lapkričio 6 dienos turėsime 35 mobiliuosius punktus“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, svarbu tolygiai plėsti tiek Karštosios linijos, tiek mobiliųjų punktų pajėgumus, kad žmonės galėtų ne tik prisiskambinti, bet ir būtų užregistruojami.
A. Veryga teigė kreipęsis į Krašto apsaugos ministeriją su prašymu, kad Karštajai linijai į pagalbą ateitų kariai.
„Pirmasis mūsų prašymas buvo pasitelkti karo medicinos tarnyboje tarnaujančius karius, šiandien paprašėme deleguoti, jeigu įmanoma, ir ne tiek specifiškai, kad žmones būtų galima apmokyti ir paruošti tam tikrų paprastų veiksmų, tiesiog atsiliepti, kai kuriuos dalykus paaiškinti tiems, kurie skambina į Karštąją liniją“, – sakė ministras.
Svarstoma, kad jeigu kariuomenė negalės padėti Karštosios linijos darbuotojams, Vyriausybė skirs papildomas lėšas papildomų žmonių įdarbinimui.
Pasak A. Verygos, taip pat jau yra paruošti techniniai sprendimai dėl galimybės tyrimams registruotis internetu, svarstoma, kad pirmenybę taip registruotis galėtų turėti COVID-19 būdingus simptomus jaučiantys asmenys.
Karštosios linijos atstovai yra sakę, jog paskutiniu metu atsiliepiama į 10-12 tūkst. skambučių per dieną.
Kreipėsi į medikus
Taip pat A. Veryga kreipėsi į medikus, paraginęs juos susitelkti.
„Nebus lengvos artimiausios kelios savaitės: neeilinėje situacijoje reikės ir neeilinių sprendimų. Darbo principai, prie kurių buvome pripratę, profesijos, prie kurių buvo pripratę, skyriai, kuriuose buvo įprasta dirbti ir darbo organizavimo tvarkos keisis. Taigi, noriu paprašyti sąmoningumo, tolerancijos, kantrybės“, – ragino ministras.
Kartu A. Veryga sakė, kad gavo patikinimą iš Finansų ministerijos, kad ir šio karantino metu bus garantuotos papildomos priemokos medikams, dirbantiems su COVID-19 liga sergančiais pacientais.
Per dieną paguldo dešimtimis naujų pacientų
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas, gydytojas Linas Svetikas spaudos konferencijoje sakė, jog atvyksta itin sunkios būklės pacientai.
„Ramybės periodu buvo kažkur nusistovėjęs skaičius apie 20–30 pacientų per parą. Dabar sulaukiame virš 40 kiekvieną dieną. (…) Pacientai atvykstantys gerokai skiriasi nuo to, ką mes matėme pirmosios bangos metu – kai daugiau buvo nerimo ir sergančių lengvesniais susirgimais. Tai dabar kiekvieną dieną į Priėmimo skyrių atvyksta sunkiai sergantys, buvo nerimas prieš ilgąjį savaitgalį – ar mes turėsime vietos visiems besikreipiantiems, kuriems reikėtų stacionarinio gydymo. Per dieną guldome dešimtimis pacientų“, – kalbėjo L. Svetikas.
Gydytojas teigė, kad kai kuriems pacientams iš karto reikalingas reanimacinis gydymas.
„Prieš savaitę gerą jauna moteris tiesiai iš mūsų priėmimo skyriaus buvo paguldyta į reanimacijos ir intensyvios skyrių, sunkios būklės. Ši infekcija gali paliesti kiekvieną ir kiekvienas gali sirgti sunkiai“, – spaudos konferencijoje nuotoliniu būdu sakė L. Svetikas.
Medikas paragino negalvoti, kad ši infekcija pavojinga tik sergantiems lėtinėmis ligomis.
„Neramina tai, kas vyks ateityje. (…) Tikriausiai visiems tampa aišku, kad ne lovų skaičius viską lems, o kas tuos pacientus prižiūrės. Nes lova ministerija gali nupirkti ir atvežti kad ir rytoj. Bet rasti tinkamų medikų, tikrai tokių problemų per dieną niekas neišspręs. Galbūt visuomenei susidaro įspūdis, kad planinės paslaugos kitomis ligomis sergantiems pacientams neteikiamos. Tai nėra tiesa – Santaros klinikos dirba pilnu pajėgumu“, – kalbėjo gydytojas L. Svetikas.
Medikų kasdienybė sudėtinga
LSMU Kauno ligoninės atstovas, gydytojas Darius Varaškevičius spaudos konferencijoje papasakojo, kaip atrodo darbo ligoninėje kasdienybė.
„Kasdienybė mūsų tęsiasi nuo šių metų vasario mėnesio, kada buvo pirmoji banga. Aišku, antroji banga, kaip ir buvo prognozuojama, atėjo didesnėmis apimtimis. (…) Ženklių ligonių ženkliai padaugėja, daugeliui reikia deguonies terapijos. (…) Ta kasdienybė mūsų pakankamai sudėtinga, nes pacientų daugėja“, - sakė jis.
2 proc. atvejų – įvežtiniai
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė spaudos konferencijoje palygino rugsėjo ir spalio duomenis.
„Kalbant apie tuos pačius nemėgstamus skaičius – spalio mėnesį buvo registruota beveik 11 tūkst. infekcijos atvejų. Lyginant su rugsėjo mėnesiu, tai tada nebuvo užfiksuota net 2 tūkst. susirgimo atvejų. Jei žiūrėsime ankstesnius mėnesius – tokių rekordinių skaičių nebuvo registruota. Jei iš visų susirgusių atvejų apie 2 procentus yra įvežtiniai – per rugsėjo ir spalio mėnesį. O prisiminus pirmą bangą – daugiausiai buvo įvežtinių atvejų. O dabartiniu metu mes turime jau savo paplitusį virusą“, – sakė D. Razmuvienė.
Per spalio mėnesį buvo registruoti 69 nuo koronaviruso mirę asmenys. Jų amžiaus vidurkis – 85 metai, rugsėjį mirė 18 asmenų, vidutinis jų amžiaus gerokai vyresnis.
Simptomai pasireiškė tik 40 proc.
Anot epidemiologės, šio ryto duomenimis, ligoninėse dėl COVID-19 gydoma 613 asmenų. Iš jų – 51 guli reanimacijoje. 26 susirgusiems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, o deguonies kaukės reikalingos 286 ligoniams.
Šiuo metu daugumą naujų atvejų sudaro žmonės, užsikrėtę nuo asmenų, kuriems jau patvirtintas koronvirusas. Asmenų, kurie nežino, nuo ko užsikrėtė, yra tik 17 proc.
Iš tų, kuriems pasireiškė koronaviruso simptomai, registruota 40 proc. Likusiems infekcija pasireiškė be simptomų.
Dauguma medikų susirgo pastaruoju metu
D. Razmuvienės teigimu, daugiausia dėmesio epidemiologai šiuo metu kreipia į gydymo įstaigas. Taip pat didelį nerimą epidmiologams kelia COVID-19 židinys Klaipėdos globos įstaigoje „Klaipėdos viltis“, kur pirmadienį registruoti 22 nauji koronaviruso atvejai. Iš viso šioje įstaigoje registruoti 56 atvejai. Dauguma susirgusiųjų – gyventojai.
Slaugos ir globos įstaigos yra ta vieta, kur dažniausiai registruojami protrūkiai. Taip pat nerimą kelia koronaviruso protrūkiai gydymo įstaigose. Vien per sekmadienį tokių protrūkių registruota dešimtyje šalies gydymo įstaigų.
Beveik 30 protrūkių nuo pandemijos pradžios registruota globos įstaigose ir panašiai tiek pat slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigose.
Pasak D. Razmuvienės, nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga sirgo jau daugiau nei 1 500 medikų, iš jų 1132 susirgę medikai registruoti rugsėjį–spalį.
„Jeigu žiūrėti per šį laikotarpį susirgę medikai sudaro daugiau negu 70 proc. Dabar vis dar serga beveik 1000 medikų - ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai“, – patikslino D. Razmuvienė.
Serga beveik tūkstantis medikų
COVID-19 šiuo metu Lietuvoje serga beveik tūkstantis medikų.
„Dabar vis dar serga beveik tūkstantis medikų – ne tik gydytojų, bet ir slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Pasak jos, nuo pandemijos pradžios daugiausiai medikų susirgimų buvo registruota šį rudenį: iš daugiau kaip pusantro tūkstančio medikų, kurie nuo kovo pradžios buvo užsikrėtę koronavirusu, 1132 juo užsikrėtė laikotarpiu nuo rugsėjo iki lapkričio pradžios.
„Per šį laikotarpį susirgusieji medikai sudaro daugiau negu 70 procentų“, – sakė D. Razmuvienė.
Gripas niekur nedingo
A. Veryga priminė, kad gripas niekur nedingo, jis tik buvo nustumtas į paraštes.
„O šiaip, ši tema nublanko. Dabar dauguma kalba ir klausia apie koronavirusą, bet gripas niekur neišnyko. Net ir vasarą būna sergančiųjų gripu, tik tiek, kad kol nėra tai gripo epidemija, pandemija, tai tie skaičiai nėra dideli“, - sakė jis.
D. Razmuvienė taip pat aptarė situaciją dėl sergamumo gripu.
„Tikrai registruojame kiekvieną savaitę, pirmadieniais. Sergančiųjų skaičiai šį sezoną kiekvieną savaitę yra registruojama tik iki dešimties naujų atvejų. Tai tikrai lyginant rodiklį su tuo pačiu laiku pernai, jis dabar siekia apie 30 sergančiųjų, kai pernai jis buvo arti 50šis rodiklis. Taip kad hospitalizuotų asmenų dėl gripo susirgimų komplikacijų dar nėra nei vieno visoje Lietuvoje. Ir kaip teigia kitos šalys, Australijoje šį gripo sezoną sergančiųjų skaičius buvo neįtikėtinai žemas“, –kalbėjo NVSC atstovė.
Dauguma sergančiųjų – Kauno apskrityje
NVSC pranešė, kad iš 897 per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintų koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų 328 iš jų registruoti Kauno, 296 Vilniaus, 99 Klaipėdos, 42 Marijampolės, 39 Alytaus, 33 Panevėžio, 30 Šiaulių. Dar 15 atvejų registruota Tauragės, 13 Telšių apskrityse ir 2 Utenos apskrityse.
Iš šių atvejų didžioji dauguma registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas. Tuo metu, atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, registruoti 152. Tačiau šie skaičiai dar tikslinti, nes ne visų atvejų epidemiologiniai tyrimai šiuo metu baigti.
Praėjusią parą atvejai fiksuoti protrūkiuose
Vilniaus apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Naujininkų padalinyje, Santaros klinikose, Širvintų rajono savivaldybėje, įmonėse „Lietuvos geležinkeliai“, Švenčių rajone veikiančiame „Alių durpyne“, „DHL Lietuva“, įmonėje „Grigeo“.
Taip pat Vilniaus apskrityje registruoti koronaviruso atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais sporto arenoje „Sportima“, šokių studijoje „Vuelta“. Be to, registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Vilniaus rajono Mickūnų gimnazijoje, Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijoje, Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje, Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje, Vilniaus rajono Kyviškių pagrindinėje mokykloje. Taip pat registruoti COVID-19 atvejai, susiję su šeimos šventėmis.
Kauno apskrityje praėjusią parą registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Kauno klinikose, LSMU Kauno ligoninėje, Kauno Socialinės globos centre „Vija“, Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate, Lietuvos kariuomenėje, Pravieniškių pataisos namuose. Taip pat registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais „Regitros“ Kauno filiale, įmonėse „Kauno grūdai“, „Kauno autobusai“, „Adampolis“ Kauno filiale, „Fitnie Academy“, „Rio arena“.
Be to, toliau registruojami atvejai, susiję su protrūkiais ugdymo įstaigose: Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjuje, Kauno Aleksoto lopšelyje-darželyje, Kauno lopšelyje-darželyje „Šnekutis“, Kauno „Šiaurės“ licėjuje, Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazijoje, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete.
Klaipėdos apskrityje praėjusią parą registruoti 22 koronavirusinės infekcijos atvejai, susiję su protrūkiu Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Klaipėdos viltis“. Visi asmenys yra šių namų gyventojai. Iš viso šiuo metu su protrūkiu siejami 56 COVID-19 atvejai.
Taip pat Klaipėdos apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje, Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje, Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijoje, Klaipėdos Sendvario progimnazijoje, Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Aitvarėlis“. Be to, registruoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiais įmonėse „Balticum TV“, „VIADA“, „Home Group“, „Gridins Group“.
Marijampolės apskrityje praėjusią parą fiksuoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiais Marijampolės socialiniame pagalbos centre, Kalvarijos rajono savivaldybėje, įmonėse „Marijampolės šilumos tinklai“, „Vernitas“.
Alytaus apskrityje registruoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiais Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, Varėnos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, Alytuje veikiančioje siuvimo įmonėje „Haltex“, įmonėje „Iris“.
Panevėžio apskrityje praėjusią parą registruoti COVID-19 atvejai, susiję su protrūkiais Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, Panevėžio miesto savivaldybėje, įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ Panevėžio padalinyje, įmonėje „PKC Group Lithuania“. Taip pat registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiu Pasvalio Ustukių malūne bei atvejai, siejami su spalio 24 d. Panevėžio bendruomenių rūmuose vykusiu renginiu.
Šiaulių apskrityje pirmadienį registruoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiais Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje, Šiaulių Didžvario gimnazijoje, „Sodros“ skyriuje Radviliškyje, Šiauliuose veikiančioje įmonėje „Elga“.
Pastarąją parą Tauragės apskrityje registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Jurbarko bei Šilalės ligoninėse.
Telšių apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Plungės ligoninėje, Plungės rajono policijos komisariate, įmonėje „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose bei infekcijos atvejai, susiję su Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros centro mišriu choru „Draugystė“.
Utenos apskrityje registruotas infekcijos atvejis, siejamas su protrūkiu Molėtų rajono savivaldybėje.
Lietuvoje – dar 5 mirties nuo koronaviruso atvejai
NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 5 mirties nuo koronaviruso atvejus. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 175 gyvybes.
Pirmasis mirties atvejis registruotas Klaipėdos apskrityje. Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 19 d.
Antrasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Asmuo priklausė 60–69 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 27 d.
Trečiasis mirties atvejis registruotas Tauragės apskrityje. Asmuo priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 28 d.
Ketvirtasis mirties atvejis registruotas Klaipėdos apskrityje. Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 19 d.
Penktasis mirties atvejis registruotas Klaipėdos apskrityje. Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 30 d.
Taip pat pastarąją parą Šiaulių apskrityje registruotas mirties atvejis, kai užsikrėtusysis koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.
