Apie tai, kokie pokyčiai mūsų lauks dėl sparčiai prastėjančios sergamumo COVID-19 liga situacijos Lietuvoje, ketvirtadienį spaudos konferencijoje pasakojo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Ministras spaudos konferenciją pradėjo sakydamas, kad gerų naujienų šiuo metu nebus.
„Turime būti nusiteikę, kad, kol pradės veikti tam tikros priimtos priemonės ir jų bus laikomasi, tik tokiu atveju galime tikėtis atvejų skaičiaus mažėjimo“, – apie trečiadienį priimtas naujas pandemijos valdymo priemones sakė A. Veryga.
COVID-19 gydyti skirtos lovos greitai užsipildys
Ministro paklausus, ar gali nutikti taip, kad kai kurios planinės paslaugos bus stabdomos, A. Veryga patikino, kad dirbtinio planinių paslaugų stabdymo neplanuojama, tačiau yra keletas aspektų.
„Yra gydymo įstaigų, kur virusas išplinta ir tenka izoliuoti nemažą dalį personalo, tai natūralu, kad paslaugų teikimas sustoja. Tai gali sukelti rimtų iššūkiu net ir norint pasirūpinti ten esančiais gyventojais, kaip stebėjome kai kuriose savivaldybėse. Kur gali iškilti situacijos, kad planinių paslaugų bus fiziškai neįmanoma tiek pat suteikti, tai tose įstaigose, kurios turės išplėsti COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių kitų skyrių sąskaita. Tai reiškia, kad tame skyriuje ar padalinyje, ten tos planinės paslaugos tos srities nebebus teikiamos“, – sakė SAM vadovas.
Be to, pasak ministro, COVID-19 gydyti skirtos lovos jau „gana greitai užpildomos.“
„Jos tikrai greitai užsipildys ir, manau, nereikės laukti kelių savaičių. Bet bendrai, jei kalbėtume apie lovų skaičių, turime apie 17,5 lovų, šiuo metu užimta apie 10,5 lovų“, – vardijo A. Veryga.
Tačiau, pasak A. Verygos, sistema kol kas nėra itin perkrauta.
Be finansavimo gydymo įstaigos neliks
Gydymo įstaigos šiuo metu baiminasi, kad plečiant koronaviruso lovų skaičių, negaus iš ministerijos vienos dvyliktosios finansavimo.
„Tais atvejais, kai gydymo įstaigos teiks paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams, persiorganziuos savo veiklą, tai tikrai nenukentės – gali likti ramios“, – nuramino A. Veryga, pažadėjęs, kad gydymo įstaigų į finansinį pavojų neįstums, bet taip pat pridūrė, kad įstaigoms nereikėtų žiūrėti į planines paslaugas pro pirštus ir manyti, kad atšaukus visas planines paslaugas, net jei to padaryti nėra būtina, vis tiek gaus ministerijos finansavimą.
Skelbiant karantiną vertinamas ne tik sergamumas
Spaudos konferencijoje buvo paklausta, kodėl karantinas neskelbiamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nors juose taip pat daug susirgimų. Pasak A. Verygos, taip yra dėl to, kad vertinami keli kriterijai.
„Vertinamas ne tik sergamumas, bet ir nustatomas teigiamų testų procentas. Įvertinus šiuos kriterijus, jie nepapuolė į raudoną zoną, dėl to nebuvo paskelbtas karantinas“, – sakė A. Veryga.
Taip pat ministras patarė, kaip elgtis tiems, kurie per Vėlines važiuotų į savivaldybės, kuriose paskelbtas lokalus karantinas.
Ministro teigimu, važiuojant į savivaldybes, kuriose paskelbtas lokalus karantinas, reikia prisiminti, kad ten draudžiama susiburti didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius. Tarp grupių narių turi būti išlaikomas 2 metrų atstumas. Viešajam transportui, išvykstančiam iš tokių savivaldybių, irgi yra papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, didesnis atstumas tarp keleivių.
„Važiuojant aplankyti artimųjų kapų reikėtų tuo ir apsiriboti, būnant lauke, viešoje erdvėje viruso plitimo tikimybė yra tikrai nedidelė, ypač, jei dėvėsime kaukes, nesibursime. Reikėtų vengti pradėti lankyti gimines ir artimuosius“, – sakė ministras.
„Žalgirio“ rungtynes vertina blogai
A. Verygos paklausus, kaip vertina artėjančias „Žalgirio“ rungtynes, kuriose susirinks 5 tūkstančiai žmonių, ministras atsakė, kad vertina blogai.
„Vėlgi pats klausimas yra įdomus, visi laukia stebuklingo draudimo. Ar tikrai reikia būtinai viską uždrausti ir prie kiekvieno pastatyti policininką, kad neateitų į rungtynes.
Aš suprantu sirgalius ir klubams yra sudėtinga išgyventi. Bet, jei tikrai mylite savo komandą, nusipirkote bilietus, tokiu būdu padėjote klubui išgyventi, galite ir neiti į tas rungtynes. Komanda, manau, puikiai supras, jei taip pasielgsite, pasielgsite pilietiškai. O jei jau ateinate, laikykitės tvarkų“, – kalbėjo SAM vadovas.
135 aktyvūs židiniai
Anot D. Razmuvienės, iš 307 asmenų 216 asmenų užsikrėtė turėję kontaktą su jau patvirtintu koronavirusinės infekcijos atveju.
Epidemiologės teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra 135 aktyvūs židiniai, kurie registruoti prieš 14 dienų, bet tuo pačiu įtraukti ir vakar dienos.
„Protrūkiai dažniausiai registruojami gydymo, slaugos įstaigose ir, aišku, pavieniai šeimose, ugdymo įstaigose“, – teigė D. Razmuvienė.
Ypač didelis židinys yra Blinstrubiškių socialinės globos namuose. Čia iš viso registruoti jau 172 COVID-19 atvejai.
„Vakar registruoti 3 atvejai darbuotojams, iš viso jau yra 172 COVID-19 atvejų. Iš jų 51 darbuotojas, likę – gyventojai, 10 yra antriniai atvejai,“ – komentavo D. Razmuvienė.
Nuo pandemijos pradžios buvo registruoti 930 susirgusių koronavirusu medikų, šiuo metu sergančiųjų – 412. Per rugsėjo-spalio mėnesį didžiąją dalį susirgusiųjų, virš 500, sudaro sveikatos priežiūros specialistai.
Infekcija išplito po visą Lietuvą
Kaip minėta, NVSC pranešė, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 424 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 200 iš jų registruota Vilniaus, 80 Kauno, 38 Šiaulių, 30 Klaipėdos, 24 Marijampolės apskrityse. Dar 18 patvirtinta Telšių, 14 Panevėžio, 10 Utenos, 8 Tauragės ir 2 Alytaus apskrityse.
Šiuo metu atlikti 307 atvejų epidemiologiniai tyrimai. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, pagal šiuo metu turimus duomenis, praėjusią parą užsikrėtė 216 asmenų. Be to, registruoti 7 įvežtiniai atvejai: 2 iš Rusijos, po 1 – iš Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir Rumunijos. Tuo metu, 84 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo.
159 atvejai, šiuo metu turimais duomenimis, siejamas su protrūkiais
Vilniaus apskrityje praėjusią parą registruoti 5 infekcijos atvejai, susiję su protrūkiu Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje, 4 – su protrūkiu Vilniaus rajono Skaidiškių mokykloje-darželyje. Dar 3 koronaviruso atvejai siejami su židiniu Vilniaus lopšelyje-darželyje „Žemyna“, po 2 – su protrūkiais Sostinės krepšinio mokykloje, VGTU inžinerijos gimnazijoje, Vilniaus Ąžuolyno progimnazijoje.
Taip pat 1 atvejis, registruotas vakarykštę parą, vertinama, yra susijęs su protrūkiu Valakampių socialinių paslaugų namuose. Dar 2 atvejai siejami su protrūkiu šokių studijoje „Spindulys“, 1 – su židiniu Vilniaus chore „Bel Canto“.
Kauno apskrityje 3 infekcijos atvejai susiję su Blinstrubiškių socialinės globos namais. Asmenys yra darbuotojai. Iš viso su šiuo protrūkiu siejami 172 COVID-19 atvejai, iš kurių 51 darbuotojas, 111 gyventojų ir 10 antrinių atvejų.
Dar 8 koronaviruso atvejai, patvirtinti vakarykštę parą, siejami su protrūkiais Kauno klinikų padaliniuose, 4 atvejai – siejami su protrūkiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės padaliniuose. Taip pat po 1 atvejį, patvirtinta vakar, siejama su protrūkiais Kauno rajono Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centre, Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.
Dar 1 atvejis, vertinama yra susijęs su protrūkiu Kaišiadorių socialinių paslaugų centre, taip pat 1 – su Kauno apygardos prokuratūra.
Taip pat registruoti 2 atvejai, susiję su protrūkiu Kauno chore „Lyra“, 1 – susijęs su protrūkiu šokių studijoje „Flash Dance“.
Dar po 1 atvejį Kauno apskrityje siejama su protrūkiais darželyje „Ilgas ūsas“, Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje, Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijoje.
Šiaulių apskrityje vakar registruoti 2 infekcijos atvejai, susiję su Šiaulių ugdymo centru „Spindulys“, po 1 siejama su protrūkiais Kelmės profesinio rengimo centre, įmonėje „Kelmės vanduo“.
Dar 5 atvejai, patvirtinti vakar, yra susiję su protrūkiu Kelmės rajono Liolių socialinės globos namuose (iš viso 21 atvejis, iš kurių 12 gyventojų, 4 darbuotojai ir 5 antriniai atvejai).
Taip pat Šiaulių apskrityje registruotas 1 atvejis, siejamas su protrūkiu Kuršėnų ligoninėje (iš viso 36 susiję atvejai).
Klaipėdos apskrityje per praėjusią parą registruoti 4 infekcijos atvejai, siejami su protrūkiu Klaipėdos Respublikinės ligoninė Skuodo filiale, visi asmenys yra pacientai (iš viso šiuo metu registruoti 9 susiję atvejai).
Dar po 1 atvejį Klaipėdos apskrityje siejama su protrūkiais Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre bei Klaipėdos universitete.
Marijampolės apskrityje 20 atvejų, patvirtintų vakar, vertinama, yra susiję su protrūkiu Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, iš kurių 18 yra gyventojų ir 2 darbuotojai. Iš viso registruoti 54 susiję atvejai, iš kurių 35 yra gyventojai ir 19 darbuotojų.
Telšių apskrityje 2 atvejai siejami su protrūkiu Rietavo kultūros centre, po 1 – su Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentu Švėkšnoje, dar 1 infekcijos atvejis, vertinama, yra susijęs su protrūkiu Plungės pašte.
Panevėžio apskrityje 7 koronaviruso atvejai yra siejami su protrūkiu Pasvalio policijoje, 2 – su židiniu Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje, iš kurių vienas asmuo yra pacientas kitas – darbuotojas.
Utenos apskrityje 3 infekcijos atvejai, registruoti vakarykštę parą, siejami su šeimos švente Molėtų rajone, dar 3 – su kaimynų susibūrimu. Taip pat dar 2 atvejai Utenos apskrityje yra susiję su protrūkiu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos teismo ekspertiniame skyriuje.
Tauragės apskrityje vakar registruoti 3 koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiu Jurbarko ligoninėje, visi asmenys yra pacientai. Iš viso registruoti 6 susiję atvejai.
Lietuvoje – dar 5 mirties nuo koronaviruso atvejai
NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 5 mirtis nuo koronaviruso – 3 registruotos Šiaulių apskrityje, po 1 – Kauno ir Telšių apskrityse. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 125 gyvybes.
Pirmasis mirties atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Mirusysis priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 16 d.
Antrasis mirties atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Mirusysis priklausė 90–99 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 18 d.
Trečiasis mirties atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Mirusysis priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 12 d.
Ketvirtasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Mirusysis priklausė 60–69 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 5 d.
Penktasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Mirusysis priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 15 d.
Taip pat praėjusią parą Šiaulių apskrityje registruotas mirties atvejis, kai asmuo, užsikrėtęs koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.
NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 8663 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 4727 asmenys, 3773 – pasveiko.
