Ar tiesa, kad artimiausiu metu rajonuose gali būti uždaromi kai kurie skubios pagalbos skyriai?
„Nežinau, iš kur atsirado tokia nuostata. Su skubia pagalba vyksta daug dalykų, pirmiausia, yra centralizuojama dispečerinių struktūra, tam kad būtų galima geriau koordinuoti greitosios pagalbos pajėgas, – sakė ministras A. Veryga.
– Tas procesas yra prasidėjęs seniai, mes jį tiesiog tęsiame.“
Sveikatos apsaugos ministras priminė, kad tik šiemet rezidentūros studijas baigė pirmieji skubios pagalbos medikai.
„Bėda ta, kad jų dar yra labai nedaug ir praktiškai visi jie dirba didžiosiose gydymo įstaigose. Ateityje Lietuvoje priėmimo skyriai turėtų tapti tikrais priėmimo skyriais, kur būtent tie skubios pagalbos gydytojai suteiktų didžiąją dalį paslaugų, – sakė A. Veryga.
– Tai bus aukštų technologijų skyriai, tad tam reikalinga brangi įranga. Kažkada ateityje priėmimo skyriai koncentruosis, nes ten reikia ir daug žmonių. Pastaruoju metu matome iš straipsnių, reportažų, kad į priėmimo skyrius rajonuose atvažiuoja gydytojas iš kito rajono tiesiog pabūti, nesuteikia pagalbos.“
Ministras tikriausiai turėjo omenyje tai, kad dar šį pirmadienį DELFI rašė, kaip koją susižeidęs vyras šeštadienį atvyko į Kupiškio ligoninę pirmajai pagalbai, tačiau sutikta slaugytoja nesuteikė nė menkiausios pagalbos ir patarė važiuoti į už 45 km nuo Kupiškio esančią Panevėžio ligoninę. Negana to, vyras, būdamas ligoninės Priėmimo skyriuje, greitąją pagalbą turėjo išsikviesti pats.
„Tai yra tolimos ateities klausimas, pokyčiai nevyks nei kitais, nei dar kitais metais, nes nedrįsčiau sakyti, kiek metų prireiks norint paruošti tų skubios pagalbos medikų. Gal net ir ne 5 metų prireiks – ilgesnio laikotarpio, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
– Tokių skyrių kiekvienoje rajono ligoninėje būti negalės, ten bus tikrai kažkokios labai minimalios skubios pagalbos paslaugos.“
