„Jau ne kartą esu minėjęs, kad jo reikia kaip tam tikro teisinio režimo, kad būtų galima taikyti karantinavimo, izoliacijos sąlygas, dėl kurių, kaip ir minėjau, šiandien tarsimės su kolegomis iš kitų Baltijos šalių, kokiu atveju būtų galima jų nebetaikyti atvykusiems į šalį gyventojams. Dėl konkretaus termino, kol jis dar nėra priimtas, į diskusijas leistis nenorėčiau, bet tikrai bus siūloma patį karantiną pratęsti“, – sakė A. Veryga.

Kaip spaudos konferencijoje sakė ministras Aurelijus Veryga, vis dar tęsiama diskusija apie tai, kokius rodiklius turėtų pasiekti šalys, iš kurių atvykusiems žmonėms nebereikėtų dvi savaites privalomai karantinuotis.

Taip pat A. Veryga sakė, jog nuo šiol maitinimo įstaigoms, parduotuvėms ir kitoms paslaugas teikiančioms vietoms nebėra rekomenduojama prie įėjimo kabinti iškabą su įspėjimu nesilankyti rizikos grupėje esantiems asmenims.

„Tai padaryta reaguojant į gana audringas diskusijas viešoje erdvėje. Pasitaikė tokių atvejų, kai rekomendacijos buvo suprastos kaip draudimai patekti į tam tikras viešas vietas. Galiu tik priminti, kad bendros rekomendacijos rizikos grupės asmenims išlieka“, – sakė A. Veryga.

Dezinformacijos daugėja

Lietuvos kariuomenės atstovas SAM Ekstremalių situacijų operacijų centre, kuruojantis dezinformacijos valdymo klausimus, Mažvydas Kunevičius spaudos konferencijoje sakė, kad dezinformacijos ar klaidinančios informacijos srautas internete vis dar nemažėja. Nuo vasario 1 dienos tokių klaidinančių atvejų užfiksuota 1278.

Dauguma iš jų susiję su koronavirusu. Palyginti su 2017, 2019 metais, užregistruotas beveik 4 kartus padidėjęs klaidinančios informacijos srautas. Tokiomis žinutėmis dažniausiai pranešama apie neva neteisingas karantino sąlygas, sumenkinamas infekcijos keliamas pavojus. Taip pat kalbama apie tai, jog NATO kariai Lietuvoje neva itin dažnai serga koronavirusu.

„Didžiausias klaidinančios informacijos srautas transliuojamas socialinėje medijoje“, – perspėjo M. Kunevičius.

Todėl, pasak M. Kunevičiaus, negalima remtis tik socialiniuose tinkluose gauta informacija, taip pat jokiu būdu negalima dalytis nepatikrinta, nepatikima informacija. Informacijai gauti rekomenduojama rinktis tik patikimus, oficialius šaltinius.

Švelnėjant karantinui, ir toliau rizikos grupės žmonėms rekomenduojama:

  1. Apsvarstyti su darbdaviu galimybę dirbti nuotoliniu būdu arba organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrinamas kuo mažesnis kontaktas su kitais žmonėmis.
  2. Nesilankyti arba kuo rečiau lankytis renginiuose, kitose žmonių susibūrimo vietose: parduotuvėse, vaistinėse, bažnyčiose, kitose viešose vietose, vengti viešojo transporto.
  3. Prašyti artimųjų, draugų ar kaimynų pasirūpinti maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis, užsisakyti maisto ar būtinųjų priemonių nuotoliniu būdu, nesant tokios galimybės, kreiptis į savivaldybės administraciją dėl tokių paslaugų suteikimo.
  4. Jeigu reikia pratęsti vaistų receptą, kreiptis į savo šeimos gydytoją nuotoliniu būdu.
  5. Laikytis saugaus (ne mažiau kaip 2 metrų) atstumo nuo kitų žmonių, nebendrauti su žmonėmis, turinčiais ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymių.
  6. Jei kartu gyvena kiti socialiai aktyvūs šeimos nariai:
  • vengti fizinio kontakto (apkabinimo, rankų paspaudimų ir pan.);
  • ne rečiau kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti gyvenamąsias patalpas, pvz., plačiai 10 min. atverti langus arba keletą minučių padaryti patalpose skersvėjį;
  • kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius gyvenamojoje vietoje, pvz., durų rankenas, stalų paviršius, čiaupų rankenėles, pultelius, šaldytuvo rankenas ir kt. Valyti įprastu muilu ar įprastiniais paviršiams skirtais valikliais;
  • valyti vonios kambario ir tualeto paviršius mažiausiai kartą per dieną. Valyti įprastu muilu ar įprastiniais paviršiams skirtais valikliais.

SAM primena, kad rizikos grupės žmonėms priskiriami:

  • vyresnio nei 60 metų amžiaus žmonės ir (arba)
  • sergantys lėtinėmis ligomis, nurodytomis Sunkių lėtinių ligų, dėl kurių ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu asmeniui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, sąraše:
  • žmogaus imunodeficito viruso liga;
  • piktybiniai navikai (jei liga diagnozuota ar buvo paūmėjimas ir jei po taikyto gydymo pabaigos nepraėjo 2 metai);
  • cukrinis diabetas;
  • širdies ir kraujagyslių ligos su lėtiniu širdies nepakankamumu 2–4 laipsnio;
  • lėtinės kvėpavimo organų ligos su kvėpavimo nepakankamumu;
  • lėtinės inkstų ligos su inkstų nepakankamumu;
  • būklė po autologinės kaulų čiulpų ir organų transplantacijos;
  • ligos, kurios šiuo metu gydomos bendra ar selektyvia chemoterapija ar radioterapija ir ligos, po kurių gydymo šiais metodais pabaigos nepraėjo 2 metai;
  • ligos, kurios šiuo metu gydomos imunosupresija atitinkančia metilprednizolono 10 mg/kg per dieną, ir ligos, nuo kurių gydymo šiuo būdu pabaigos nepraėjo 6 mėnesiai;
  • įgimtas imunodeficitas;
  • kitos sunkios lėtinės ligos, kai taikomas imunosupresinis gydymas.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1539)