Laikinasis sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga ragina valdančiuosius bent dviems savaitėm stabdyti Seimo darbą, o naujienų portalui Delfi žadėjo, kad dar šiandien kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) pateiks parlamentarams rekomendacijas, kaip pažaboti koronaviruso plitimą Parlamente.

– Seime tarp parlamentarų sparčiai plinta koronavirusas. Ar ten dirba epidemiologai? Kodėl NVSC neperima kontrolės?

– Epidemiologai kiekvienu atveju dirba, nes, matot, Seimo nariai yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir bet kuris kitas. Gavus jų teigiamą tyrimo rezultatą, epidemiologai turi su jais susisiekti ir išsiaiškinti kontaktus.

Dar, atrodo, užvakar buvo įvairių nuotraukų, kurias parodė žurnalistai, matyt, laukę prie Liberalų frakcijos, kad buvo bendraujama su užsikrėtusiais asmenimis. Buvo paprašyta Nacionalinio visuomenės centro detaliau pasižiūrėti vietoje, bet, kiek gavau grįžtamąjį ryšį, niekas per daug entuziazmo nerodė nei kontaktus nurodyti, nei bendrauti, nes visi, kaip sako epidemiologai, aiškino, kad jie yra užsiėmę.

Dabar galbūt to noro bendrauti bus daugiau, bet netgi be epidemiologų, be NVSC, nėra čia kažkoks labai sudėtingas dalykas, kurį būtinai turėtų valdyti epidemiologai. Žmonės, kurie žino, kad bendravo su užsikrėtusiu asmeniu, tiesiog turėtų eiti į saviizoliaciją ir tiek.

Čia epidemiologai nelabai net ir reikalingi. Gi dauguma žmonių taip ir elgiasi, jeigu sužino, kad turėjo sąlytį.

Aš tik priminsiu, kad keli Seimo nariai netgi priesaikos kartu su kitais negalėjo duoti, todėl, kad buvo izoliavęsi, sužinoję, kad bendravo su užsikrėtusiu asmeniu, kuris, vėliau paaiškėjo, net ir užsikrėtęs nebuvo, kai pasidarė du testus.

Galima elgtis atsakingai, o galima elgtis „drąsiai“ ir sukelti riziką ne vienam Seimo nariui. Tiems, kas yra jauni, ta rizika gal ir nėra labai didelė. Bet Seime yra ir garbingo amžiaus žmonių, ir tokių, kurie turi ne po vieną lėtinę ligą – jiems tai yra labai pavojinga.

– Patikslinkite, prašau, ar su epidemiologais atsisakė bendradarbiauti Seimo nariai?

– Ne. Tai nebūtinai yra Seimo nariai. Buvo, kiek žinau, nurodyti kontaktai, berods, frakcijos kažkokių padėjėjų, kurie buvo nurodyti, kaip žmonės, kuriuos galima apsiklausti. Su jais buvo sudėtinga bendrauti ir išsiaiškinti. Nes iš pradžių gi neaišku, kas tie žmonės, kas ten dalyvavo – epidemiologai gi nežino visos šitos informacijos. Jie gi renka telefonu tokius duomenis klausdami, kas su kuo bendravo, kas kur buvo. Čia mums atrodo, kad, kai būname salėje, visi viską žino – kas su kuo sėdi ir panašiai. Epidemiologai gi to nežino.

– Ar jūs, kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, rekomendavote ką nors daryti dėl koronaviruso plitimo sustabdymo Seime?

– Ne. Kažkokios specialios rekomendacijos Seimui nebuvo. Bet po vakarykščių naujienų manau tikrai, kad ne tik kaip operacijų vadovas, bet kartu su NVSC tokias rekomendacijas vadovybei pateiksim, nes, kaip ir sakiau, Seimas nėra kažkuo išskirtinė vieta. Jis gal išskirtinis tik tuo, kad nuotolinių Seimo posėdžių be papildomų sprendimų negalima organizuoti. Visur kitur yra duoti nurodymai dėl nuotolinio darbo ir panašūs dalykai, kaip valdyti infekciją – galų gale ta pati saviizoliacija nėra kaip nors kitaip surėdyta Seimui. Ji tokia pati galioja. Nemaža dalis Seimo narių, kuriems teko saviizoliuotis, puikiai tas taisykles iki šiol žinojo. Tai nežinau, kam reikia tokio specialaus kažkokio nurodymo.

Dar prieš pirmąją Seimo narių priesaiką, kur prisiekinėjo dauguma Seimo narių, su dabar jau buvusiu Seimo pirmininku kalbėjomės ir buvo siūlomi įvairūs variantai, kad Seimo nariai mažiau laiko praleistų vienoje erdvėje. Kad galbūt tą priesaiką būtų galima sugalvoti kaip nors kitaip, leidžiant žmones grupėmis. Bet paskui jau buvo ir Konstitucinio teismo, kaip suprantu, pirmininko labai tokie kategoriški pasisakymai, kad jokiais būdais nieko čia negalima modifikuoti – visi turi būti kartu ir taip toliau.

Buvo rekomendacijų teikta. Deja, bet jų niekas nesilaikė.

– Ketvirtadienį vienas iš Seimo pirmininkės pavaduotojų konservatorius Paulius Saudargas pasiūlė sušaukti neeilinį Seimo posėdį, kad ypatingos skubos tvarka būtų priimti visi nuotoliniam darbui reikalingi sprendimai. Ar manote, kad logiška dabar, kai virusas Parlamente išplitęs, sušaukti dar ir neeilinį Seimo posėdį?

– Nežinau. Aš tikrai labai primygtinai siūlysiu ir rekomenduosiu – dar šiandien tokias rekomendacijas gal netgi raštu išsiųsim – dvi savaites neorganizuoti nieko.

Dvi savaitės yra tas inkubacinis laikotarpis, kada paaiškės, kiek žmonių yra sergančių, kiek yra užsikrėtusių.

Būtų gerai padaryti tokią pauzę, kad tai sužinotume. Nes dabar dalis Seimo narių, net ir tie, kurie yra užsikrėtę, net ir nežino to. Dalis tų, kurie pasidarė testus, jeigu bendravo tarpusavyje, iš pradžių ir tie testai bus neigiami, nes turi vėl tam tikras laikotarpis praeiti, kad būtų galima nustatyti, kas yra užsikrėtę, kas nėra. Neigiamų testų buvimas dar nereiškia, kad žmogus nėra užsikrėtęs ir gali neplatinti ligos.

Nors buvo suintensyvintas testavimas ir Seimo nariai turėjo tokią galimybę prieš priesaikas prasitestuoti, bet net ir šitą ne visi darė. Tikrai girdėjom tokių keistų interpretacijų, kad čia yra kažkokia privilegija sukurta Seimo nariams testuotis ir panašiai. Čia ne privilegija. Tai yra tiesiog atsakingas elgesys, prieš susirenkant didelei miniai žmonių į vieną vietą, ko mes kitiems neleidžiam daryti – tokių masinių dalykų gi niekur nevyksta.

Seimas, maža to, kad renkasi – suprantu, tai yra konstituciniai, teisiniai dalykai, kurių irgi negali pažeidinėti. Bet yra dalykai, kuriuos reikia arba pakeisti, arba visai nesirinkti, jeigu neįmanoma kitaip. Bet nesistestuoti ir eiti bravūriškai, rodant „solidarumą“ su visuomene, kuri neva neprisiskambina į Karštąją liniją ir nesitirti dėl to – irgi keistas toks požiūris. Ne toje vietoje Seimo nariai tą solidarumą demonstruoja.

Aurelijus Veryga

– Greitai turėsime naują sveikatos apsaugos ministrą, tiesa, kol kas neaišku, ką patvirtins Prezidentas. Kaip manote, kokias didžiausias problemas jam teks spręsti?

– Viskas priklausys nuo to, kokiame pandemijos valdymo etape tas pasikeitimas įvyks ir ką mes tuo metu turėsime. Dabar sunku nuspėti, koks didžiausias iššūkis bus tuo metu, nes gali praeiti kelios savaitės iki Vyriausybės ir ministrų pasikeitimo, per tą laiką daug dalykų gali įvykti.

Jeigu viskas bus gerai ir jeigu tikrai skaičiai mažės, jeigu mes grįžinėsime į tokį daugiau-mažiau normalų gyvenimą, vienas iš svarbiausių dalykų bus grąžinti sistemą į normalų veikimą, ką mes darėme vasarą ir tai nebuvo labai paprasta dėl įvairiausių priežasčių: dėl baimių – tiek pacientų, tiek personalo, dėl pervargimo, dėl infekcijų kontrolės. Reikės sistemą grąžinti į normalų veiksmą, kad ji teiktų pagalbą žmonėms, kurie ne tik kovidu serga – yra daugybė kitų pacientų, kuriems pagalbos reikia ir kurių, natūralu, bus susikaupęs tam tikras skaičius – tai bus tikrai labai didelis iššūkis. Taip buvo ir vasarą. Reikia turėti galvoje, kad visa tai įvyks tuo metu, kada medikai bus pervargę, perdegę dėl kovido, dėl pačios įtampos, situacijos ir nebus lengva tą daryti. Čia bus toks labai svarbus ir sudėtingas iššūkis.

Aišku, yra pridalinta įvairiausių pažadų bendruomenei – girdėjome juos ir per rinkimus, ir daug diskusijų buvo iki rinkimų apie tai, kad reikia toliau atlyginimus didinti, sistemą daryti efektyvesne ir labiau prieinamą pacientams. Kas tai yra, aš labai sunkiai įsivaizduoju, kol nėra turinio už tų žodžių, nes neaišku, ką tai reiškia ir ką turėtų galvoje į šituos žodžius pasižiūrėjęs naujasis ministras ar ministrė. Bet sistemoje yra tikrai daug probleminių dalykų, ką išryškina ir pats kovidas – tai ir ligoninių tinklas, kuris toks pas mus yra visiškai išbarstytas ir decentralizuotas, yra daug visokių diskusijų apie tą pačią vaistų politiką – sakoma, kad bus keičiama kažkas. Jeigu ir keis ką nors, tai reikės pasakyti, iš kur pinigai ir panašiai.

Tikrai bus daug iššūkių. Yra labai kompleksiška sistema: iš čia ir pacientų interesai, ir medikai, kuriems reikia atitinkamų sąlygų. Tikrai nugeso per kovidą ar savotiškai nusistūmė į antrą planą psichologinės, mobingo problemos. Mes tikrai jas per kovidą pamiršom, bet jos niekur nedingo – yra daugybė skaudžių dalykų, kurie buvo iškelti: tie patys e. sveikatos iššūkiai, kurie niekur nedingo, reikės su jais tvarkytis. Tikrai daug labai darbo bus.

Antanas Matulas

– Kaip įsivaizduojate savo darbą Seimo Sveikatos reikalų komitete, kurio pirmininku tapo nuolat jus kritikuodavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Antanas Matulas?

– Tikrai nematau problemos dirbti Sveikatos reikalų komitete ir tikrai ir darbuosiuosi, ir stengsiuosi būti, kaip įmanoma, konstruktyvus.

Vakar, tvirtinant komiteto pirmininką, balsavau prieš jį, nes manau, kad tai buvo pats konfliktiškiausias turbūt praėjusios kadencijos komiteto narys. Kiek žinau iš kolegų, kiti komitetai dirbo daug konstruktyviau, mažiau buvo gal kažkokiomis emocijomis, ne mokslu grįstų pasisakymų, trukdymų ir panašiai.

Dirbti aš tikrai dirbsiu, kritikuosiu, kur matysiu, kad yra daroma ne taip ir, aišku, ne man nurodinėti valdančiajai daugumai, ką ten deleguoti, ko nedeleguoti, bet manau, kad pasirinkimas tikrai netikęs yra. Nes, jeigu mes norime, kad Lietuva judėtų į priekį, būtų gerai, kad tokioj pozicijoj būtų žmogus, kuris nekalba skeptiškai apie Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) ir kitas tarptautines organizacijas, į kurias mes įstojome ne šiaip sau, o tam, kad galėtume gauti tam tikrą ekspertizę, patarimų, gauti pagalbos, o ne pasakyti, kad gerai tos organizacijos, bet mes žinome geriau. Manau, kad nelabai tikęs pasirinkimas, bet koks yra, toks yra – dauguma išsirinko pirmininką, tai su juo ir dirbsim.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (178)