Posėdyje dalyvavo ir Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis. Meras vardijo pagrindines Alytaus ligoninės problemas. Pasak jo, jos tokios pat, kaip ir visoje Lietuvoje. Visų pirma, regioną smaugia specialistų trūkumas. Ypač daug nerimo, kas bus po 10 metų.
„Nemažai diskutavome dėl rezidentūros bazės, bendravimo su universitetais, kol kas to dalyko nematome. Prieš 4 metus su Alytaus kolegija pradėjome slaugytojų rengimo programą, mums nebereikia prisitraukti specialistų iš Kauno ar Vilniaus. Dabar startavome su kineziterapijos programa, tikėkimės, kad užsiauginsime ir šiuos specialistus visam regionui.
10 metų laikotarpyje mes neteksime didžiosios dalies specialistų, kurie dabar yra garbaus amžiaus. Mes tikrai prisidedame prie patrauklios finansinės pagalbos jauniems specialistams, bet nenorime sukurti iššūkio, kad seniau dirbančių ir naujų specialistų atlyginimų takoskyra būtų didelė“, – pasakojo N. Cesiulis.
Jo teigimu, Alytaus miestas pateikė prašymą investicijoms už 22 mln. eurų.
„Turime paslaugų, kurias tikrai norėtume turėti, bet įranga, nauja įranga mums reikalinga. Tikrai nenorėtume investuoti į ligoninės pastatus, geriau investuotume į švietimo, kultūros pastatus, o pinigus mieliau paimtume iš Europos Sąjungos fondų. Bet ar tai pavyks, čia yra kitas klausimas“, – kalbėjo meras.
N. Cesiulis pažėrė kritikos dėl būsimos gydymo įstaigų reformos, kurią jau pradėjo vykdyti Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak mero, itin trūksta aiškumo, kokios paslaugos po reformos liks regione.
„Neaišku, kurios paslaugos lieka, kurios nelieka. Kaip atrodysime mes po 3 ar 4 metų, yra gana sudėtinga atsakyti. Kokios paslaugos liks Varėnoje, Lazdijuose, Druskininkuose, kokių mažės ar daugės Alytuje, mes kol kas nežinome, nes dėl investicijų kiekio reikia aiškumo. Norėtume kokio nors aiškumo dėl paslaugų buvimo arba nebuvimo regione, ligoninėje. Tada galėtume matyti srautų pasiskirstymą, jei kažko nelieka Varėnoje, gal kažkas atsiranda Alytuje. Norėtųsi aiškumo dėl pačios reformos“, – sakė meras.
Be to, pasak N. Cesiulio, liūdina ir tai, kad net 10 proc. sumažėjo finansavimas sveikatos biurams.
Po mero pranešimo, SAM viceministrė Danguolė Jankauskienė taip pat turėjo, ko paklausti.
„Jūs mūsų klausiate, kokie rezultatai bus pas jus. Tai aš jūsų noriu paklausti, kaip jūs gerinsite šituos rezultatus, kurie dabar yra netinkami?“, – kritikavo viceministrė.
N. Cesiulis, atsakydamas į viceministrės klausimą, pabrėžė, kad norint pasiekti ministerijos iškeltus rezultatus, reikia tam turėti finansavimą.
„Atsakymas labai paprastas – jei turėsime Visuomenės sveikatos biurą, kuris užsiims prevencija, antra, jei turėsime įrangą, su kuria galėsime diagnozuoti ligas dar pirmose stadijose, galėsime pakviesti žmones atvykti gauti paslaugas, nebus eilių ir, žinoma, lieka problema dėl specialistų. Bet kol kas atsakymo dėl specialistų negauname. Ministerija žadėjo prispausti universitetus. Bet aš, kolegos, netikiu – jei Lietuvoje parengiami kai kurių specialybių du specialistai, tai, tikėtina, jie į Alytų neatvažiuos. Jei būtų 22 specialistai, gal ir prisiviliotume du“, – atsakė meras.
Tuo metu D. Jankauskienė rėžė atgal – pasak jos, meras reikalauja to, kas jam išvis nepriklauso.
„Žiūrėkit, sorry, bet reumatologai, tie du specialistai, jums reikalingi? Reumatologai Alytuje? Ar jie turi skyrių reumatologijos, ar jie turi laboratoriją, ar jie turi vaistus ir gali juos skirti žmonėms? Nu tai reikia norėti su protu. O ne norėti to, kas jums nepriklauso turėti“, – atkirto D. Jankauskienė.
Tuo metu Antanas Matulas pritarė, kad gėda, jog rezidentų regionuose yra itin mažai. Taip pat stebėjosi Visuomenės sveikatos biurų veikla.
„Biurai yra sukurti kaip mero instrumentas, kaip gerinti visuomenės sveikatą. Iš esmės biurus turi išlaikyti savivaldybės, bet yra nusistovėję, kad prisideda valstybė. Ten ne visi aktyviai dirba – sveikatos biuras neturi užsiimti gimnastikos, jogos pratimais ar kažkuo ten, bet turi dalyvauti visuose bendruomenės renginiuose. Turi gauti laiką per renginius informuoti apie sezonines ligas, skiepų reikšmę ir taip toliau. Galbūt galima organizuoti kokią dantukų šventę ar jogą. Tai kiek ten, klausiu, ateina žmonių? Šešiolika. Va čia tai veikla, 16 žmonių joga užsiiminės ir dar kažkam už tai mokėti reikia“, – stebėjosi A. Matulas.
