Prašydama neįgalumo rėmėsi dokumentu
DELFI primena praeitą savaitę aprašytą istoriją. Pirmąjį straipsnį rasite paspaudę ant nuorodos.
Pijos mama Vitalija Vosylė medikų paprašė parengti reikalingus dokumentus neįgalumui gauti ir pateikė juos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) Kaune. Neilgai trukus skyriaus vedėjas pateikė atsakymą: mergaitė neįgaliojo statuso kol kas negaus, nes nėra baigtas reabilitacinis gydymas. Mat būklė nuolat kintanti, o nėra reglamentuojama, kad vykstant gydymui tokius ligonius apskritai galima vertinti neįgalumui gauti.
Tą pačią priežastį, išnagrinėję atvejį, pateikė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Antradienį apie tai kalbėjo visa Lietuva. V. Vosylė susisiekė su DELFI ir dar plačiau viską papasakojo bei pažymėjo vieną Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo punktą, kuriuo vadovavosi kreipdamasi į NDNT Kaune:
„<...> 10. Neįgalumo lygio terminas gali būti nustatytas:
10.1. pusei metų, kai neįgalumo lygis vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas greitas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumo lygiui."
Didžiausia atsakomybė – gydytojui
SADM ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė pabrėžė, kad negalia yra nustatoma vadovaujantis teisės aktais bei gydančio gydytojo pateiktais duomenimis, kurie pateikiami siuntime.
Pasak SADM atstovės, rengiant dokumentus neįgalumo lygiui nustatyti didžiausia atsakomybė tenka vaiką gydančiam gydytojui. Jis, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į po taikyto gydymo išlikusius organizmo funkcijų sutrikimus (liekamuosius reiškinius), parengia siuntimą neįgalumui nustatyti, kartu pridėdamas tai pagrindžiančius medicininius dokumentus (gydytojų specialistų konsultacijų išvadas, tyrimų išrašus ir pan.).
E. Samoškaitė dar kartą pabrėžė, kad negalia nustatoma, kai būna baigtas aktyvus gydymas (kai žmogus išrašomas iš stacionaro ir toliau gydomas ambulatoriškai), o išlikę organizmo funkcijų sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio.
Tam, kad norint nustatyti neįgalumo lygį, reikėtų palaukti reabilitacijos pabaigos, tvirtina ir Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Izabelė Juškienė. Neįgalumo lygis vertinamas ir siuntimas neįgalumo lygiui nustatyti pildomas po ligos paūmėjimo laikotarpio ar praėjus ūmios ligos periodui, vertinant išliekančius padarinius po pilnai pravesto gydymo, sako gydytoja.
„Kadangi reabilitacija yra gydymo dalis, kurios metu asmens sveikatos būklė dar gali keistis, pacientą neįgalumo lygiui vertinti geriausia būtų siųsti po pilnai pravesto gydymo, t. y. baigtų reabilitacinių procedūrų, su gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis bei nurodytomis diagnozėmis ir išliekančiais ligos padariniais po pravesto gydymo, – sakė I. Juškienė.
– Nurodytu atveju, sprendžiant iš straipsnyje pateiktos informacijos, siuntime neįgalumui vertinti buvo pateikta tik ūmi diagnozė be papildomos informacijos apie pacientės būklės sunkumą ir išliekančius padarinius po pravesto gydymo.“
„Kodėl egzistuoja tokia tvarka? Jeigu teisės aktuose būtų nustatyta, kad po traumos neįgalumui nustatyti siuntimą reikėtų parengti aktyvaus gydymo metu, asmeniui esant ūmios būklės, neįgalumą būtų galima nustatyti net ir po, pavyzdžiui, galūnių lūžių, – pavyzdį pateikė SADM ministro patarėja.
– Tačiau teisės aktuose traktuojama, kad neįgalumas yra traumos ar ligos pasekmė. Tarkime, po traumos galūnė sugyja neteisingai, žmogui sunku judėti ir pan.“
Šiuo atveju mergaitė po traumos dar gydoma stacionare, Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“. Kaip teigė E. Samoškaitė, mergaitę gydantis gydytojas siuntimą neįgalumui nustatyti parengė mamos prašymu. „Siuntime gydytojas nurodė pagrindinio susirgimo ūmią būklę, kuri, remiantis medicininiais dokumentais, yra besikeičianti, o siuntimo nustatyti neįgalumą tikslu įvardijo kompensacinės technikos gavimą iš Techninės pagalbos neįgaliesiems centro, – teigė SADM ministro patarėja.
– Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą galima kreiptis ir nenustačius neįgalumo, tam reikia tik gydančio gydytojo užpildytos formos, kokių konkrečiai techninių priemonių ligoniui reikia – tualetinės kėdutės, vežimėlio ar pan.“
Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Kauno skyrius turi tualetinę kėdutę, kurios reiktų mergaitei, ir jau susisiekė su mergaitės mama dėl kėdutės atsiėmimo. Pasak E. Samoškaitės, jeigu būtų prašoma vežimėlio, būtų ieškoma galimybių kompensuoti vežimėlio įsigijimą (Valstybinė ligonių kasa su vežimėlio kompensacijomis nesusijusi – pabrėžia ji).
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno skyriaus koordinatorius praėjusį ketvirtadienį susitiko su skyriaus, kuriame mergaitė gydosi, vedėja, mergaitės mama, ligoninės socialine darbuotoja ir kitais gydyme dalyvaujančiais specialistais, kad aptartų, kaip gydantis gydytojas, kai bus baigtas mergaitės gydymas, galėtų kuo greičiau parengti siuntimą (kokie tyrimai turi būti atlikti, kokių gydytojų specialistų išvados pridėtos ir pan.). Tačiau mergaitės mama V. Vosylė tvirtino, kad susitikimas nors ir buvo, su ja aptartas gydymas, reikalingi tyrimai ir pan. mamai girdint nebuvo aptarti.
Pasak SADM ministro patarėjos, Kauno savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė parašė elektroninį laišką mamai ir pakvietė ją ateiti į savivaldybę dėl finansinės paramos skyrimo, t. y. dėl socialinės pašalpos ir vienkartinės, periodinės ar tikslinės paskirties pašalpos.
Būklė gerėja kasdien
LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ direktorė Audronė Prasauskienė sakė, kad Pijai reabilitacija taikoma dar tik 2 mėnesius. „Jos būklė gerėja kasdien. Mergaitei paskirta stacionarinė reabilitacija ir visom reikiamom priemonėm ji yra aprūpinta. Labiausiai ko šiai pacientei dabar reikėtų, tai yra profesionalus specialistų darbas ir mamos bendradarbiavimas bei kantrybė, – DELFI sakė A. Prasauskienė.
Po įgytų galvos smegenų pažeidimų (dėl traumos, ligos, neurochirurginės operacijos) atsistatymas gali būti pilnas ar dalinis. Tai priklauso nuo pažeidimo apimties, lokalizacijos, priežasties. Kartais vyrauja judėjimo funkcijos sutrikimas, kartais – protinės veiklos sutrikimas, o kartais – ir viena, ir kita. Reabilitacijos rezultatas priklauso nuo laiku suteiktos profesionalios reabilitacijos ir nuo šeimos bendradarbiavimo. Jei šeima nesusitaiko su patirtais pažeidimais, nepriima vaiko su jo naujais gyvenimo iššūkiais, nepadeda jam adaptuotis, vaiko prognozė bus žymiai blogesnė. Aktyviausias atsistatymo laikotarpis yra 6-12 mėn. po patirto galvos smegenų pažeidimo.“
Kitos šeimos atvejis: sakė laukti, paskui stebėjosi
Panaši nelaimė, kaip ir Piją, prieš metus ištiko Neringos Stanevičienės šeimą – jie pateko į auto įvykį, kuriame nukentėjo tik jų devynmetė dukra Kotryna. Mergaitės mama DELFI pasakojo, kad buvo informuota, jog neįgalumas bus suteikiamas nebent tada, kai baigsis reabilitacinis gydymas. Šiam pasibaigus ir į namus atvykus medikams įvertinti mergaitės būklės, šie nustebo.
„Pirmas klausimas, kurį vertintojai man pateikė, buvo toks: kodėl taip ilgai laukėte ir nesikreipėte dėl neįgalumo skyrimo?“ – atskleidžia moteris. Pasirodo, pasak mergaitės būklę vertinusių gydytojų, tai buvo galima padaryti dar reabilitacijos metu.
„Anksčiau niekad nebuvau susidūrusi nei su neįgalumu, nei jo skyrimo tvarka, todėl nežinojau, kaip viskas turi būti. Aklai tikėjau tuo, ką man sakė gydytojai. Penkis mėnesius po avarijos gyvenome be neįgalumo statuso, nes buvome informuoti, jog neturime teisės jo prašyti. Per tą laiką negavome visiškai jokios finansinės paramos“, – atskleidžia marijampolietė.
Vaiko reabilitacijos laikotarpiu moteris pradėjo domėtis neįgalumo statuso tvarka ir skyrimu, kelti klausimus gydytojams. „Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ man buvo pasakyta, jog pradėti tvarkyti dokumentus dėl neįgalumo galime tik pasibaigus reabilitacijai. Patikėjau tuo, tačiau mano vyras suabejojo“, – sako N. Stanevičienė. Jos vyras Vytautas svarstė: taip negali būti, juk natūraliai kyla klausimas, iš ko gyventi šeimai, kai vaiko būklė reikalauja nuolatinės priežiūros ir daug laiko.
Medikai vertintojai informavo, jog jiems ne kartą teko vykti į „Lopšelį“ ir ten vertinti vaikų būklę dėl neįgalumo statuso skyrimo. Neringai jie pabrėžė, jog tokiose situacijose, kaip Kotrynos, pokytis greitai neįvyksta, todėl po galvos smegenų traumos ligonio gyvenimas pasikeis ilgam. Šiuo metu mergaitei priskirtas sunkus neįgalumas.
„Sistema yra nesveika“
Seimo narys, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis domisi Pijos istorija. Parlamentaro teisininkė jau susisiekė su V. Vosyle ir stengiasi kuo nors padėti.
J. Džiugelis, kalbėdamas su DELFI, nestokojo NDNT kritikos ir pabrėžė jos ydas.
Seimo narys pasakojo, kad jau praeitais metais buvo siekiama pakeisti NDNT formą – t. y., kad neįgalumas būtų nustatomas absoliučiai kitaip.
„Buvusiam direktoriui buvo skirtas laikas ištaisyti spragas ir pan. Kadangi tai neįvyko, direktorius buvo atleistas iš pareigų, – sakė J. Džiugelis.
– NDNT Lietuvoje veikia sovietinio mechanizmo principu. Kai žmogus ateina ir prašo, turi jaustis skolingas, kad gydytojai arba tarnybos specialistai duoda nedarbingumą.“
Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas pasakojo, kad planavo siekti esminių pokyčių NDNT veikloje jau šį rudenį, tačiau pasikonsultavus su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos narių atstovais ir visgi priimtas sprendimas palaukti, kad šiuo metu visa Europa vykdo tyrimą, kaip kokioje šalyje yra nustatomas neįgalumas.
„Kitų metų pavasarį bus jau visas Europos kontekstas ir vadovaudamiesi tyrimų duomenimis bei Europos praktika, mėginsime bendrą pertvarką daryti. Tada galėsima padaryti kokybišką darbą, – sakė J. Džiugelis.
– NDNT veikloje normalios sureguliuotos tvarkos, žmogaus labui, iš tiesų niekada ir nebuvo. Šita sistema buvo kuriama, kad reikėjo kažkaip pasirūpinti pačiais pažeidžiamiausiais, tačiau ši sistema tiek yra išsigimusi, kad tai tampa atvira korupcija viduryje dienos.
Ne paslaptis, kad NDNT yra sudrebinęs ne vienas korupcijos skandalas – Šiauliuose, Klaipėdoje yra buvę, STT pareigūnai yra suėmę darbuotojus ir panašiai. Ši sistema tikrai yra labai žalinga ir ydinga, tačiau. Akivaizdu, kad ši sistema neveikia žmogaus naudai. Sistema yra labai nesveika.“
