aA
Jau kurį laiką po internetą klajoja grėsminga žinutė, raginanti nevalgyti iš Vietnamo eksportuojamos palyginti pigios žuvies – pangasijos. Žinutėje teigiama, kad žuvis veisiama vienoje labiausiai užterštų planetos upių, o ją auginant gausiai vartojami hormonai. Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kategoriškai neigia, kad Lietuvą pasiekia nesaugi žuvis. Tuo tarpu tarptautinės aplinkosaugos organizacijos tikina, kad į aplinką patenkant „naujos kartos“ organinėms medžiagoms, saugiai valgomų žuvų asortimentas vis mažėja.
© Corbis/Scanpix

Į rinką tiekiamoje žuvyje teršalų pertekliaus nenustatyta

Anot žinutės, kuri pirmiausiai pasirodė rusų kalba, autoriaus, pangasija pasižymi dideliu kiekiu nuodų, bakterijų, sunkiųjų metalų ir hormonų. Priežastis ta, kad Mekongo upė (Vietnamas), kurioje dažniausiai ši žuvis veisiama, yra viena labiausiai užterštų planetos upių. Užšaldant žuvį naudojamas tas pats Mekongo vanduo, o žuvies augimą pagreitina hormonai, kurie įvedami į patelių kūną.

„Dėl santykinai žemos žuvies kainos dažniausiai ją perka nepasiturintys gyventojų sluoksniai. Pastebėta, kad žuvies vartojimas sukelia kepenų pažeidimus. Uždraudus šią žuvį pardavinėti daugelyje Europos, Kanados, Amerikos šalių, nesąžiningi verslininkai deda ją į vadinamąsias „krabų lazdeles“ ir kitus kulinarinius gaminius iš žuvies. Maisto produktų kokybę kontroliuojančios organizacijos rekomenduoja nenaudoti maistui šios žuvies ir produktų iš jos“, - teigiama žinutėje.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Janinos Kondrotienės, tarnybai žinoma apie tokio pobūdžio informaciją internete, tačiau šių žuvų maisto ir veterinarinė kontrolė jos nepatvirtina.

Teisę įvežti žuvis ir žuvų produktus į Europos Sąjungos (ES) rinką turi 300 Vietnamo žuvų perdirbimo įmonių. Ši teisė joms suteikta po to, kai ES maisto saugą kontroliuojančios institucijos jose atliko patikrinimą ir rizikos vertinimą.

Pagal reikalavimus, nustatytus iš trečiųjų šalių įvežamiems produktams, atliekama kiekvienos žuvų siuntos dokumentų, fizinė ir laboratorinė kontrolė. Pagal VMVT registravimo duomenis į Lietuvą sausio-rugpjūčio mėn. buvo importuotos 177 siuntos (4683 tonos) šių žuvų filė. Vadovaujantis Metiniu tirtinų importuojamų gyvūninių maisto produktų mėginių ėmimo dažnumo ir tirtinų rodiklių planu, Pasienio veterinarijos postuose buvo paimti mėginiai laboratoriniams tyrimams iš 36 žuvų siuntų. 13 siuntų tirtos helmintų,11 siuntų – antibiotikų, 10 siuntų – histamino ir 3 siuntos – sunkiųjų metalų atžvilgiu. Pažeidimų nenustatyta.

Specialistė vartotojams rekomenduoja atkreipti dėmesį tai, kad švieži, paruošti ir perdirbti žuvininkystės produktai, gauti iš žuvų, kurios priklauso Gempylidae šeimai, ypač Ruvettus pretiosus (taukinė skumbrė) ir Lepidocybium flavobrunneum (geltondryžė riebžuvė), gali būti pateikiami į rinką tik suvynioti arba supakuoti bei atitinkamai pažymėti, nurodant vartotojui informaciją apie paruošimo būdus bei apie pavojų, susijusį su juose esančiomis medžiagomis, kurios neigiamai veikia virškinimą.

Vartojant šios rūšies žuvis, reikia žinoti, kad juose esantis didelis riebalų kiekis gali neigiamai veikti virškinimo funkcijas, dažniausiai pasireiškiančias viduriavimu, sukelti alergines reakcijas. Rekomenduojama šias žuvis vartoti saikingai, gerai išvirti ar iškepti, nes tinkamas terminis apdorojimas sumažina neigiamą poveikį organizmui.

Per 2010 m. 1-ą pusmetį VMVT gavo 97 skundus dėl žuvies ir jos gaminių, iš jų 41 pagrįstas (tai sudaro 9 proc. visų pagrįstų skundų, gautų dėl maisto produktų). Iš viso per šį laikotarpį gauta 1200 skundų dėl maisto produktų, iš jų 453 (38 proc.) pagrįsti. Daugiausiai vartotojai skundėsi dėl maisto produktų kokybės (44 proc.), tinkamumo vartoti terminų (19 proc.), ženklinimo (16 proc.), higienos (12 proc.), laikymo sąlygų (2 proc.).

Ekologiška žuvis: ar įmanoma?

Anot Baltijos aplinkos forumo ekspertės Godos Kuliešytės, maistui dažniausiai naudojamos 2 pangasijų rūšys (Pangasianodon hypophthalmus ir Pangasius bocourti). Jos vienos greičiausiai augančių žuvų pasaulyje. Pasaulio gamtos fondo duomenimis, jų gavybos mastai išaugo nuo 10 tūkst. tonų 1995-aisiais iki 1,1 mln. tonų 2008 m. 90 proc. parduoti auginamų šių žuvų fermų yra Vietname, o ES yra viena jų pagrindinių rinkų. Specialistė taip pat neteigia, kad vis ši žuvis yra nesaugi, tačiau pabrėžia, kad tokių atvejų gali būti. Tokią išvadą yra padarę tarptautiniai ekspertai.

„Pasaulio gamtos fondas išreiškė nuogąstavimus dėl didelių pangasijos auginimo ir pardavimo mastų, kurie, kaip ir kiekvienos stambios gamybos atveju, sukelia aplinkosauginių ir socialinių problemų: atsiranda nelegalių pangasijų fermų, kuriose išnaudojami darbuotojai, netinkama vartojami vaistai gydant žuvis nuo ligų ir hormoniniai preparatai, dėl pašaro pedozavimo teršiamas vanduo. Todėl organizacija dar prieš kelis metus inicijavo dialogą tarp pangasijos tiekėjų ir vartotojų organizacijų. Buvo padaryta išvada, kad kažką daryti reikia, nes problema tikrai yra – kai kuriais atvejais minėti teiginiai pasitvirtina.

Kai rinka yra didelė, anot Pasaulio gamtos fondo, vienas iš būdų, kaip užtikrinti vartotoją, kad jis perka saugią ir hormonų bei vaistų neprifarširuotą pangasiją, yra ekologinis ženklinimas, kuris numatys tam tikrą sertifikavimo sistemą ir labai griežtą kontrolę. Taigi, tikėtina, artimoje ateityje pasaulio rinkose bus pangasijos filė, paženklintos ekologiniu ženklu. Tačiau abejoju, kad ekologiška pangasija pasieks Lietuvą, nes mes nesame reiklūs aplinkosauginiams ir socialiniams kriterijams, įsigyjant maisto produktus. ES šalyse, ypač Olandijoje, ekologiškos žuvies pamatyti galima jau dabar“, - teigė pašnekovė.

Saugių žuvų sąrašas Baltijos jūroje siaurėja

Pavojingos medžiagos daugiausiai kaupiasi jūros žuvyse, ypač tose, kurios yra plėšrios ir riebesnės. Pavyzdžiui, nėščioms moterims Švedijoje nerekomenduojama valgyti riebios Baltijos jūros žuvies, ypač silkės, nes pastarojoje randamos didelės koncentracijos dioksinų, kurie gali sukelti vėžį. Bent jau Švedijoje daryti tyrimai parodė, kad 40-50 proc. dioksinų į švedų organizmą patenka valgant užterštas žuvis.

Dėl tų pačių dioksinų šioje šalyje vaisingo amžiaus moterims bei vaikams nerekomenduojama valgyti ir Baltijos jūroje pagautų lašišų bei strimėlių, kadangi manoma, kad dėl dioksinų pertekliaus gali pasireikšti hormonų ir lytinės funkcijos sutrikimai.

„Geriausia rinktis žuvis, pagautas upėse, ežeruose, į kuriuos nepatenka nuotėkos iš miestų valymo įrenginių. Renkantis tarp tvenkiniuose ir laisvai užaugusios žuvies, reikėtų žinoti, kad nenatūralioje aplinkoje žuvys neretai auginamos beveik „nežmoniškomis“ sąlygomis (ypač ne ES valstybėse). Aš asmeniškai prašau tėčio, kad grįžęs iš žvejybos ežere, parvežtų man lydeką ar kuojų, tada tikrai ramiai gaminu pietus“, - prisipažino G. Kuliešytė.

Naujos medžiagos – naujos grėsmės

Beje, kalbant apie žuvyse besikaupiančias pavojingas medžiagas, Baltijos jūros pavadinimas minimas ypač dažnai. Dėl savo uždarumo mūsų jūra – viena labiausiai užterštų pasaulyje. Ne mažiau užterštos ir Kuršių marios. Anot G. Kuliešytės, suomiai ir švedai leidimą Baltijos jūroje sugautas riebiąsias žuvis tiekti į rinką gavę tik iki 2011 m. Kaip bus toliau, neaišku.

Tarpvyriausybinė prieš Baltijos jūros taršą kovojanti organizacija HELCOM yra išskyrusi 11 naujos kartos pavojingų medžiagų grupes, dėl kurių būtina imtis konkrečių veiksmų. Šių medžiagų randama žuvyse bei žmonių kraujyje ir motinų piene. Tai dioksinai, tributilalavo junginiai, chlorinti parafinai, endosulfanas, gyvsidabris (jis ypač kaupiasi tune), kadmis ir kiti.

„Bėda ta, kad tobulėjant technologijoms, keičiantis statybinėms medžiagoms, atsiranda vis naujų žmonių sveikatai pavojingų medžiagų ir specialistai net nespėja jų fiksuoti aplinkoje. Kadangi medžiagos naujos, nuotėkų valymų įrenginiai jų neišvalo ar nepakankamai gerai išvalo. Upėse žuvys nelabai spėja jų prisigerti, tačiau stovinčiame vandenyje jos kaupiasi“, - pasakojo pašnekovė.

Dėl daugelio šių medžiagų žuvys, prieš patenkant joms į rinką, tikrinamos, egzistuoja nustatytos jų kiekio normos, kurios laikomos žmogui saugiomis. Tačiau patekusios į žmogaus organizmą daugeliu atvejų jos tiesiog jame nusėda ir kaupiasi. Pasakyti tiksliai, kokį poveikį jos turės mūsų sveikatai, niekas negali – praėjo per mažai laiko. Tačiau egzistuoja tyrimai, įrodantys, kad šios medžiagos turi neigiamą įtaką mūsų reprodukcinei ir endokrininei sistemoms, gali paveikti inkstų, kepenų funkcijas, susilpninti imunitetą ir sukelti vėžį. Tuo tarpu aplinkosaugininkų išvada paprasta – jei norime ir ateityje mėgautis žuvimi, turime keisti savo gyvenimo būdą ir labiau tausoti aplinką, kuri mus ir maitina.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pacientas medikus kaltina nepastebėjus mirtinos ligos (14)

„Visas mano išsigelbėjimas – nuskausminamieji “, – taip balandį kalbėjo paskutinės...

Tėvai į didėjančią problemą vis dar rimtai nežiūri: kas penktas vaikas Lietuvoje – ties kritine riba (54)

Ar domitės, ką valgo Jūsų vaikai? Ar jie užsiima fizine veikla? O gal laisvą laiką leidžia...

Padidėjo sergamumas sifiliu ES/EEE šalyse, bet Lietuvoje ne

Per penkerius metus (2013-2017) ES/EEE šalyse susirgimų sifiliu skaičius padidėjo 9,5 tūkst....

Pietūs Kauno kavinėje baigėsi ligoninėje: maistu apsinuodijo 30 žmonių (70)

Kaune užfiksuotas salmoneliozė s protrūkis: manoma, kad žmonės galėjo užsikrėsti gedulingų...

Paslaptingas vaikiškas virusas JAV kelia susirūpinimą dėl galimo atkryčio

Vyriausybės sveikatos priežiūros pareigūnai ragina JAV gydytojus būti budriems ir stebėti...

Top naujienos

Lietuviškoji Venecija: atradę šį kraštą pamiršta Lietuvos pajūrį (34)

Pamario kraštas – vandenų apsuptas Lietuvos regionas, kurį sudaro visa Šilutės rajono vakarinė...

„Valstiečių“ taryba balsavo kitaip, bet Pranckietis lieka: tai gali turėti pasekmių papildyta 19:34 (346)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos taryba balsų dauguma patvirtino koalicinę sutartį, pagal...

Kas taikosi „įspirti“ Ursulai von der Leyen? Priešų netrūksta pačioje Vokietijoje (18)

Artėjant lemtingai dienai, Europos Parlamente antradienį vyksiantiems Europos Komisijos...

Kūdikių pilvo diegliai: gydytojas Vaidotas Urbonas įvardijo vienintelę priemonę, kuri iš tiesų padeda (67)

Kūdikių pilvo diegliai – visų tėvų siaubas. Bet, pasak gydytojo gastroenterologo Vaidoto...

Įvaizdžio specialistė išskyrė kelias svarbias Nausėdos inauguracijos detales: ką tai sako apie naująjį šalies vadovą (83)

Penktadienį priesaiką tautai davusio prezidento elgesį, kalbas ir net aprangą stebėjo kone visos...

Buvau neištikima visiems savo vaikinams, tačiau nė trupučio nesigailiu (121)

„Mes sėdėjome ant jo lovos taip arti, kad nors nesilietėme, jaučiau nuo jo kūno sklindantį...

Pasaulis pratrūko iš susijaudinimo: viena didžiausių Egipto paslapčių pagaliau bus atskleista (16)

Egiptologai priartėjo prie vienos didžiausių istorijos paslapčių – niekaip neatrandamo...

LKL vadovas – apie apribojimą „monstrui“ „Žalgiriui“ ir Eurolygos metamorfozę (29)

Prienų komanda nevirs Kauno „Žalgirio“ dubleriais aukščiausiame šalies divizione, teigia...

Nekomercinio renginio organizatoriai sunkiai patikėjo gautu nurodymu susimokėti: už ką? (57)

Esame nedidelė entuziastų grupelė, kuriems patinka automobilių traukos lenktynės DRAG, kadangi...

Festivalio „Midsummer Vilnius“ atidaryme – žinomi svečiai ir „Queen“ dainos (5)

Vasarišką pirmadienio vakarą startavo tradicija jau tapęs festivalis „ Midsummer Vilnius “....